Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2026-02-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-3-830/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-09
Bylos Nr.
eII-3-830/2026
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00247-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Pažeidėjas
G. C.
Suinteresuotas asmuo
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.9.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-3-830/2026
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00247-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1.; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 9 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam G. C.,suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui S. P.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. C., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu G. C. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas 200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, jog jis 2025 m. liepos mėn. 24 d. 20 val. 51 min. magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km., vairavo transporto priemonę RENAULT valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kelyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją, lenkė ta pačia kryptimi tiesiai kelias važiavusias transporto priemones, grįždamas į savo važiavimo eismo krypties juostą kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją. Taip pat, pažeidė kelio ženklo 1 priedo Nr. 325 reikalavimą I Lenkti draudžiama). Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 1 priedo 325, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.

2025 m. spalio 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas G. C. skundas, kuriuo jis nesutinka su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo paskirta administracinio poveikio priemone nesutinka. Pažymi, kad jis 2025 m. liepos 24 d. 20 vai. 51 min., vairavo transporto priemonę magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km., bei atliko lenkimo manevrus, tačiau nesutinka, kad specialiai kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją. Atlikdamas lenkimo manevrus galėjo ne specialiai nespėti atlikti lenkimo manevro ir kirsti siaurą ištisinę ženklinimo liniją, tačiau tik dėl kito eismo dalyvio netinkamų bei Kelių eismo taisyklės pažeidžiančių veiksmų t. y. lenkimo metu didino greitį bei neleido tinkamai bei laiku atlikti lenkimo manevro t.y. kai bandė aplenkti lenkimo manevrą lenkiamo automobilio vairuotojas padidino savo transporto priemonės judėjimo greitį, kas padidino lenkimo kelią ir galimai sutrukdė įvykdyti lenkimą, tam manevrui leistinoje vietoje. Taigi, jeigu kitas vairuotojas nebūtų padaręs Kelių eismo taisyklių 138 punkto pažeidimo, nebūtų susidariusios sąlygos galimam jo pažeidimui. Nesutinka, kad padarė pažeidimą numatytą ANK 420 st. 1 d., tačiau jeigu teismas vertintų, kad jis tokį nusižengimą padarė prašo švelninti paskirtą poveikio priemonę. Dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi, jam vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas, kadangi yra dirbantis ir jo darbas yra būti vairuotoju, todėl netekus vairuotojo pažymėjimo jis bus priverstas nedirbti, o darbdavys ieškos kito vairuotojo į jo darbo vietą. Mano, šios aplinkybės sudaro prielaidą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą ir taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme arba netaikyti jos visai. Prašo panaikinti 2025 m. rugsėjo mėn. 25 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir neskirti baudos specialiosios teisės atėmimo 3 mėnesiams.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija nurodė, kad su G. C. skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Institucijos nuomone, skundžiamas 2025 m. rugsėjo 25 d. įgalioto policijos pareigūno nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. G. C. pateiktame skunde iš dalies nesutinka su inkriminuotu kaltinimu. Pareiškėjas neneigia, kad jam surašyto administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas transporto priemonę atliko lenkimo manevrą, tačiau nesutiko su tuo, jog specialiai kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją. Kaip matyti iš prie administracinio nusižengimo bylos pridėto vaizdo ir garso įrašo, G. C. administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo krovininę transporto priemonę, bei neleistinoje vietoje, esant ištisinei kelių horizontaliojo ženklinimo linijai, važiavo priešpriešine eismo juosta, lenkdamas kitą krovininį vilkiką. Tuo metu G. C. judėjimo kryptimi važiavo transporto priemonių kolona, priešinga pareiškėjui judėjimo kryptimi artėjo kitos transporto priemonės. Akivaizdu, kad toks manevras kėlė didžiulį pavojų saugiam eismui. Pabrėžiama ir tai, kad nors užfiksuotame vaizdo ir garso įraše nėra užfiksuotas pareiškėjo įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą momentas, tačiau iš prie administracinio nusižengimo bylos pridėtų įvykio vietos nuotraukų (Fotolentelėse Nr. 1 – Nr. 7 atvaizduota įvykio vieta G. C. važiavimo kryptimi, tai yra kelias (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) pusės), matyti, kad siaura ištisinė kelių horizontaliojo ženklinimo linija, ties kuria priešpriešinio eismo juosta judėjo pareiškėjo vairuojamas krovininis vilkikas, prasideda (susijungia) su kelio važiuojamosios dalies viduryje įrengta saugumo salele, skiriančia priešingus transporto srautus. Jei Pareiškėjas kaip nurodo pateiktame skunde, lenkimo manevrą būtų pradėjęs „leistinoje vietoje“, asmuo į priešpriešinio eismo juostą būtų įvažiavęs dar gerokai prieš saugumo salelę, skiriančią priešingus transporto priemonės srautus (saugumo salelė pavaizduota fotolentelėse Nr. 3 ir Nr. 4). Liudytojas, telefonu pranešęs Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) apie pavojingus krovininio vilkiko vairuotojo veiksmus, taip pat vėliau policijai pateikęs vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonės vairavimo aplinkybės, kalbėdamas su BPC specialiste (pokalbio garso įrašas pridėtas prie administracinio nusižengimo bylos), nurodė, jog vilkiko vairuotojas transporto priemonę vairavo ypač agresyviai, ne kartą pažeisdamas KET reikalavimus. Taigi, G. C. skunde išdėstyti teiginiai, kad jis netyčia kirto ištisinę kelių horizontaliojo ženklinimo liniją, turėtų būti vertinami, kaip pareiškėjo siekis nepagrįstai švelninti savo teisinę padėtį. Toks pasirinktas lengvabūdiškas, pavojingas vairavimo būdas kėlė didžiulį realų pavojų ne tik pačiam G. C., tačiau ir kitiems eismo dalyviams.

G. C. teismo posėdyje palaikė skundą jame nurodytais motyvais.

Suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdyje prašė G. C. skundą tenkinti.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad G. C. skundžiamame nutarime vairavo automobilį magistraliniame kelyje, kuriame yra po vieną eismo juosta ta pačia kryptimi, kirto siaurą ištisinę eismo juostą, išvažiavo į priešingą eismo juostą lenkė priekyje važiavusius automobilius bei tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. C. neigia jog pažeidimą padarė tyčia, nurodo, jog pažeidimą galėjo padaryti nespecialiai, t.y. atlikęs lenkimo manevrą galėjo nespėti grįžti į eismo juostą ir tokiu būdu kirsti ištisinę ženklinimo liniją. Taip padarė netyčia, dėl kito vairuotojo, kuris lenkimo metu didino greitį, kaltės.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį administracinė atsakomybė kyla, kai vairuojant transporto priemonę vienu metu ar paeiliui padaromi keli grėsmę eismo saugumui keliantys eismo taisyklių pažeidimai, lenkiama vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairuojama neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, padaromas pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė, kyla už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą KET. G. C. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė KET 8, 1 priedo 325, 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus kurie numato jog draudžiame lenkti kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15; draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.

Sprendžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės formą, pažymėtina, jog ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nėra nustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, jog tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). ANK 420 straipsnio 1dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis padaromas tyčia, todėl Pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad jis nespecialiai kirto ištisinę eismo juostą, o dėl kito eismo dalyvio netinkamų veiksmų, kai lenkimo metu kita transporto priemonė didino lenkimo kelią nelaikytas pagrįstu. Kelių eismo taisyklės transporto priemonių vairuotojams nustato pareigą prieš kiekvieną manevrą įsitikinti savo manevro saugumu ir nekelti pavojaus eismo saugumui. Taigi jeigu ir būtų susidariusi tokia situacija kaip teigia G. C. jis kaip dėmesingas vairuotojas turėjo būti pakankamai atidus ir nepradėti lenkimo manevro, jei nebuvo įsitikinęs, jog manevrą galės pabaigti nepažeisdamas kelio ženklinimo bei turėjo įvertinti kad lenkimo manevrą atlikinės važiuojant transporto priemonių kolonai ir įvertinti kitus rizikos veiksnius. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog G. C., prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turėjo visas galimybes pamatyti kelio ženklą Nr. 325, žymintį draudimą lenkti ir žinoti, kad prasideda ištisinė linija skirianti priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes tai, kad Pareiškėjas administracinį pažeidimą padarė dėl kitos transporto priemonės didinto greičio laikytinas nepagrįstu.

KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Tad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl Pareiškėjas turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, šias taisykles turi žinoti jas, žinoti jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi suvokti, kad tokiu savo elgesiu pažeidžia KET 1 priedo Nr. 325 ir 3 priedo 1.1 punkte nustatytus draudimus.

Iš prie bylos medžiagos pridėto vaizdo įrašo matyti, kad Pareiškėjo versiją, kad jis lenkė, o kitą transporto priemonė didino savo greitį ir neleido sėkmingai atlikti lenkimo manevro laikytina kaip nepagrįsta ir neatitinkanti tikrovės, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad 6 automobiliai juda kolona ir kad nėra kur transporto priemonėms didinti savo greičio, nes atstumai tarp transporto priemonių nėra dideli. To paties vaizdo įrašo gale matyti, kad lenkimo manevrą atliekanti transporto priemonė bando grįžti į savo eismo juostą ir taip priverčia kitą transporto priemonę lėtinti savo greitį, tam kad išvengtų nelaimės lenkime esanti transporto priemonė, nes iš priekio matyti atvažiuojančios keturios transporto priemonės. Tai pat pažymėtina, kad automobilių koloną lenkė transporto priemonė kuri yra ne lengvasis automobilis, o sunkvežimis, kurios masė didesnė, stabdymo kelias ir įsibėgėjimas yra ilgesnis. Pabrėžtina, kad tarp priekyje buvusių automobilių tarpas buvo nedidelis, dėl ko aplenkta transporto priemonė buvo priversta stabdyti/lėtinti savo greitį, kaip ir už jo važiuojančios kitos transporto priemonės, jog Pareiškėjas galėtų sugrįžti į eismo juostą. Todėl akivaizdu, jog lenkimo manevras nebuvo saugus, galėjęs sukelti eismo įvykį, kurio pavyko išvengti tik laimingo atsitiktinumo dėka, palankiai susiklosčius eismo sąlygoms, kurios bet kuriuo momentu gali kisti.

