Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Atsakovės paskirta mediatorė tiesiogiai ignoravo pareiškėjos prašymus dėl fizinės mediacijos vykdymo būtinybės, siekiant konfidencialumo užtikrinimo. Taip pat mediatorei buvo nurodyta, kad jei pareiškėjos sutuoktinis V. P. negali greitai atvykti į mediaciją gyvuoju būdu, pareiškėja sutinka nukelti mediaciją ir palaukti, kol kita mediacijos šalis galės tai padaryti. Pažymėtina, kad pareiškėjos žiniomis, jos sutuoktinis V. P. yra Baltarusijos Respublikoje, kur jam buvo pareikšti įtarimai baudžiamojo proceso tvarka, jis buvo sulaikytas ir laikomas Minsko tardymo izoliatoriuje daugiau nei 6 mėnesius. Dėl šios aplinkybės, atsakovės bei jos paskirtos mediatorės primygtinis siūlymas bei prioritetų teikimas nuotolinei arba mišriai mediacijai yra objektyviai nepriimtinas dėl nesamų galimybių užtikrinti konfidencialumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad mediacijos pagrindinis tikslas nėra pažymos apie mediacijos pabaigą išdavimas, mediatorius privalo koncentruotis į šalių tarpusavio bendravimą, santykių atkūrimą ir siekti, kad šalys pačios rastų jiems priimtinus sprendimus, pareiškėja motyvuotai prašė pakeisti atsakovės paskirtą mediatorę, kuri galės vykdyti mediaciją skatinant atvirą dialogą, alternatyvas bei šalių laisvą tiesioginį bendravimą, tačiau atsakovė nepagrįstai prašymo netenkino.

2021-04-20 Tarnybos Kauno skyrius raštu Nr. (M-P-21-1281)MPA-2797 kreipėsi į mediatorę A. M. su prašymu per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos pateikti Tarnybai informaciją apie privalomosios mediacijos paslaugų teikimo eigą pagal Tarnybos 2021-04-08 sprendimą Nr. (M-P-21-1281)MSP-1305 ir paaiškinti pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes.

2021-04-21 Tarnybos Kauno skyriuje gautas mediatorės A. M. paaiškinimas, kurį įvertinęs, Tarnybos Kauno skyrius nenustatė objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų priimti sprendimą dėl paskirtos mediatorės pakeitimo, ir 2021-05-04 priėmė sprendimą Nr. (M-P-21-1281)MPS-18442, kuriuo atsisakė keisti Tarnybos 2021-04-08 sprendimu Nr. (M-P-21-1281)MSP-1305 privalomosios mediacijos paslaugas paskirtą teikti mediatorę A. M.. Tarnybos Kauno skyrius, įgyvendindamas alternatyvų pareiškėjos prašymą, perdavė pareiškėjos prašymą dėl mediatorės pakeitimo vertinti Komisijai.

Pažymėjo, kad pagal Mediacijos įstatymo 14 straipsnio 5 dalį Tarnyba, parinkdama mediatorių, turi vadovautis objektyvumo ir nešališkumo principais, atsižvelgti į mediatorių užimtumą, specializaciją, galimą interesų konfliktą ir kitas svarbias aplinkybes. Parenkant mediatorių taip pat turi būti užtikrinamas tolygus į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytų mediatorių darbo krūvio paskirstymas. Mediatorės A. M. veiklos teritorija apėmė tiek prašymą dėl mediacijos vykdymo pateikusio asmens V. P. nurodytą gyvenamąją vietą (Kauno miestas), tiek pareiškėjos pateiktame sutikime dėl mediacijos vykdymo nurodytą jos gyvenamąją vietą (Vilniaus miestas), todėl šiai mediatorei buvo išsiųstas pakvietimas vykdyti mediaciją tarp ginčo šalių.

Atsakovė akcentavo, kad pagal Mediacijos įstatymo nuostatas Tarnyba, priėmusi sprendimą dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti ir paskyrusi mediatorių, neturi teisės spręsti nesutarimų tarp ginčo šalių ar mediatoriaus, kadangi Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka mediatorius sprendimus priima savarankiškai. Tarnybai suteikta teisė spręsti klausimus, susijusius tik su privalomosios mediacijos administravimu.

