- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 1S-721-813/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26482-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- G. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2019 m. liepos 18 d. nutarimą taikyti G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. R. nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2018 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir G. R. pasiųstas į pataisos namus atlikti jam skirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 15 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2019 m. liepos 18 d. nutarimu nutarė nuteistajam G. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad G. R. anksčiau buvo teistas du kartus, bausmės vykdymas abu kartu atidėtas, o dabar bausmę atlieka panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą už sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 67 balai, iš kurių net 47 balai yra dinaminiai, kuriuos G. R. turi galimybę sumažinti, tačiau per ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik vienu balu.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis G. R. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Bausmės laikas yra nustatomas nuosprendžiu, tuo tarpu, kokią bausmės dalį turi atlikti nuteistasis, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, numato BVK 157 straipsnio nuostatos. Komisijai konstatavus, kad nuteistasis yra pasitaisęs ir jam taikytinas BVK 157 straipsnis, teismas privalo tvirtinti Komisijos nutarimą. Šiuo atveju nustačius, kad G. R. nebaustas drausmine tvarka, kartą skatintas, dirba, lanko socialinės reabilitacijos programas, turi gyvenamąją vietą, ankstesni teistumai išnykę, teismas turėjo, vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo G. R. skundas atmestinas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, pažymėtina, kad Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo priimti sprendimo tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.
9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. R. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, priešingai nei kad mano skundo autorius, nepakanka.
11. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
12. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (67 balai). Nuo 2018 m. gruodžio 15 d. atlikto vertinimo iki 2019 m. liepos 10 d. atlikto vertinimo ji sumažėjo tik vienu balu. Jau vien ši aplinkybė leidžia teigti, jog jokios pažangos (juolab akivaizdžios) mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra, kas teisingai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje. Be to, įvertinus nuteistojo asmenybę, tai, kad jo kriminogeniniais veiksniais laikomi probacijos taisyklių pažeidinėjimas, panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; pastovaus darbo neturėjimas; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys (negeba susieti alkoholio su smurtiniu elgesiu), manyti, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra pagrindo. Tokį manymą ypatingai sustiprina tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, nesilaikė teismo nustatytų įsipareigojimų, vengė juos vykdyti. Po to, kai teismas jam suteikė šansą pasitaisyti, atmesdamas teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, jo elgesys ne tik kad nepagerėjo, bet net ir pablogėjo, todėl galiausiai bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui didelę įtaką turėjo nuteistojo piktnaudžiavimas alkoholiu. Sunkus smurtinis nusikaltimas taip pat padarytas apsvaigus nuo alkoholio. G. R. pripažįsta turintis problemų dėl alkoholio vartojimo. Teigia, jog buvo mėginęs gydytis priklausomybės ligų centre, tačiau po keleto dienų gydymo atsisakė. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis nededa realių pastangų turimos problemos sprendimui, pataisos namuose Anoniminių alkoholikų susirinkimų nelanko, ilgalaikėje priklausomybių reabilitacijos programoje nedalyvauja, ir tokiu būdu nesistengia eliminuoti jam nustatytų kriminogeninių veiksnių, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu bei nesugebėjimu susieti alkoholio vartojimo su smurtiniu elgesiu. Šios aplinkybės rodo, kad pataisos procesas G. R. atžvilgiu nėra itin efektyvus, kad nuteistasis dar turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą ir elgesį, imtų iš esmės spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, o tuo pačiu tokiomis savo pastangomis ir sumažintų kintančius nusikalstamo elgesio rizikos balus. Tik tokiu atveju būtų galima spręsti, jog G. R. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas.
13. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundo autoriaus elgesyje yra pastebima tam tikrų teigiamų korekcijos požymių – jis nebaustas drausmine tvarka, kartą skatintas, dirba, dalyvauja teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose, rengiamiems paleisti iš laisvės atėmimo vietų nuteistiesiems, sistemingai lankė pozityvaus užimtumo programą „Kitoks“, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl šios teigiamai G. R. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi būti įvertintos visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, o visi aukščiau aptarti duomenys, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad G. R. iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis G. R. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo G. R. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.