Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl skolos priteisimo bei atsakovo A. K. (A. K.) priešieškinį ieškovei I. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ir jos atstovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo, kad 2016-06-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės ir atsakovo, esant abiejų sutuoktinių kaltei. Teismo sprendimu buvo padalintas santuokos metu įgytas turtas. Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui atiteko po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu buvo padalytos prievolės ir pagal būsto kreditavimo sutartį Nr., (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas yra solidarūs skolininkai kreditoriui AB „Luminor Bank“ bankui. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas bute, kurio ½ dalis priklauso atsakovui, negyvena, tačiau jis privalo išlaikyti butą, t.y. mokėti ½ dalį komunalinių mokesčių bei mokėti pusę sumos būsto kredito bankui. Ieškovė nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. būsto paskolos sumokėjo 10688,44 Eur. Ieškovė nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio sumokėjo AB „Klaipėdos energija“ už būsto šildymą 873,67 Eur ir DNSB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 484,95 Eur už buto eksploataciją. Atsakovas turi pareigą padengti pusę išlaidų už jam nuosavybės teise priklausančio buto dalį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kito nenumato įstatymai ar sutartis. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovė už atsakovą įvykdė jo solidariąją prievolę mokėti būsto kredito įmokas, mokėti už būstą tenkančių komunalinių patarnavimų ir eksploatacinių išlaidų, todėl prašo priteisti iš atsakovo 5344,22 Eur sumokėto būsto paskolos įmokų, 436,83 Eur už būsto šildymą bei 242,47 Eur būsto eksploatacijos mokesčių, viso 6023,77 Eur bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su priešieškiniu visiškai nesutiko ir nurodė, kad su atsakovu dėl nuomos sutarties nesitarė, su atsakovu jokios nuomos sutarties nesudarė. Atsakovas iš buto išsikėlė pats, jis gali bet kada gali sugrįžti ir gyventi jam priklausančioje buto dalyje. Ieškovė mano, kad atsakovas, siekdamas išvengti prievolės mokėti už buto išlaikymą, pareiškė nesąžiningą priešieškinį ir taip piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2016-06-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės I. K. (dabar – A) ir atsakovo A. K. santuoka, nustatyta nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, priteistas išlaikymas, padalinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė bei prievolės. Teismo sprendimu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), buvo padalintas ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis po ½ dalį. Prievolė kreditoriui AB „Luminor Bank“ bankui pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui liko solidari. Sprendimas įsiteisėjo 2016-07-28. Po santuokos nutraukimo solidarią prievolę pagal būsto kredito sutartį vykdė viena pati ieškovė ir kreditoriui ji nuo 2016-12-02 iki 2018-12-18 sumokėjo 10688,44 Eur. Taip pat ji viena pati dengė būsto šildymo ir eksploatacijos išlaidas. Už būsto šildymą AB „Klaipėdos energija“ ji nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. sumokėjo 873,67 Eur, o DNSB (duomenys neskelbtini) už buto eksploataciją – 484,95 Eur. Ieškovė prašo pusę visų sumokėtų įmokų priteisti iš atsakovo. Atsakovas su tuo kategoriškai nesutinka.

Dėl kredito įmokų.

Pažymėtina, kad lėšų trūkumas neeliminuoja atsakovo, kaip solidaraus skolininko, pareigos dengti kreditą. Bylos duomenimis nustačius, kad ieškovė vienasmeniškai įvykdė dalį įsipareigojimų kreditoriui, konstatuotina, kad ji įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo dalies to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5344,22 Eur sumokėtų būsto paskolos įmokų yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl buto išlaikymo išlaidų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. A., ir atsakovas A. K. yra 55,32 m² bendro (29,75 m² naudingo) ploto, 2 kambarių buto, esančio adresu(duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Kiekvienai iš šalių priklauso po ½ buto, naudojimosi tvarka juo nėra nustatyta. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-27 sprendimu konstatuota, kad atsakovas minėtame bute nebegyvena nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Nuo to laiko minėtu butu naudojosi ieškovė, jos dukra iš pirmosios santuokos bei ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra. Vėliau ieškovei užmezgus naujus santykius, minėtame bute apsigyveno jos draugas, šiuo metu sutuoktinis E. A.. Atsakovas dėl to pretenzijų nereiškė. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nors ir turi buto raktą, tačiau jame niekada nesilanko, ateidamas pasiimti dukros į butą neina. Jo teigimu, ieškovė su sutuoktiniu gyvena viename kambaryje, o ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra – kitame, t.y. ieškovė iš esmės neatlygintinai naudojasi visu butu. Ieškovė teismo posėdžio metu šių aplinkybių neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę faktiniai neterminuotos žodinės panaudos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-05-05 nutartis Nr. 3K-3-303/2004).

Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalį panaudos sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Nors remiantis CK 6.629 straipsnio 2 dalimi ir 6.478 straipsnio 1 dalimi panaudos sutartis sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, tačiau šios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu ir nepaneigia panaudos sutartinių santykių. Sandoriai gali būti sudaromi ne tik raštu, bet taip pat ir žodžiu bei konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Pagal bendrą taisyklę daikto panaudos atveju panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir išsaugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat privalo daryti turto einamąjį bei kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Ieškovei neatlygintinai naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, ieškovei kilo pareiga apmokėti visas atsakovo turėtos buto dalies išlaikymo išlaidas, tame tarpe išlaidas, susijusias su privalomaisiais daugiabučio namo, kuriame yra butas, bendro naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad ieškinys dalyje dėl buto išlaikymo išlaidų iš atsakovo priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Atsakovui nevykdant piniginės prievolės kreditoriui AB „Luminor Bank“ bankui ir teismui dėl to priėmus sprendimą, atsakovui kyla civilinė atsakomybė – pareiga mokėti procesines palūkanas. Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovo ieškovei priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl priešieškinio.

Atsakovas gindamasis nuo pareikšto ieškinio byloje pateikė priešieškinį prašydamas iš ieškovės priteisti 2500,00 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2018-09-30 už naudojimąsi jam priklausančia buto dalimi. Ieškovė su tuo kategoriškai nesutiko, nurodydama, kad tarp šalių nuomos sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakovo reikalavimas priteisti nuomos mokestį yra visiškai nepagrįstas. Teismui konstatavus, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai atsakovo priešieškinys dėl nuomos mokesčio priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 136,00 Eur žyminį mokestį, už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 37,50 Eur žyminį mokestį bei patyrė 1000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinys tenkintas 89 procentais. Ieškovei proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 1044,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2018-08-13 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) sprendimu Nr. 2.3.-(NTP-2)-18-T1576-14234 atsakovui suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Pagal Tarnybos 2018-09-24 patikslintą pažymą Nr. NTP-7-5589 antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 100,75 Eur. Atmetus atsakovo priešieškinį, iš ieškovės proporcingai atmesto ieškinio daliai priteistina – 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas už priešieškinį 2018-11-13 mokėjimo nurodymu Nr. 84 sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos sprendimu atsakovas 100 procentu atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jam grąžintinas už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-05-29 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-24 išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-283-980, dėl skolos iš I. A. išieškojimo, vykdymo sustabdymas, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) 5344,22 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 22 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5344,22 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1044,41 Eur (tūkstantį keturiasdešimt keturis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 11,00 Eur (vienuolika eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) valstybei.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-05-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-24 išduoto vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos iš I. A. išieškojimo, vykdymo sustabdymą.

Atsakovui A. K. (A. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 2018-11-13 mokėjimo nurodymu Nr. 84 sumokėtą 20,00 Eur žyminį mokestį, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.