Papildomai pažymėjo, kad V. P. informavo mediatorę apie tai, jog šiuo metu gyvena ir dirba Baltarusijos Respublikoje, todėl jo galimybės dalyvauti kontaktinėje mediacijoje Lietuvos Respublikos teritorijoje yra ribotos. Dėl šios priežasties V. P. prašė vykdyti privalomosios mediacijos susitikimus nuotoliniu būdu. Net jeigu Tarnybos Kauno skyrius priimtų sprendimą pakeisti mediatorę kitu mediatoriumi, naujai paskirtas mediatorius taip pat neturėtų galimybės ir priemonių priversti kitą ginčo šalį atvykti į kontaktinius mediacijos susitikimus ar jo atvesdinti, taip pat neturi galimybės priversti pareiškėją pritarti mediacijos vykdymui nuotoliniu būdu. Be to, atsakovės nuomone, konfidencialumo principo užtikrinimas galimas ir nuotoliniame mediacijos procese, pasirašant mediacijos sutartį arba konfidencialumo pasižadėjimą.

Atsakovė pažymėjo, kad 2021-05-14 vyko Komisijos posėdis, kuriame nuspręsta, jog mediatorės A. M. elgesys nepažeidė mediacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Tarnyba laikosi pozicijos, kad skundžiamas sprendimas atsisakyti keisti paskirtą mediatorę A. M. buvo teisėtas ir pagrįstas.

Nagrinėjamo ginčo dalykas – Tarnybos Kauno skyriaus 2021-05-04 sprendimo Nr. (11.7)(M-P-21-1281)MPS-1842, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjos prašymą dėl mediatorės pakeitimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad Tarnybos Kauno skyriuje 2021-03-18 buvo gautas V. P. prašymas vykdyti privalomąją mediaciją tarp jo ir pareiškėjos civiliniame ginče dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Tarnybos Kauno skyrius 2021-03-18 raštu Nr. (M-P-21-1281)MPA-1697 kreipėsi į pareiškėją su prašymu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo sprendžiant ginčą tarp jos ir V. P.. 2021-04-08 Tarnybos Kauno skyriuje gautas pareiškėjos sutikimas vykdyti privalomąją mediaciją. Tą pačią dieną Tarnyba teisinių paslaugų informacinėje sistemoje TEISIS paskelbė mediatorių atranką ir, gavusi mediatorės A. M. sutikimą, priėmė sprendimą Nr. (M-P-21-1281)MSP-1305 paskirti A. M. teikti mediacijos paslaugas pareiškėjos ginčui, vykdyti mediaciją tarp ginčo šalių dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.

2021-04-19 Tarnybos Kauno skyriuje gautas pareiškėjos prašymas Nr. MPR-21-3679, kuriame ji prašė pakeisti paskirtą mediatorę A. M. kitu (-a) mediatoriumi (-e). Pareiškėja taip pat pageidavo, kad Tarnybos Kauno skyriui priėmus sprendimą nekeisti paskirtos mediatorės, jos prašymas būtų persiųstas Komisijai. Prašyme pareiškėja nurodė, kad mediatorė pareiškėjai paaiškino, jog mediacija galima tik nuotoliniu būdu, kadangi kita ginčo šalis nesutinka atvykti į kontaktinį susitikimą. Taip pat mediatorė telefonu pareiškėjai nurodė, kad mediacija fiziniu būdu galėtų vykti tik Marijampolėje. Pareiškėja teigė negalinti atvykti į Marijampolę, tačiau pageidauja mediacijos fiziniu būdu. Mediatorė pareiškėjai paaiškino, kad tokiu atveju tiesiog bus išduodama pažyma apie mediacijos pabaigą. Pareiškėja nurodė, kad mediatorė bendravo nekorektiškai, aiškiai pažeidė etikos reikalavimus, rodė išankstinę nuomonę apie mediacijos negalimumą ir primygtinai siūlė kuo greičiau baigti mediaciją, išduodant pažymą apie jos pabaigą, kas nėra suderinama nei su mediacijos tikslais nei su jos teisingo vykdymo procedūromis.

2021-04-20 Tarnybos Kauno skyrius raštu Nr. (M-P-21-1281)MPA-2797 kreipėsi į mediatorę A. M. su prašymu per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos pateikti Tarnybai informaciją apie privalomosios mediacijos paslaugų teikimo eigą pagal Tarnybos 2021-04-08 sprendimą Nr. (M-P-21-1281)MSP-1305 ir paaiškinti pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes. 2021-04-21 Tarnybos Kauno skyriuje gautas mediatorės A. M. paaiškinimas, kuriame iš esmės nurodoma, kad pareiškėjos pateiktos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, o nešališkumo principas ir kiti teisės aktų reikalavimai, mediatorei bendraujant su pareiškėja, nebuvo pažeisti.

2021-05-04 Tarnybos Kauno skyrius, įvertinęs pareiškėjos prašymą bei mediatorės paaiškinimą, nenustatęs objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų priimti sprendimą dėl paskirtos mediatorės pakeitimo, priėmė sprendimą Nr. (M-P-21-1281)MPS-18442, kuriuo atsisakė keisti Tarnybos 2021-04-08 sprendimu Nr. (M-P-21-1281)MSP-1305 privalomosios mediacijos paslaugas paskirtą teikti mediatorę A. M..

