Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą, suinteresuoti asmenys R. A., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos tėvai V. A. ir B. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o motina – (duomenys neskelbtini), gyvenę adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra pirmos eilės tėvų įpėdinė, tiek iki tėvų mirties, tiek šiuo metu gyvena jų minėtuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). B. A. kreditorių neturėjo, testamento nebuvo sudariusi, nei laikinai, nei pastoviai gyventi kitur nebuvo išvykusi. Kadangi pareiškėja visą laiką gyveno kartu su tėvais, mirus motinai į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, likusį turtą po jos mirties paveldėjo faktiniu valdymu.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantys gimimo, santuokos ir mirties liudijimai patvirtina, kad pareiškėjos motina B. A. mirė (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės ir 2023 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės išduotuose liudijimuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina, kad po B. A. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Nekilnojamojo turto registre B. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pažyma apie gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog pareiškėja tiek iki, tiek po motinos mirties visuomet gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateikti laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 26 d. iki 2024 m. liepos 31 d. sąskaitų mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ji iškart po motinos mirties mokėjo įvairius mokesčius, susijusius su turto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu, priežiūra, kt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju – nuo B. A. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja A. L. siekia paveldėti palikimą po savo motinos B. A. mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji priėmė palikimą po motinos mirties, ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. L. po motinos mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė bei valdo. Pareiškėjos nurodyti duomenys patvirtina, kad ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys R. A. ir VĮ Turto bankas neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Įvertinus pareiškėjos pareiškime bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, taip pat kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo dėl teisės į palikimą nėra, konstatuotina, jog po B. A. mirties likusį palikimą priėmė A. L., kuri palikėjos turtą valdė ir valdo kaip savą. Tokiu būdu, esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėja po savo motinos mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų paskirstymo ir priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.