Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-03-24 · Civilinė byla Nr. 2-157-955/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-24
Bylos Nr.
2-157-955/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00700-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Ieškovas
R. Ž.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
A. K.
Advokatai
Ina Kurauskienė
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-157-955/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00700-2012-0;Procesinio sprendimo kategorija 76.4; 77.4.2; 78.2.1; 113.1; 116.1; 116.11 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovės R. Ž. atstovei advokatei Inai Kurauskienei, institucijų teikiančių išvadas byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eimučiui Blažiui, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Surdokaitei, nedalyvaujant atsakovui A. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucijos teikiančios išvadas byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. Ž. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo: nustatyti, kad atsakovas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovas) yra jos sūnaus D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, priteisti iš atsakovo 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (1-2 b. l.).

Ieškovė ieškinyje (1-2 b. l.) nurodė ir ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė su atsakovu susipažino 1999 metais, draugavo, planavo sukurti šeimą. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. M.. Gimus sūnui, atsakovas bendrauti atsisakė, todėl gimimo įraše nenurodyti šalių sūnaus duomenys apie tėvą. Šiuo metu sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. Ieškovė su sūnumi gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui ieškovė yra paėmusi paskolą. Ieškovė šiuo metu yra išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini), ieškovės materialinė padėtis yra sunki. Dėl sudėtingų gyvenimo sąlygų ir sunkios materialinės padėties, ieškovei sunku vienai išlaikyti vaiką. Sūnus lanko krepšinio treniruotes, todėl būtina skirti didesnį dėmesį jo sveikatai, būtina nupirkti treniruotėms būtinas priemones. Sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 1 000 Lt. Atsakovas vaiku nesidomi, išlaikyti jo nepadeda nuo gimimo.

Ieškovės atstovė advokatė teisiniais argumentais pagrindė ieškovės reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė pažymėjo, jog atsakovas žinodamas apie paskirtą DNR ekspertizę, jos atlikti neatvyko, o tai reiškia tėvystės pripažinimą. Taip pat ieškovės atstovė nurodė, jog vaiko poreikiams skirtinas 500 Lt išlaikymas, kuris laikytinas minimaliu D. M. poreikiams patenkinti.

Atsakovas A. K. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovas nedalyvavo 2013-10-02 parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu buvo paskirta DNR ekspertizė, nors apie parengiamąjį teismo posėdį jam buvo pranešta asmeniškai (83 b. l.). Nutartis paskirti DNR ekspertizę, kurioje nustatyta konkreti nuvykimo į DNR ir Serologijos laboratoriją data, atsakovui įteikta pasirašytinai 2013-10-17 (100 b. l.). Atsakovas atlikti DNR ekspertizės nenuvyko (104 b. l. ). Į 2014-03-17 parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, teismas informavo atsakovą telefonu apie teismo posėdį. Atsakovas atsisakė atvykti į teismo posėdį, nurodė, jog apie teismo posėdį žino, su ieškiniu sutinka. Kauno apylinkės teismas 2014-03-17 nutartimi nutarė teismo šaukimą į 2014-03-17 13.30 val. teismo posėdį atsakovui laikyti įteiktu tinkamai. Jokių prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta. Todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovui apie vykstantį civilinės bylos nagrinėjimą teisme žinoma, procesiniai dokumenai įteikti tinkamai, nepilnamečio vaiko interesais byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje rašytinėje išvadoje (31 b. l.) ir teismo posėdžio metu duotoje išvadoje nurodė, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, Kauno mieste. Jungtinių tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Mano, kad ieškinys paduotas vaiko interesais, tačiau skyrius negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismui nustačius, jog atsakovas yra D. M. tėvas, palaiko reikalavimus dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Institucijos duodančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje rašytinėje išvadoje (36 b. l.) ir teismo posėdžio metu duotoje išvadoje nurodė, kad ištyrus ieškovės šeimos aplinkos sąlygas, nustatyta, kad ieškovė tinkamai užtikrina vaiko teises ir teisėtus interesus: namuose sudarytos palankios sąlygos berniukui augti ir vystytis. Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, palaiko reikalavimus dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), liudija, kad D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motina yra R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (dabar R. Ž.) tėvo duomenys nenurodyti (16 b. l.). 2012-03-29 ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius).

Liudytoja N. M. nurodė, jog yra ieškovės mama. Liudytoja patvirtino, jog ieškovė ir atsakovas draugavo, dažnai lankydavosi ieškovės tėvų namuose. Dukrai pranešus, jog laukiasi, atsakovas žadėjo ieškovę vesti, tačiau po kiek laiko ieškovė sužinojo, jog atsakovas gyvena su kita moterimi. Liudytoja ir jos šeimos nariai bendravo su atsakovu, ragino jį vesti ieškovę bei pripažinti tėvystę. Atsakovas neneigė, jog yra D. M. tėvas, tačiau šaim faktui įteisinti priemonių nesiėmė. Atsakovas žadėjo ieškovei, kad padės išlaikyti sūnų, tačiau iki šios dienos atsakovas savo sūnaus visiškai nerėmė, neteikė lėšų jo išlaikymui. Ieškovei sūnų išlaikyti padėjo mama. Liudytoja pažymėjo, jog vaikas yra labai panašus į savo tėvą, niekam nekyla abejonių, jog D. M. tėvas yra būtent A. K.. Vaikas domis savo tėvu, norėtų daugiau apie jį žinoti.

Liudytoja I. Ū. nurodė, jog yra ieškovės dėdienė. Jai buvo žinomos aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovas draugauja, ieškovė ir atsakovas lankėsi pas liudytoją darbe, ieškovė pasakojo, jog laukiasi jo kūdikio. Liudytoja ir jos sutuoktinis vyko pas atsakovą raginti jį vesti ieškovę ir pripažinti tėvystę, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė.

