- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-18
- Bylos Nr.
- ATP-262-255/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00144-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Kategorijos
- 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 201603-02 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016-01-18, apie 11.30 val., Tauragės mieste prie (duomenys neskelbtini) miško, vairuodamas automobilį CHRYSLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) matant D. K., rodė savo lytinius organus, masturbavosi. D. A. tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir asmenų rimtį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-03-02 priėmė nutarimą, kuriuo D. A. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. ir paskyrė jam 60 Eur baudą.
Šalies argumentai
D. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Apelianto manymu, teismas priimdamas nutarimą rėmėsi prieštaringais D. K. parodymais, iš anksto žiniasklaidoje suformuota nuomone apie tariamą jo pažeidimą. Taip pat pažymi, kad teismas nutarime nurodė ir vadovavosi klaidingomis ir prieštaringomis prielaidomis, kadangi policijos pareigūnas R. B. 2016-01-18 tarnybiniame pranešime nurodė, jog apie 15.45 val. iš budėtojo gautas pranešimas apie tai, kad „Jaunuoliai kabinėjasi prie žmonių“, o jam yra 30 metų, todėl jis tikrai nėra jaunuolis. Pasak apelianto, pati liudytoja sekančią dieną po pranešimo, savo paaiškinime nurodė kitus faktus, teigdama, kad automobilyje jis buvo vienas. Jam nesuprantama, kodėl pastaroji buvo apklausiama tik kitą dieną, nors jis buvo sulaikytas 2016-01-18. Akcentuoja, kad liudytoja savo paaiškinime nurodė jo adresą, kas, jo manymu, kelia abejonių, iš kur ji turėjo tokius duomenis, nes jis tik kraustėsi į minėtą butą.
Skunde taip pat pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog 2016-02-17 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariate pateiktame pranešime Nr. 85-S-5174 (21.46) Tauragės rajono apylinkės teismui „Dėl duomenų pateikimo“ konstatuota, kad „2016-01-18 15.45 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalyje, telefonu anonimiškai buvo gautas pranešimas, kad Tauragėje (duomenys neskelbtini) miške automobiliu CHRYSLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs jaunuolis, 18-19 metų amžiaus, kabinėjasi prie pagyvenusių moteriškių, jų akivaizdoje demonstruoja lytinius organus, masturbuojasi“. Apelianto manymu, tai akivaizdžiai prieštarauja liudytojos D. K. paaiškinimui, jog automobilyje buvo būtent jis, nes, kaip jis minėjo, jam yra 30 metų, o iš policijos dokumento akivaizdu, kad 18-19 metų jaunuolis kabinėjasi prie moteriškių, o ne prie vienos moters.
Pasak apelianto, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jis tą pačią dieną, tai yra 2015-01-18, apklaustas nurodė, jog jis (duomenys neskelbtini) miške nebuvo, o visą dieną buvo užsiėmęs baldų perkraustymu iš buto. Teismas taip pat nekreipė dėmesio į tai, kad jis važiavo su ne jam priklausiusiu automobiliu, kuris registruotas ne jo vardu ir net ne Tauragės rajone, kai ieškomas panašus automobilis po budėtojo pranešimo praėjus labai trumpam laikui buvo surastas adresu, kurį kitą dieną savo paaiškinime nurodė D. K.. Akcentuoja, jog iš byloje pateiktos Policijos ataskaitos matyti, kad atsiranda dar kita įvykio informacija, kur nurodoma, kad „apie 15.45 val. iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas, kad Tauragės mieste prie (duomenys neskelbtini) miško atvažiavę automobiliu CHRYSLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jaunuoliai, kabinėjasi prie žmonių, rodo lytinius organus“.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nutarime nurodė ir vadovavosi klaidingomis prielaidomis apie automobilio spalvą. Liudytoja D. K. posėdyje nurodė, kad gerai atsimena numerius, bet jau pirminėje jos apklausoje nurodė klaidinga automobilio spalvą, t. y. nurodė kad automobilis buvo pilkos spalvos, tuo tarpu jis buvo sustabdytas vairuojantis geltonos spalvos automobilį ir automobilis visiškai nebuvo purvinas. Pažymi, kad liudytoja D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis galėjo būti pilkas ar tamsiai mėlynas, kas, pasak apelianto, akivaizdžiai neteisinga, nes geltonos spalvos automobilis, kad ir kiek būtų purvinas, negali tapti mėlynas ar pilkas. Taip pat liudytojos parodymai, jog ant automobilio šono buvo raudonas išpieštas ženklas, prieštarauja visiems įkalčiams, nes 2016-01-18 ant jo vairuoto automobilio nebuvo ir nėra buvę jokio raudono ženklo, nebuvo jo ir tada, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Apelianto manymu, jeigu ženklas būtų buvęs, tai policijos pareigūnai ženklą būtų užfiksavę ir pateikę šią informaciją teismui kaip įrodymą. Visos šios aplinkybės įrodo, kad liudytoja teismui pateikė melagingus ir išgalvotus faktus, kuriais teismas patikėjo jų net nepatikrinęs, bent jau apklausiant policijos pareigūnus, kurie sustabdė jo vairuojamą automobilį.
Skunde nurodo, kad teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog D. K. sesuo dirba laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redakcijoje. Teismui dar nepaskelbus nutarimo šioje administracinėje byloje 2016-02-26 visuomenė jau buvo informuota apie šį įvykį, nors jam dar nebuvo paskirta administracinė nuobauda. 2016-03-08, neįsiteisėjus nutarimui, visuomenė pakartotinai buvo informuojama apie teismo priimtą procesinį sprendimą. Pažymi, kad dėl šio įvykio jis patyrė labai didelį stresą, nes jis, jam inkriminuojamos veikos nepadarė. Akcentuoja, kad jis yra nubaustas remiantis vieno asmens prieštaringais parodymais. Be to, jei D. K. sutiko vyriškį, kuris taip pat matė ir žino kokią tai bylai reikšmingą informaciją, tai kodėl policijos pareigūnai nustatė minėto vyriškio ir jo neapklausė kaip liudytojo.
Taip pat nurodo, kad po jam nepalankaus nutarimo priėmimo jis pasiėmė savo telefoninio abonento išklotinę, kurioje užfiksuota, kad jis 2016-01-18, laikotarpiu nuo 11.00 iki 12.00 val., savo telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bendravo su kitais abonentais bent 8 kartus, tame tarpe vienas skambutis buvo ir jo draugei G. A., į tel. abonento Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria taip pat bendravo ir kurios vardu yra registruotas jo vairuotas automobilis, geltonos spalvos CHRYSLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pasak apelianto, jis vienu metu negalėjo atlikinėti jam inkriminuojamos veikos būnant miške, vairuoti automobilį ir kalbėtis telefonu. Pažymi, kad automobilis yra pakankamai aukštas, todėl einant, kaip nurodė liudytoja, 1 metro atstumu nuo automobilio, neįmanoma fiziškai matyti, kas dedasi automobilyje ant vairuotojo sėdynės. Tai parodo, jog D. K. kažką akivaizdžiai pripainiojo ir dabar galimai siekia išvengti atsakomybės už melagingą pranešimą specialiosioms tarnyboms. Mano, kad policijos pareigūnai turi galimybę nustatyti telefono abonento buvimo vietą, Policija, rinkdama administracinę medžiagą, privalo ne tik siekti nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet turi dėti visas pastangas, kad nebūtų nubaustas nekaltas asmuo.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas A. R. pateikė atsiliepimą į skundą ir prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 174 str. numato administracinę atsakomybę už nedidelį chuliganizmą. Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 str. už tai, kad jis padarė nedidelį chuliganizmą, o būtent 2016-01-18, apie 11.30 val., Tauragės mieste prie (duomenys neskelbtini) miško, vairuodamas automobilį CHRYSLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) matant D. K., rodė savo lytinius organus, masturbavosi.
Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, jog D. A. pateikti paaiškinimai tiek nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek pateikti apklausiant teismo posėdžio metu, paneigti bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Apylinkės teismas konstatavo, kad nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog įvykio metu D. A. buvo namie, o iš liudytojos D. K. paaiškinimų nustatyta priešingai, kad jis 2016-01-18 11.30 val. automobiliu CHRYSLER važinėjosi netoli (duomenys neskelbtini) miško. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog D. A. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. yra įrodyta, todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Apygardos teismas pažymi, jog vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti D. A. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo.
Apylinkės teismas pripažindamas D. A. kaltu dėl minėto pažeidimo rėmėsi iš esmės tik liudytojos D. K. parodymais ir policijos komisariate gauta informacija apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos akivaizdžiai matyti, kad byloje nėra pakankamai ir objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog D. A. padarė pažeidimą. Liudytojos D. K. ir D. A. parodymai yra prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas tai turėjo vertinti atidžiau ir kritiškiau. Juolab, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra daugiau jokių duomenų, kurie patvirtintų D. A. netinkamą elgesį viešoje vietoje. D. K. nurodė, kad automobilis nuo jos buvo metro atstumu ir ji viską per langą matė. Taip pat nurodė, kad automobilio numerius įsidėmėjo anksčiau, kai pastebėjo pamiške važinėjantį automobilį, o kai automobilis stabtelėjo prie jos pamatė, kad tai tie patys numeriai. Automobilis šalia važiavo apie penkias minutes, kol kelyje pasirodė vyriškis stumiantis vežimėlį, tada automobilis nuvažiavo. Ji priėjusi prie vyriškio paklausė, koks tai automobilis, nes jį vairavęs asmuo prie jos kabinėjosi. Nežino ar automobilis buvo pilkas, ar mėlynas, tik gerai atsimena, kad ant šono buvo raudonas išpieštas ženklas. Automobilio numerius įsiminė ir parėjusi namo užsirašė, kad nepamirštų. Parėjusi namo paskambino seseriai ir viską papasakojo, o sesuo pranešė policijai. Ji pareiškimą parašė tik kitą dieną. Asmuo jai pasirodė jaunas, nebūtų nustebusi, jei jai kas būtų pasakę, kad jis mokosi gimnazijos klasėje. Pažymėjo, jog jai vienas ir tas pats ar automobilis pilkas, ar šampano spalvos, nes jis buvo aptaškytas purvais. Dėl vaikino ji yra įsitikinusi, kad tai buvo jis, įsidėmėjo jo dantis, nes pastarasis daug šypsojosi. D. A. teigia, kad 2016-01-18 nuo pat ryto buvo savo bute. Buvo atvykę vaikinai, kurie išsivežė senus baldus. Jis prašė jų atvykti į teismą, tačiau jie atsisakė liudyti. Automobilis CHRYSLER priklauso jo draugei. Automobiliu važinėjasi tik jis ir jo draugė. Ryte jis nuvežė savo draugę į darbą, vėliau po pietų buvo mieste ir važinėjosi tvarkydamas reikalus. Buvo Senukų prekybos centre, važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę pasiimti draugų M. S. ir A. G., vėliau prie jų prisijungė ir V. Š.. Pažymėjo, kad jis buvo nusipirkęs baldus ir jam reikėjo pagalbos juos pernešant. Taip pat nurodė, kad automobilis yra šampano spalvos, ne pilkas ir ne mėlynas, o ant automobilio šono nėra jokios raudonos dėmės. Automobilis didelis, tamsintais stiklais, todėl nemano, kad iš šono būtų galima matyti kas viduje darosi. Nurodė, kad automobilis tikrai nebuvo purvinas. Apylinkės teismas pripažindamas D. A. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., net neanalizavo, nemotyvavo ir nepasisakė dėl prieštaravimų, neapklausė policijos pareigūnų, D. A. draugės, nesiaiškino aplinkybių dėl D. K. sutikto vyriškio, kuris, pasak D. K., jai pasakė, kad tai CHRYSLER automobilis. Taip pat nesiaiškintos aplinkybės, kodėl tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad jaunuoliai kabinėjasi prie žmonių, o D. K. nurodo mačiusi tik vieną asmenį. Pažymėtina ir tai, kad 2016-01-19 D. K. rašydama paaiškinimą nenurodė aplinkybių, kad automobilio markę sužinojo iš vyriškio, kurį sutiko stumiant vežimėlį. Šias aplinkybes D. K. nurodė tik teisme teismo posėdžio metu. Taip pat D. K. puikiai įsiminė automobilio numerius, tačiau dėl automobilio spalvos ji nurodė, kad jai jokio skirtumo ar spalva pilka, ar šampano. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apylinkės teismas tik formaliai pažymėjo, kad vertinant išdėstytų ir aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad D. A. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., įrodyta visiškai.
Šiuo atveju apygardos teismui kyla pagrįstų abejonių dėl D. A. inkriminuojamo pažeidimo, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas iškilusias abejones vertinti pažeidėjo naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Todėl, įvertinus tai, kad byloje esančių įrodymų nepakanka D. A. kaltei pagrįsti, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apygardos teismas konstatuoja, jog D. A. kaltė dėl ATPK 174 str. numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta.
Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl pažeidėjo kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
D. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.