Ginčijamame sprendime Tarnyba nurodė, kad mediacija yra laisvas bei savanoriškas procesas, kuriame ginčo šalys, mediatoriui padedant, pačios nusistato mediacijos taisykles, tarp jų - ir mediacijos vykdymo formą. Nei Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas (toliau – Mediacijos įstatymas), nei kiti mediaciją reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės priversti vieną iš ginčo šalių atvykti į nenuotolinius mediacijos susitikimus ir juose dalyvauti, ypač jei asmuo neturi galimybės dalyvauti „gyvuose“ mediacijų susitikimuose. Net jeigu Tarnyba priimtų sprendimą pakeisti mediatorę kitu (-a) mediatoriumi (- e), naujai paskirtas (-a) mediatorius (-ė) taip pat neturėtų galimybės priversti kitą ginčo šalį atvykti į nenuotolinius susitikimus ar jo atvesdinti. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos pateiktą prašymą bei mediatorės A. M. paaiškinimą, nenustatė objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų priimti sprendimą dėl paskirtos mediatorės pakeitimo, todėl vadovaudamasi Mediacjos įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi atsisakė prašymą patenkinti.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad Tarnyba organizuoja ir administruoja mediaciją. Vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, mediacija organizuojama ir mediacijos administravimo paslaugoms taikomos Įstatymo, Mediacijos įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą mediacijos būdu, nuostatos. Sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, yra privaloma pasinaudoti mediacija (Mediacijos įstatymo 20 str.). Privalomąją mediaciją inicijuoja viena ginčo šalis arba abi ginčo šalys bendru sutarimu. Prašymai skirti privalomąją mediaciją pateikiami Tarnybai arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Tarnyba arba mediatorius, gavę ginčo šalies prašymą, išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą. Kai kita ginčo šalis pateikia sutikimą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, šalims paskiriamas mediatorius.

Tarnyba, parinkdama ir skirdama mediatorių, vadovaujasi Mediacijos įstatymu bei Kreipimosi dėl mediatoriaus skyrimo ir mediatoriaus parinkimo iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-12-31 įsakymu Nr. IR-289 (toliau – Aprašas). Tarnyba mediatorius parenka ir skiria Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo (Įstatymo 25 str. 2 d., Mediacijos įstatymo 14 str. 1 d.), kurį sudaro ir tvarko Tarnyba (Mediacijos įstatymo 5 str. 1 d.).

Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi Tarnyba, parinkdama mediatorių, turi vadovautis objektyvumo ir nešališkumo principais, atsižvelgti į mediatorių užimtumą, specializaciją, galimą interesų konfliktą ir kitas svarbias aplinkybes. Parenkant mediatorių taip pat turi būti užtikrinamas tolygus į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytų mediatorių darbo krūvio paskirstymas. Aprašo 10 punkte numatyta, kad Tarnyba ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo kitos ginčo šalies sutikimo dėl mediacijos vykdymo gavimo dienos parenka mediatorių iš Mediatorių sąrašo, atsižvelgdama į Mediacijos įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes ir, kai tai įmanoma, į ginčo šalių prašymą dėl pageidaujamo paskirti konkretaus mediatoriaus. Tarnyba ne vėliau kaip kitą darbo dieną po mediatoriaus rašytinio sutikimo vykdyti mediaciją gavimo dienos priima sprendimą dėl mediatoriaus skyrimo ir apie paskirtą mediatorių raštu praneša ginčo šalims ir paskirtam mediatoriui (Aprašo 14 p.).

Mediacijos įstatymo 15 straipsnyje reglamentuota, jog ginčo šalys ir mediatorius gali susitarti dėl civilinio ginčo mediacijos pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras mediacijos taisykles; jeigu ginčo šalys ir mediatorius nesusitaria dėl civilinio ginčo mediacijos pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs mediatoriaus veiksmai, mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į civilinio ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją.

Sisteminis Aprašo, Mediacijos įstatymo ir Europos mediatorių etikos kodekso nuostatų vertinimas suponuoja tai, kad mediacijos procesas yra grindžiamas bendraisiais šalių savanoriškumo, abipusės pagarbos, tolerancijos, pakantumo, konfidencialumo, mediatoriaus neutralumo ir nešališkumo, taip pat universalumo principais (Aprašo 4-5 p., Europos mediatorių etikos kodekso 3 p., Mediacijos įstatymo 2 str. 4-5 d.).

Pareiškėja prašė teismo priteisti 707 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėją byloje atstovavo advokatas D. G..