Kauno apygardos teismo nutartis

2008-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-382-238-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-19
Bylos Nr.
1A-382-238-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Arvydas Stankus
Nuteistasis
V. V.
Advokatai
Linas Stanislovas Bagdonas
Pranešėja D.Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-382-238/08Teisėja V. Miceikienė. Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.6.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2008 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arvydo Stankaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam V. V., jo gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 178 str. 2d. laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. pagal LR BK 178 str. 2d. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. balandžio mėn. 20-21 dienų laikotarpiu, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais trimis asmenimis, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) aptvertą teritoriją, iš kur pagrobė 40 vnt. latakų ir latakų dangtelių, kurių bendra vertė 614,80 Lt, vandens purkštuvą, kurio vertė 88,35 Lt, 720 kvadr. metrus vielos tinklo tvoros, metalinius tvoros vartus ir vartelius, viso bendra jų vertė 15581,40 Lt, 15 metrų cinkuoto vielos tinklo, kurio vertė 392,97 Lt, metalines sandėlio duris, kurių vertė 3970 Lt, betono maišyklę, kurios vertė 400 Lt, tuo padarydamas UAB „Stankūnų kailių ferma“ 21 047,52 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi bei, kad yra prastos sveikatos. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti LR BK 75 straipsnio pagrindu, arba paskirti alternatyvią bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teigia, kad paskirtoji bausmė aiškiai per griežta, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Be to, teismas, nuteistojo manymu, nepagrįstai konstatuodamas, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarė esminius baudžiamojo kodekso pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistojo teisės, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį Nurodo, kad jis davė nuoseklius parodymus, nurodė visas įvykio aplinkybes, paaiškino, kaip ir kokiu būdu padarė inkriminuojamą nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl apelianto manymu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Be to, nuteistojo teigimu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis prastos sveikatos, jam tęsiamas gydymas bei pripažinti šią aplinkybę nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistojo manymu, nepagrįsta teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, nes dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino, gailisi, šiuo metu pasikeitė, naujų nusikalstamų veikų nepadaręs, dirba pagal verslo liudijimą, ruošiasi kurti šeimą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal LR BK 178str. 2d., todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis, apysunkis, turtinis nusikaltimas. Šią nusikalstamą veiką V.Visockas padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo. Nuteistasis jauno amžiaus, tačiau teisiamas jau ketvirtą kartą, praeityje taip pat buvo teistas už tyčinius turtinius nusikaltimus, ši aplinkybė yra svarbi vertinant nuteistojo asmenybę. Paskutinį kartą V.V. teistas 2006-02-11 nuosprendžiu už tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, o veiką, už kurią nuteistas šiuo nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui, tepraėjus vos dviem mėnesiams po to kai pasibaigė laisvės apribojimo bausmės laikas, skirtas ankstesniu nuosprendžiu. Nusikaltimai, už kuriuos neišnykęs teistumas, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, tuo tarpu nusikaltimas, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis daro vis sunkesnio pobūdžio nusikaltimus. 2006-02-11 nuosprendžiu jam buvo skirta bausmė, kuri nesusijusi su laisvės atėmimu, tačiau vos jai pasibaigus, praėjus trumpam laiko tarpui, jis vėl daro naują nusikaltimą. Tai rodo, kad apeliantas nelinkęs keistis, išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nusikalsti ir švelnesnio poveikio priemonės - švelnesnio pobūdžio bausmės nepakankamos pakeisti nuteistojo elgesiui bei pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ir įgyvendinti teisingumo principą. Be to, naują tyčinį nusikaltimą V.V. padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinius nusikaltimus, todėl remiantis LR BK 27 str.1 d. jis yra recidyvistas. LR BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam laisvės atėmimo bausmė skirta pagrįstai, nes aukščiau aptarti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad tik tokia bausmė gali sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pasiekti, kad asmuo daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Teisinio pagrindo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, byloje nenustatyta, nes ji būtų nepakankama įgyvendinti bausmės tikslus.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės trukmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taip pat nepažeidė. Apeliantui teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę 2(dvejiems) metams. Bausmės dydis paskirtas tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 str. nurodytas aplinkybes, tame tarpe padarytos nuskalstamos veikos pavojingumą, bei tai, kad nusikaltimas padarytas įžūliai, dienos metu, aplinkiniams sudarant įspūdį bei įrodinėjant raštiškai, kad veikia teisėtai, jokio nusikaltimo nedaro, nusikaltimo darymo palengvinimui buvo pasitelkti kiti asmenys, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti. Nusikaltimas tyčinis, baigtas, juo padaryta gana didelė žala, kuri vertinama daugiau nei 21 000 litų. Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis nei bausmės vidurkis.

