Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3173-1058/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
1-3173-1058/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45140-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
E. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3173-1058/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45140-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.4; 25.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis AB „C.“ vadybininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2019 m. spalio 21 d., apie 22.23 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.42 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. spalio 21 d., apie 15.00 val., su bendradarbiais nuėjo į (duomenys neskelbtini), esančią kavinę „F.“, ten šventė kontrakto pasirašymą ir jis išgėrė alaus. Iki pat vakaro ten vartojo alų. Pats išgėrė apie 2 litrus alaus, 4,6 proc. stiprumo. Apie 22.00 val., tikslaus laiko neprisimena, jam paskambino žmona N., pasakė, kad ji blogai jaučiasi ir jis suskubo važiuoti namo. Netoli stovėjo automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo tėvui V. J.. Šiuo automobiliu ryte jis pats atvažiavo į darbą ir paliko jį stovėti. Paprastai į darbą jis važiuoja autobusu, tačiau šį kartą, tėvo leidimu, pasiėmė automobilį ir juo atvažiavo į darbą. Būdamas neblaivus, jis atsisėdo į automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį vairuodamas nuvažiavo namo. Jau atvažiavus namo, (duomenys neskelbtini) sustojo, pamatė, kad paskui važiuoja policijos ekipažas. Jam sustojus ir išlipus iš automobilio, prie jo priėjo policijos pareigūnai. Kadangi buvo neblaivus, alkotesterio pagalba jam nustatė sunkų girtumą. Girtumas buvo tikrintas du kartus. Vėliau buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos areštinę. Visiškai pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi dėl savo veiksmų. Pasižada daugiau niekada nevairuoti esant neblaiviam. Narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas, galvos traumų neturėjo (b. l. 45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. parodė, kad 2019 m. spalio 21 d. ji dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 – os kuopos 2 – ojo būrio vyriausiuoju patruliu V. B. (V1825). Apie 22.23 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis NISSAN tamsios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariama neblaivus. Pranešėjas važiuoja iš paskos. Pranešėja telefonu nurodė, kad automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtartinai manevruodamas važiuoja (duomenys neskelbtini), kur pasuko į dešinę link (duomenys neskelbtini). Atvykus į (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį Nissan. Automobilis sustojo, išlipęs vairuotojas ėjo link vartų. Daugiau jokių pašalinių asmenų šio automobilio salone ar šalia automobilio nebuvo. Priėjus prie vairuotojo ir bendraujant, pajautė iš jo burnos sklindantį alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli. Įvertino jo bendrą būklę. Nustatyta, kad Nissan vairavo E. J., asmenybė nustatyta iš jo pateikto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). E. J. nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo paskutinį kartą prieš vieną valandą. Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARFM 0209 su galiojančia patikra Nr. 1089158 buvo nustatytas 2.57 prom. girtumas. Antras tikrinimas tuo pačiu alkotesteriu buvo atliktas 22.57 val., kur nustatyta 2.42 prom. Su alkotesterio parodymais vairuotojas buvo supažindintas, jų neginčijo. Bendra asmens būklė ir alkotesterio parodymai užfiksuota neblaivumo patikrinimo akte. E. J. 22.28 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto OVS patalpas apie 23.20 val. Automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas ir priverstinai buvo išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Vilnius, Minsko pl. 21 (b. l. 32).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. spalio 21 d., apie 22.20 val., Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja link centro (b. l. 8-9).

Alkotesterio Alkotest 7510 Nr. ARFM 0209 duomenys patvirtina, kad E. J. 2019 m. spalio 21 d., apie 22.31 val., buvo nustatytas 2,57 promilės girtumas (b. l. 12)

Alkotesterio Alkotest 7510 Nr. ARFM 0209 duomenys patvirtina, kad E. J. 2019 m. spalio 21 d., apie 22.57 val., buvo nustatytas 2,42 promilės girtumas (b. l. 13).

Alkotesterio Alkotest 7510 Nr. ARFM 0209 duomenys patvirtina, kad E. J. 2019 m. spalio 21 d., apie 23.25 val., buvo nustatytas 2,03 promilės girtumas (b. l. 15).

Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1089158 (b. l. 14).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad E. J. 2019 m. spalio 21 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. apie 22.31 val., buvo nustatytas 2,57 promilės girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą apie 22.57 val., E. J. buvo nustatytas 2,42 promilės girtumas. Kaltinamasis E. J. tikrinimo rezultatų neginčijo, neblaivumo patikrinimo aktą pasirašė (b. l. 11).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilis Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. J. (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio Nissan Primera (2002-207 m.) kaina Lietuvoje 2019 m. spalio mėn. yra 1 980 EUR (su PVM), kaina be PVM –1 637 EUR (b. l. 21).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis E. J. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojos parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad E. J. 2019 m. spalio 21 d., apie 22.23 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.42 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl kaltinamojo E. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis E. J. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 57-58, 59, 60).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir pavartojęs alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. J. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – E. J. neteistas (b. l . 55), administracine tvarka nebaustas (b. l. 56), dirbantis (b. l. 54), jauno amžiaus, vedęs, aukštojo išsilavinimo, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 75 MGL dydžio bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, E. J. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

E. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad E. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, asmuo pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs nemažą kiekį alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo, taigi savo veiksmais akivaizdžiai kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvybei, kita vertus praeityje jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant E. J. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Bylos duomenimis automobilis Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo kaltinamasis, priklauso kaltinamojo tėčiui V. J.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. E. J. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs didelį kiekį alkoholinio gėrimo iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės, važiavo į namus iš kavinės, sustabdytas buvo prie savo namų, t. y. nuvažiavo pakankamai didelį atstumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika konfiskuotina automobilio vertė nustatytina atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodytą automobilio vidutinę kainą be PVM, t. y. 1 637 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019).

Ikiteisminio tyrimo metu E. J. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. spalio 21 d. 22.28 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 14.13 val., t. y. vieną dieną (b. l. 34, 35), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 48, 51) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. paskirti 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, E. J. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 21 d. 22.28 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 14.13 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 48 MGL (2 400 EUR) dydžio baudą.

Paskirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 22 d.

Išieškoti iš E. J. valstybės naudai 1 637 EUR sumą, atitinkančią automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. J., kad:

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė