- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- II-305-142/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2009-12-17 nutarimo Nr. F 521848 pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV KPR) patrulis 2009-12-17 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą A. Š. už Kelių eismo taisyklių 202 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2009-12-17 apie 14.50 val. Vilniuje, Antakalnio-Žolyno g. vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 134 str. 1 d. (b. l. 8).
Vilniaus apskr. VPK KPV KPR patrulis 2009-12-17 nutarimu Nr. F 521848 už pažeidimo, numatyto LR ATPK 134 str. 1 d., padarymą skyrė A. Š. 150 litų baudą (b. l. 9).
A. Š. padavė teismui skundą, kuriame prašo nutarimą pakeisti ir, taikant LR ATPK 30¹ str., sumažinti baudą arba skirti švelnesnę nei numatyta LR ATPK 134 str. 1 d. sankcijoje. Pažeidimą pripažįsta, gailisi. Nesutinka su paskirta nuobauda, mano, kad ji yra per griežta. Paaiškina, kad automobilį vairavo prisisegęs saugos diržą, jį atsisegė prieš įsukdamas į Žolyno gatvę. Tik įsukus į Žolyno g., pareigūnai jį ir sustabdė. Diržą jis atsisegė tam, kad būtų lengviau tinkamai pastatyti automobilį VšĮ Antakalnio poliklinikos kieme, kuriame visuomet yra daug automobilių. Statant automobilį reikia nuolat sukinėtis į visas puses, o tai daryti prisisegus diržą yra nepatogu. Be diržo važiavo tik apie 15 metrų visiškai nejudrioje Žolyno g. apie 20 km/h greičiu. Apie šias aplinkybes jis nurodė pareigūnams prieš protokolo surašymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad padarytas pažeidimas negali būti prilygintas pažeidimams, padarytiems važiuojant greitkeliu ar automagistralėje, todėl padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas pažeidimo padarymo aplinkybių kontekste. Tokiu pažeidimu kitiems eismo dalyviams pavojaus nekėlė, važiuodamas neprisisegęs diržo pavojų sukėlė tik sau pačiam. Smerkia tokį savo neatsakingą poelgį ir gailisi jį padaręs. Paaiškina, kad jam paskirtas LR ATPK 134 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis. Mano, kad asmeniui, kuris pripažino padarytą pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, ji yra per griežta. Mano, kad ir neskiriant baudos, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti.
Į teismo posėdį A. Š. neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 14). Prieš posėdį, t. y. 2010-02-01 faksu gautas A. Š. prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, prašyme nurodoma, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam yra žinoma (b. l. 15).
Nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Kelių eismo taisyklių 202 punkte nurodyta, kad važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Šio reikalavimo nesilaikymas pagal LR ATPK 134 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo 100 iki 200 litų.
Kaip matyti iš A. Š. paaiškinimų, jis neginčija tos aplinkybės, kad kurį tai laiką vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo. Dėl to pažeidimo faktas nekelia abejonių. Patikrinęs byloje esančius įrodymus (ATP protokolas ir jame esantis A. Š. paaiškinimas, b. l. 8), teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Visai neturi reikšmės, kiek laiko buvo važiuojama neprisisegus saugos diržo, kokiu tikslu saugos diržas buvo nusisegtas. KET 203 punkte nurodyta, kad gyvenvietėse leidžiama neužsisegti saugos diržų važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse. Todėl A. Š. paaiškinimai, kad atsisegė saugos diržą, nes taip patogiau statyti automobilį, visiškai nepagrįsti – policijos pareigūnai jį sustabdė ne stovėjimo aikštelėje, o gatvėje. Darytina išvada, kad A. Š. administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto LR ATPK 134 str. 1 d., padarymą patrauktas pagrįstai ir teisėtai. Protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai (LR ATPK 225 str., 259¹ str. 2 d.).
Byloje keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, už pažeidimą A. Š. paskirtas inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis. Įvertintos ir A. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės. T. y. atsižvelgta, kad dėl pažeidimo A. Š. gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kad metų bėgyje pakartotinai pažeidė KET (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (pažyma apie KET pažeidimus, b. l. 10-13). Teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra duomenų, kad A. Š. apskundė 2009-11-02 nutarimą patraukti jį administracinėn atsakomybėn už greičio viršijimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010-01-06 nutartimi byloje Nr. II-29-519/2010 panaikino 2009-11-02 nutarimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Tai reiškia, kad 2009-11-02 nutarimas tuo metu, kai bylą nagrinėjo Vilniaus apskr. VPK KPV KPR pareigūnas, buvo neįsiteisėjęs, atitinkamai nebuvo pagrindo A. Š. 2009-12-17 pažeidimą vertinti kaip pakartotinai per metus padarytą. Tas nutarimas neįsiteisėjęs ir šiuo metu. Dėl to teismas daro išvadą, kad byloje esant tik A. Š. atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nepagrįstai skirtas LR ATPK 134 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis. Vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, nurodytomis LR ATPK 30 str., 30² str., atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, A. Š. skirtina inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. 100 Lt.
Dar labiau mažinti baudą arba skirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Nei apie sunkią turtinę padėtį, nei kitokių aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų sumokėti paskirtos baudos, A. Š. nenurodė. Tai, kad A. Š. gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. A. Š. aiškina, kad suprato savo veikos priešingumą teisei ir jos neigiamas pasekmes, tačiau yra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą jis jau buvo trauktas (b. l. 12), Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-03-04 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-719-661/08 A. Š. už padarytą pažeidimą paskirtą baudą tik sušvelnino. Tai reiškia, kad išvadų dėl tokio pobūdžio KET pažeidimų A. Š. nepadarė ir paskirtoji piniginė bauda nepasiekė savo auklėjamojo ir prevencinio tikslo. Pažeidimo padarymo aplinkybės (neužsisegęs saugos diržo važiavo tik apie 15 metrų nejudrioje Žolyno g. apie 20 km/h greičiu) taip pat nėra pagrindas nuobaudos švelninimui. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skiriama 100 Lt bauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str.,
nutarė:
Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2009-12-17 nutarimą Nr. F 521848, kuriuo A. Š. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 134 str. 1 d., padarymą paskirta 150 litų bauda, pakeisti ir už pažeidimą skirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.