Nors apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, ši teismo išvada pagrįsta ir motyvuota, todėl skundo argumentas laikytinas nepagrįstu ir turi būti atmestas. Remiantis LR BK 59 str. 1 d. 2 p. lengvinanti atsakomybę aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Prisipažinimas yra reikšmingas, kai jis yra savanoriškas ir grindžiamas pozityviais motyvais- atgaila dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pan. Be to, prisipažinimas tai yra esminių faktinių aplinkybių, sudarančių nusikaltimo sudėtį, pripažinimas. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis nepripažino gana didelės dalies kaltinimo aplinkybių, nepripažino latakų, latakų dangtelių, vandens purkštuvo, betono maišyklės vagystės, tačiau byloje tiek iš dalies paties nuteistojo parodymais, tiek ir liudytojo I. R. parodymais nustatyta, kad liudytojas minėtus daiktus iš įvykio vietos paėmė tik leidus V.Visockui, už juos sumokėjo V.Visockui 200 litų, I. R. paimant daiktus V.V. juos jau buvo užvaldęs ir taip įgijęs galimybę neteisėtai juos valdyti, naudoti, disponuoti ir taip darė-leido pasiimti liudytojui daiktus ir iš to gavo turtinę naudą. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pagarsinus kaltinamąjį aktą, apeliantas nurodė, kad kaltu prisipažįsta dalinai. Tai, kad nuteistasis nepripažino įrodytų ir teismo pagrįstai nustatytų, nuteistajam inkriminuotų kaltinimo aplinkybių, kurios yra esminės, nes sudaro nusikalstamos veikos dalyką, neduoda pagrindo nuteistojo dalinio prisipažino laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl šių aplinkybių nepagrįsti ir atmestini nuteistojo skundo argumentai, kad jis nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes, nes tikrosios pilnos įvykio aplinkybės buvo atskleistos ne tik nuteistojo parodymų, tačiau daugiausia kitų bylos duomenų, pagrindu. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pagrįsta, baudžiamojo įstatymo normos nebuvo pažeistos. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nepripažinimas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe sukliudė priimti teisingą nuosprendį ir pažeidė nuteistojo teises, nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Pirmosios instancijos teismas įvertino aukščiau aptartų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė V.Visockui laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams. LR BK 61 str. 4 d. numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. LR BK 178 str. 2d. straipsnio sankcijoje numatyta, kad gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų(ši bausmė buvo numatyta pagal veikos padarymo laiką), todėl šios bausmės vidurkis yra šiek tiek daugiau nei 2 metai 6 mėnesiais. V.Visockui paskirtoji bausmė yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis daugiau nei 6 mėnesiais. Todėl įvertinus tai, kad nėra ne tik sunkinančių atsakomybę aplinkybių, bet taip pat nėra ir būtinų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Įstatymas taip pat nenumato galimybės nuteistojo sveikatos būklę vertinti kaip atsakomybę lengvinančią ar sunkinančią aplinkybę, nes ji nesusijusi su šio konkretaus nusikaltimo padarymu ir asmens psichiniu santykiu su jo padaryta veika. Į sveikatos būklę gali būti atsižvelgiama tik skiriant bausmę ir nustatant jos dydį teisingumo principo prasme. Baudžiamosios teisės kontekste teisingumo principas reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, užtikrinanti LR BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų realizavimą. Šiuo atveju, įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo ligos pobūdį, darytina išvada, kad paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, net ir įvertinus nuteistojo sveikatos būklę, teisingumo principo nepažeidžia, yra adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui ir būtina bei pakankama užtikrinti bausmės tikslų realizavimą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas dėl sveikatos būklės negali atlikti ar jam būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas skunde prašo bausmės vykdymą atidėti. Šis skundo prašymas negali būti tenkintinas, nes tam byloje nėra teisinio pagrindo.

LR BK 75 str. 1d. nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

V.V. nuteistas už vieno, tačiau apysunkio, tyčinio, turtinio nusikaltimo padarymą. Šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinius nusikaltimus, tepraėjus šiek tiek daugiau nei metams laiko po paskutinio nuosprendžio ir 2 mėnesiams po bausmės atlikimo. Be to, V.V. nusikalsta jau ketvirtą kartą. Skundžiamu nuosprendžiu V.V. nuteistas už veiką, kuri yra sunkesnė ir pavojingesnė nei tos, už kurias teistumas neišnykęs, t.y. nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja, jie darosi pavojingesni. Ši nusikalstama veika įvykdyta itin įžūliai, vagystė įvykdyta dienos metu, sudarant įspūdį ir aplinkiniams meluojant, kad vykdomi teisėti veiksmai. Be to, vertinant, ar gali būti užtikrinti bausmės tikslai bei realizuotas teisingumo principas būtina atsižvelgti taip pat ir į nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą veiką, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Byloje pagrįstai nustatyta, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes nuteistasis nepripažino dalies esminių faktinių veikos aplinkybių, stengėsi nuslėpti dalies turto vagystę aiškindamas, jog nematė ir nežino ar dalį daiktų pasiėmė liudytojas, nors byloje nustatyta ir įrodyta, kad nuteistasis neteisėtai juos užvaldęs, šiais daiktais disponavo tarsi su savais, juos pardavė liudytojui, sudarydamas įspūdį, kad jis elgiasi teisėtai. Šių aplinkybių visuma neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, t.y. nubaudimas, apribojimas nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas, bei pasiekimas, kad jis daugiau nebenusikalstų, nedarytų kitų teisės pažeidimų, gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir realaus jos atlikimo. Priešingai nei teigia apeliantas, aptartos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam gali užtikrinti minėtų tikslų realizavimą bei įgyvendinti teisingumo principą. Nuteistasis nurodo, kad jis šiuo metu pasikeitė, tačiau vien ta aplinkybė, kad per metus laiko nepadarė naujų nusikalstamų veikų ir kad jis sukūrė šeimą, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirtoji reali laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti ar skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra. Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, teisinio pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Gytis VečerskasArvydas Stankus