Iš liudytojų ir šalių parodymų, byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas neneigia, kad yra ieškovės sūnaus D. tėvas, tačiau prasidėjus teisminiam procesui, kuris tęsiasi jau ilgą laiką, atsakovas tėvystės geruoju nepripažino, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius, apie kuriuos pranešta tinkamai, neatvyko. 2013-10-09 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo skirta ekspertizė tėvystei nustatyti (95-96 b. l.), tačiau atsakovas, pasirašytinai žinodamas apie paskirtą DNR ekspertizę ir konkretų laiką kada turi nuvykti duoti kraujo mėginį DNR ekspertizei atlikti, į DNR laboratoriją nenuvyko (104 b. l.), priežasčių dėl ko nenuvyko atlikti DNR ekspertizės, teismui nenurodė, todėl teismas vertina, kad atsakovas atsisakė ekspertizės tėvystei nustatyti ir tokį atsakovo atsisakymą teismas vertina kaip tėvystės įrodymą. Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 str. 1 d. nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 str. 1 d. nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, teismas priimdamas sprendimą remiasi ne tik atsakovo atsakymu atlikti DNR ekspertizę, kurį vertina kaip tėvystės įrodymą, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pastarąjį įrodymą patvirtina. Todėl teismui įvertinus ieškovės atstovės paaiškinimus, liudytojų aiškius ir nuoseklius parodymus, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, byloje esančius įrodymus bei atsižvelgus Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadas nustatytina, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašo teismo, nustačius tėvystę, iš atsakovo A. K. priteisti išlaikymą sūnui D. M. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

CK 3.137 str. 3 d. numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Teismui nustačius tėvystę, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Šalių sūnui D. šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų, vaikas jau lanko mokyklą, krepšinio treniruotes, sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos vaiko laisvalaikiui, doriniman ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jis būtų paruoštas tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Nors berniukas specialių poreikių neturi, tačiau būtinieji poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, ateityje tik didės. Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui. Natūralu, kad vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Todėl ieškovės prašoma priteisti 500 Lt išlaikymo suma laikytina protingo dydžio ir neišdidinta. Sūnų nuo pat gimimo augino viena ieškovė, atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), numatyta, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 str. 1 d.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, kitų išlaikytinių (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), teismui nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Teismui savo iniciatyva patikrinus duomenis apie atsakovo turimą turtą ir gaunamas pajamas, nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi ir niekur nedirba. Tačiau byloje taip pat nėra ir duomenų, jog atsakovas sirgtų ar būtų neįgalus, atsakovas byloje yra pareiškęs, jog su ieškiniu sutinka. Jokių aplinkybių, kurios paneigtų minimalaus išlaikymo dydžio sūnui reikalingumą, atsakovas nepateikė. Todėl teismas vertina, kad atsakovas turi galimybę teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą sūnui D. ir atsakovui privalu vykdyti bent vieną iš tėvų pareigų – teikti išlaikymą savo sūnui. Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Jai ir taip tenka didesnė atsakomybės dalis, kadangi gyvenant kartu su vaiku atsiranda ir atsiras nenumatytų išlaidų prie kurių išlaikymą teikiantis tėvas paprastai neprisideda. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės turtinė padėtis pakankamai sunki: ieškovė turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos gaunama socialinė pašalpa sudaro tik 315 Lt (5 b. l. ). Iš šių pinigų ji turi sumokėti komunalinius ir kitus mokesčius, pragyventi pati bei išlaikyti nepilnametį vaiką. Sunkią ieškovės turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad jai buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (3 b. l.). Todėl įvertinus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį ir kiekvieno tėvų pastangas, ekonominę situaciją šalyje manytina, kad šalių sūnaus D. M. poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 1000 Lt suma ir šią sumą turėtų skirti abu tėvai lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas – iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2012-03-29) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečio D. M. atstovė R. Ž. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 18 000 Lt už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, skaičiuojant kas mėnesį po 500 Lt.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007). Pažymėtina, jog ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kokias pajamas gavo atsakovas A. K. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2012 m. kovo mėn. Todėl, pirmiau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad A. K. turtinė padėtis ir minėtu laikotarpiu buvo panaši į dabartinę. Kita vertus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis bent minimaliai rėmė savo nepilnametį sūnų. Todėl nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, jo tėvų turtinę padėtį ir priteisus išlaikymą vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2012 m. kovo mėn. atsakovo A. K. nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriama suma taip pat privalėjo būti 500 Lt. Todėl iš atsakovo sūnui D. M. priteistinas 18 000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos (500 Lt x 36 mėn.= 18 000 Lt, CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 180 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą, 144 Lt žyminis mokestis už tėvystės nustatymą, viso 324 Lt (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 98 str., 99 str.).

Iš atsakovo taip pat priteistinos išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Byloje yra pateikta pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.2)-12-T-477-592 (b. l. 3), iš kurios matyti, jog ieškovei iki 2013-01-31 buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Dėl to iš atsakovo valstybei priteistina 530 Lt valstybės patirtos išlaidos, kurias sudaro: 450 Lt už procesinių dokumentų rengimą, 80 Lt už advokatės atstovavimą pirmosios instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Nuo 2013-06-11 ieškovę teisme atstovavo advokatė (b. l. 79), todėl iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos ieškovės atstovavimo išlaidos, kurios sudaro 600 Lt (b. l. 89) (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 399 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), yra D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-29 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečio D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos (nuo 2009-03-29 iki 2012-03-29) 18 000 Lt (aštuoniolika tūkstančių litų).

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 324 Lt (tris šimtus dvidešimt keturis litus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 530 Lt (penkis šimtus trisdešimt litų) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Priteisti ieškovei R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 600 Lt (šešis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tėvystę dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Imbrasienė