Perklausius prie bylos medžiagos pridėto Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) ir asmens pranešusio apie įvykį pokalbio graso įrašą girdėti, kad asmuo pranešą apie vairuotoją krovininio vilkiko vairuotojo veiksmus. Asmuo nurodo, kad vilkikas lenkia visus iš eilės per ištisinę juostą, kad vairavo agresyviai ir sukėlė apie 3 kartus avarines situacijas kitoms transporto priemonėms, kiti eismo dalyviai jam garsiniu signalu signalizuoja jam, kad vos krovininis automobilis vos neatsitrenkė į priešpriešais atvažiuojančius automobilius. Iš pokalbio įrašo bei pateikto vaizdo įrašo duomenų, teismas daro išvadą, kad būtent G. C. vairuojama transporto priemonė yra fiksuota įraše, ir būtent apie ją bendruoju pagalbos telefonu informuoja į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs asmuo.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus (toliau – ANR) matyti, kad be aptariamo pažeidimo baustas iš viso 16 kartų, 15 kartų už greičio viršijimą. 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) G. C. buvo paskirta 80 Eur bauda už tai, jog jis 2024 m. birželio 20 d. 1 val. 10 min. vairuodamas sunkvežimį su puspriekabe, kelyje magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km. kur yra tik vieną eismo juosta viena kryptimi, lenkė lengvąjį automobilį šviesoforu nereguliuojamoje sankryžoje, pro dešinę puse, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, įvažiuodamas į kelkraštį, taip priversdamas kitus eismo dalyvius stabdyti ir keisti važiavimo krypti. Jam buvo inkriminuota 420 straipsnio 1 dalis, tačiau buvo perkvalifikuota į ANK 417 straipsnio 1, 3, 7 dalyse numatytus administracinius pažeidimus, paskirta tik bauda, neskirta poveikio priemonė. Šie duomenys niekaip nesunkia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės atsakomybės, tačiau tai jį charakterizuoja kaip asmenį linkusį daryti teisė pažeidimus.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama tik esant ypatingoms, išskirtinėms aplinkybėms. G. C. nurodytos aplinkybės – dirbantis, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, nes jo pareigos – vairuotojas, jeigu neturės vairuotojo pažymėjimo jis bus atleistas ir darbdavys ieškos kito asmens į jo vietą, visa tai nerodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, ir nesudaro pagrindo ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Iš minėto ANR išrašo matyti, kad G. C. yra baustas administracine tvarka už panašų elgesį kelyje (2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu už ANK 417 straipsnio 1, 3, 7 dalis, 80 Eur bauda). Tada jis magistraliniame kelyje lenkė lengvąjį automobilį šviesoforu nereguliuojamoje sankryžoje, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, įvažiuodamas į kelkraštį, o dabar nagrinėjamu atveju sukeldamas didesnę grėsmę eismo dalyviams, nes išvažiavo į priešingą eismo juostą draudžiamoje lenkti vietoje ir lenkė automobilių koloną, tad ji žinojo, kad už tokius veiksmus jam gali būti skirta poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams ir bauda. Tad galima teigti, kad administracinį pažeidimą padaręs asmuo suprato savo atliekamus veiksmus ir galinčias kilti pasekmes, nes minėtu 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu jam nebuvo paskirta specialiosios teisės atėmimas, atsižvelgus į bylos aplinkybes, o administraciniame nurodyme buvo nurodytas 3 mėnesių specialiosios teisės vairuoti terminas, todėl asmuo galėjo numanyti, kokios jam gali kilti teisinės pasekmės. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su asmeniniais poreikiais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl tam tikrų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad G. C. padarė pirmiau aptartą administracinį nusižengimą, t. y. vairuodamas transporto priemonę lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje toks manevras yra draudžiamas KET nuostatų. Tokiais duomenimis laikytini: 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 29 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), byloje esantis BPC garso įrašas su liudytoju pranešusiu apie įvykį ID (duomenys neskelbtini) ir liudytojo darytas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ su nagrinėjamo administracinio nusižengimo vaizdo įrašo fragmentu. Šie duomenys leidžia pritarti Institucijos priimtam nutarimui ir tam, kad nagrinėjamu atveju G. C. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktų objektyvių duomenų visuma.

Pažymėtina, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas įvertinus G. C. asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusižengimo pobūdį, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir visus nuobaudos skyrimui reikšmingus duomenis, už nusižengimo padarymą Institucija jam paskyrė baudą kuri nežymiai didesnė už straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą, kartu su bauda buvo paskirta už vidurkį mažesnė administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Išimtinių aplinkybių ir pagrindo dar labiau švelninti asmens teisinę padėti nenustatyta.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, G. C. skundas netenkinamas, o skundžiamas Institucijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

G. C. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas