- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- e2YT-4666-913/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00660-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė savo motinos O. U., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jai priklausiusį turtą.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina O. U., iki mirties gyvenusi pas pareiškėją. Po jos mirties, pirmos eilės įpėdinė yra vienintelė duktė pareiškėja J. T.. Kitų asmenų, kurie galėtų pagal įstatymą paveldėti, nėra. Palikėja testamento nėra palikusi. Pareiškėjos motina neturėjo asmeninėje nuosavybėje nekilnojamojo turto, išskyrus kilnojamąjį turtą. Po palikėjos mirties liko tik kilnojamieji daiktai: kilimai, rūbai, indai. Pareiškėja viena iki mirties prižiūrėjo savo motiną ir palaidojo, pastatė paminklą, prižiūri kapą. Po motinos mirties pareiškėja į notarų biurą nesikreipė. Kadangi pareiškėja savo motinos kilnojamus daiktus paveldėjo ir jais naudojosi, palikimą yra priėmusi faktiškai pradėdama valdyti ir rūpintis palikėjos turtu kaip savu. Pareiškėja nurodė, kad atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą priėmė. Savo, kaip įpėdinės valią pareiškėja išreiškė konkliudentiniais veiksmais, liudijančiais jos, kaip įpėdinės, sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. 2020 m. liepos mėn. pareiškėja gavo notaro pranešimą apie tai, kad palikėjai yra neišmokėta piniginė kompensacija už valstybės išperkamą motinos nuosavybei atkuriamą žemę, su prašymu pranešti ar pareiškėja ketina priimti palikimą po savo motinos mirties. Kadangi pareiškėjai nebuvo žinoma apie tai, kad jos motinai priklausė piniginė kompensacija, notarą informavo, kad ji palikimą priėmė tiesiogiai valdydama po motinos mirties esamą kilnojamąjį turtą, tačiau pareiškėjai buvo pasakyta, kad reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjos J. T. prašymas dėl juridinio fakto nustatymo būtų patenkintas (elektroninės bylas lapas (toliau – e. b. l. 6-7).
4. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, išsiunčiant teismo pranešimus bei paskelbiant specialiame interneto tinklapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9, 10 dalys). Prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo negauta, todėl byla išnagrinėta pareiškėjai ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (e b. l. 10-11).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).
6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
7. Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina O. U., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi pas pareiškėją J. T., (duomenys neskelbtini). O. U. testamento surašiusi nebuvo. Po O. U. mirties liko kilnojamasis turtas: kilimai, rūbai, indai. Taip pat palikimą sudaro sąskaitos, esančios Swedbank banke ir piniginė kompensacija už žemę. Nekilnojamojo turto ar kito registruotino kilnojamojo turto palikėja neturėjo. Pareiškėja J. T. yra vienintelė palikėjos O. U. duktė.
8. Pareiškėja J. U. po motinos O. U. mirties rūpinosi visais likusiais kilnojamaisiais daiktais: kilimais, rūbais, indais. Pareiškėja viena iki mirties prižiūrėjo savo motiną ir palaidojo, pastatė paminklą, rūpinasi ir prižiūri motinos kapą.
9. Pareiškėja J. T. po savo motinos O. U. mirties atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėja atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ką patvirtina ir Anykščių rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro raštas, kuriame nurodyta, kad po O. U. mirties (duomenys neskelbtini) į Anykščių rajono savivaldybės 2 – ajame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas (dokumentas priede zip.).
10. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos J. T. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Konstatuotina, jog J. T. priėmė palikimą po savo motinos O. U. mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą nebuvo išduotas. Kadangi pareiškėja po O. U. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ir paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, todėl pareiškėja J. T. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos motinos mirties (CK 5.13 straipsnis).
12. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Valstybei priteistinų išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. T. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos O. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jai priklausiusį turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.