Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2A-1441-163/2015

2015 m. lapkričio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. R. ieškinį atsakovei L. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. R. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovas pateikė ieškinį teismui su prašymu priteisti ieškovo išlaikymui po 202,73 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokėjimo pradžią nustatant nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2014-07-10, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-05-08 iki ieškinio padavimo dienos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės pilnamečio vaiko ieškovo išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, priteisė iš atsakovės 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą pilnamečiam vaikui ieškovui. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo ieškinį atmesti.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškovo poreikių (CK 3.192 straipsnio 2,3 dalys), o priimdamas sprendimą rėmėsi tik ieškovo nurodyta, tačiau įrodymais nepagrįsta pinigų suma, kuri, pasak ieškovo, būtina jo poreikių patenkinimui.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. liepos 9 d. redakcija). Nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs: „<...> atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009. Teismų praktika. 2009, 31). CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 straipsniai). Kita vertus, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinio padavimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu mokėsi Klaipėdos „Baltijos“ gimnazijoje dieniniame skyriuje iki 2015-07-10. Nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką veiksnumą, negalėjo tuo metu savęs išlaikyti, nes didžiąją laiko dalį privalėjo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti, t. y. ieškovas papildomai lankė anglų kalbos užsiėmimus, kurie mėnesiui kainavo 280 Lt, ką įrodo ieškovo pateikta sąskaitą faktūra Nr. 1101 bei mokytojos I. M. pateikta pažyma, kurioje nurodoma, kad ieškovas nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio lanko anglų k. užsiėmimus, t. y. pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 19–20 val., penktadieniais nuo 17–22 val., vieną šeštadienį per mėnesį nuo 12–20 val. Ieškovas taip pat pateikė duomenis, jog lankė matematikos užsiėmimus kiekvieną penktadienį nuo 15–17 val., kurių viena pamoka kainavo 35 Lt. Ieškovas nurodė, jog lankė ir lietuvių k. užsiėmimus, kurie mėnesiui kainavo 100 Lt, bei fizikos – 120 Lt, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovas pateikė duomenis apie savo aktyvią pamokinę bei popamokinę veiklą, t. y. ieškovas pateikė rekomendacijas iš fizikos, ekonomikos ir verslumo mokytojų apie ieškovo gabumus, norą mokytis, taip pat padėkas, sertifikatus iš įvairių mokymo įstaigų – tiek viduriniojo išsilavinimo mokymo įstaigų, tiek aukštojo mokslo įstaigų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuo pateiktus duomenis, konstatuoja, kad ieškovas dėjo visas pastangas bei puikiai atliko savo pareigą įgyti vidurinį išsilavinimą, kurį įgijo 2015-07-10, todėl ieškovas neturėjo galimybės, mokydamasis vidurinėje mokykloje, dirbti ir taip save išlaikyti.

Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1424 patvirtintuose 2008–2009 metų bendruosiuose ugdymo planuose nustatyta vidurinėje mokykloje besimokančių moksleivių mokslo metų ir atostogų trukmė, moksleiviui privalomų išklausyti dalykų kiekis, minimalus privalomų savaitinių pamokų skaičius ir pan. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad pilnametis vidurinės mokyklos dieninės mokymo formos moksleivis vien dėl tokio savo teisinio statuso gali būti pripažįstamas būtinu paramos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės taikymo (aiškinimo) taisyklę, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir tai, ar ji būtina, teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Jeigu tokio vaiko turimas visų rūšių turtas ir pajamos užtikrina būtinų jo poreikių tenkinimą, toks moksleivis negali būti pripažįstamas išlaikymo santykių pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Ieškovas nurodė, kad jam reikalinga parama pragyvenimui, maistui, rūbams, kitoms buitinėms ir mokymosi reikmėms. Ieškovas nurodė, kad išlaidos mokymuisi sudarė 185,36 Eur per mėnesį, jas dengė ieškovo tėvas. Ieškovas nurodė, kad jo tėvas patyrė ir kitų papildomų išlaidų, t. y. mokėjo už vairuotojo kursus 595 Eur (teorija ir praktika), 2012-10-26 nupirko kompiuterį „Toshiba C855-12X“ už 474,98 Eur, skirtą mokytis. Tačiau apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu iš trečiojo asmens pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad ginčo laikotarpiu ieškovas, be tėvo teikiamos finansinės paramos, gavo paramą ir iš kitų asmenų, t. y. vien 2014-06-01–2015-01-01 laikotarpiu D. R. ieškovo poreikiams patenkinti suteikė 8010 Lt (2319,8 Eur) dydžio paramą. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama šią aplinkybę, pažymi, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktika taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Taigi, atsižvelgus į kasacinio teismo suformuotą praktiką, konstatuotina, kad kitų asmenų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui ar vaikui, besimokančiam viduriniojo lavinimo mokykloje, nepanaikina tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus, todėl atsakovės argumentas, kad trečiojo asmens teikta parama ieškovui yra pagrindas atleisti atsakovę nuo pareigos išlaikyti pilnametį vaiką, besimokantį viduriniojo lavinimo mokykloje, yra atmestinas.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovės galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui bei neatsižvelgė į tai, kad su atsakove gyvena ir nepilnametis ieškovo brolis, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia, nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei 2014-03-18 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus išvada buvo nustatyta, kad atsakovė nuo 2014-02-25 iki 2015-02-24 yra darbinga 50 procentų. Ta pačia išvada nustatyta, kad ieškovė negali dirbti esant ergonominiams rizikos veiksniams, t. y. kelti krovinių rankomis, kai krovinys sveria daugiau nei 10 kg, ir dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, rankų, pirštų judesiais, taip pat veikiant fiziniams veiksniams dirbant didesniame nei 5 metrų aukštyje. Remiantis šia institucijos išvada, darytina išvada, kad atsakovė gali dirbti kitus darbus, nesusijusius su aktyvia fizine veikla stovint ar vaikščiojant. Be to, apeliantė nurodo, kad neturi galimybių užsidirbti, todėl negali išlaikyti ne tik ieškovo, bet ir patenkinti savo poreikių. Tačiau atsižvelgus į byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė turėjo dėti visas pastangas prisidėti prie ieškovo išlaikymo. Pažymėtina, kad atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, antrasis nepilnametis sūnus gyvena su atsakove, o trečiasis asmuo prisideda prie antrojo buvusių sutuoktinių nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl darytina išvada, kad trečiasis asmuo vienas visiškai išlaiko pilnametį sūnų, besimokantį vidurinėje mokykloje, bei prisideda prie nepilnamečio sūnaus, gyvenančio su atsakove, išlaikymo, todėl vienam iš tėvų nepagrįstai yra padidėjusi vaikų materialaus išlaikymo našta (LR CK 3.192 str. 3 d.). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. teismas, atsižvelgęs į ieškovo poreikius bei atsakovės galimybes prisidėti prie pilnamečio vaiko, besimokančio viduriniojo lavinimo mokykloje, išlaikymo, priteisė dvigubai mažesnį nei kasacinio teismo praktikoje priteistiną išlaikymą. Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje susiklosčiusių aplinkybių, atsakovės finansinių galimybių prisidėti prie pilnamečio vaiko, besimokančio vidurinio lavinimo mokykloje, išlaikymo, yra atmestinas.

Dėl įsiskolinimo

Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. LR CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovo teisė reikalauti išlaikymo iš atsakovės atsirado sulaukus pilnametystės, t. y. 2014-06-08, todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-06-08 ik ieškinio padavimo dienos yra pagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteisto 700 Eur įsiskolinimo yra teisėta ir pagrįsta, taigi nėra pagrindo naikinti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies atsakovės apeliacinio skundo pagrindu.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės nurodytu apeliacinio skundo pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą nepakeistą.