Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 3 klasių išsilavinimo, nedirbanti, II grupės invalidė, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju 2007-05-24 įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 213 straipsnio 1 dalį 7 MGL (875 Lt) bauda; Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju 2012-12-06 įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 3 mėnesiais nemokamų viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2013 m. spalio 5 d. 20 val. 40 min. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventiniu M. N. metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė M. N. į krūtinės sritį, taip padarydama jam durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su širdies sužalojimu, sukėlusią kraujo susikaupimą širdiplėvės ertmėje ir širdies tamponadą krauju, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to M. N. įvykio vietoje mirė, taip ji tyčia nužudė savo šeimos narį, sugyventinį M. N..

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji J. R. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad su M. N. kartu gyveno 13 metų. Su M. N. 2013-10-05 abu girtavo. Po pietų atėjo pažįstamas R. (S.) ir toliau girtavo trise. Vakare geriant degtinę, M. N. su R. ėmė bartis, tiesiog apsižodžiavo. M. N. koja spyrė į indaujoje esantį veidrodį, veidrodis nukrito ir sudužo. Ji dėl to supyko ir liepė skirstytis. R. liepė eiti namo, o M. N. nuėjo į virtuvę. Ji taip pat nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad M. N. laiko rankoje peilį. Ji griebė peilį iš jo rankų, manė, kad M. N. ją gali sužaloti, gynėsi. M. N. jai buvo už nugaros, o ji rankos mostu dūrė šiam, net nesuprato, kur įdūrė, M. N. susmuko. R. iškvietė greitąją. Ji matė, kad M. N. per „maikutę“ sunkiasi kraujas. Peilis, kuriuo įdūrė, buvo su ruda rankena ir karpytais ašmenimis. Dėl jos poelgio kaltas alkoholis. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamosios J. R. prisipažinimo, jos kaltė įrodoma:

nukentėjusiosios V. N. parodymais, kai ji parodė, kad M. N. buvo jos sūnus, kuris su J. R. gyveno kartu apie 13 metų, vedė bendrą ūkį, vaikų neturėjo. Sūnus su J. R. dažnai pykdavosi, todėl J. R. dažnai griebdavosi peilio, puldavo, grasindavo, tačiau anksčiau sūnaus sužalojusi nebuvo. Atleidžia kaltinamajai, prašo griežtai nebausti, civilinio ieškinio nereiškia;

liudytojo R. S. parodymais, kai jis parodė, kad 2013-10-05, apie 13 val., atėjo į svečius pas J. R. ir M. N.. Visi kartu gėrė stiprų alų. Išgertuvių metu M. N. ėmė jam priekaištauti, kad jis atėjo dėl J. R., nes jis jos pavydėjo. Su M. N. jis apsistumdė. Pastūmė vienas kitą rankomis ir viskas tuo baigėsi. Tada M. N. jam pasiūlė dar išgerti alaus. Vakare, kai M. N. jau buvo stipriai išgėręs, jis ėjo įjungti televizorių ir pečiu atsitrenkė į indaujoje esantį veidrodį, veidrodis nukrito ir sudužo. J. R. supyko ir paklausė M. N.: ,,Kiek tu gali daužyti tuos veidrodžius“. M. N. jos atsiprašė ir prigulė ant sofos. Tuomet jis su J. R. toliau gėrė alų. M. N. jo prašė išeiti, tačiau jis atsakė, kad neišeis, kol neišgers alaus. Tada M. N. atsistojo ir koja spyrė į alaus butelį, kuris nuskrido link virtuvės. M. N. nuėjo į virtuvę, o J. R. nuėjo paskui jį. M. N. ir J. R. virtuvėje pykosi. Jis nesiklausė, ką jie kalbėjo. J. R. iš virtuvės grįžo viena. Jis nuėjo į virtuvę parūkyti ir pamatė ant grindų ant nugaros gulintį M. N., per kurio „maikutę“ sunkėsi kraujas. Netrukus į virtuvę įėjo J. R., kuri staiga rankos mostu kažką įmetė į spintelės stalčių. Jam pasirodė, kad tai buvo peilis. J. R. pasakė: ,,Nieko, aš jam biškį tiktai bakstelėjau“. M. N. dar dejavo, todėl jis išsyk paskambino telefonu 112 ir pasakė, kad yra perdurtas žmogus;

2013-10-05 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rastas ir paimtas peilis su rusvomis dėmėmis (1 t., 11–19 b. l.);

2013-10-29 J. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio turinio matyti, kad ji parodė, kaip ji, adresu: (duomenys neskelbtini), peiliu sužalojo savo sugyventinį M. N. (1 t., 63–65 b. l.);

2013-10-09 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamoji J. R. atpažino peilį, pažymėtą Nr. 1, rastą ir paimtą 2013-10-05 įvykio vietos apžiūros metu, kuriuo ji M. N. dūrė vieną kartą į krūtinės sritį (1 t., 84–85 b. l.);

2013-11-29 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog 2013-11-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti mirusiojo M. N. rūbai, kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pridėti prie bylos siunčiami kartu su byla (1 t., 43–44 b. l.);

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad tirti pateiktas peilis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės-buitinės paskirties virtuvinis peilis pagamintas pramoniniu būdu (1 t., 39–40 b. l.);

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tikėtina, jog M. N. durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje galėjo būti padaryta apžiūrėti pateiktu virtuviniu peiliu. Į tai nurodo apžiūrėti pateikto peilio geležties pločio ir žaizdos krūtinės odoje matmenų panašumas, peilio geležtės abiejuose šonuose sutepimai rausva mase, panašia į sudžiūvusį kraują (1 t., 28 b. l.);

2013-11-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad VTMT prie LR TM (duomenys neskelbtini) skyriaus sanitaras G. M. pateikė mirusiojo M. N.: 1) pilkos spalvos sportinius marškinėlius trumpomis rankovėmis; 2) mėlynos spalvos sportines kelnes; 3) mėlynos spalvos apatines kelnaites; 4) baltus sportinius batelius; 5) mėlynos spalvos kojines (1 t., 42 b. l.);

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. N. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės, kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su širdies sužalojimu, sukėlusios kraujo susikaupimą širdiplėvės ertmėje ir širdies tamponadą krauju. Į tai nurodo lavono tyrimo metu rasta durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje, 500 ml kraujo susikaupimas širdiplėvės ertmėje, kiauryminis širdies skilvelio sienelės sužalojimas. M. N. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 44–48 valandas iki jo kūno tyrimo pradžios – 2013 m. spalio 7 d. 17 val. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. M. N. durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje su širdies sužalojimu padaryta vienu smūgiu duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu netrukus prieš mirtį. Kraujosruva kairio skruosto priekinėje dalyje, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir kairiame skruoste padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais paros laiku iki mirties. Nubrozdinimai dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje padaryti apytikriai prieš 1–2 savaites iki mirties kontaktuojant su buku kietu paviršiumi. M. N. kūne rasti sužalojimai gyvam asmeniui atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su širdies sužalojimu. Vertinant nukentėjusiojo kūne rastus sužalojimus atskirai, kraujosruva kairiame skruoste ir nubrozdinimai veide bei dešinėje alkūnėje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Mirusiojo M. N. kraujyje rasta 3,47 promilės etilo alkoholio gyvam asmeniui atitinka sunkų girtumo laipsnį. M. N. kūno sužalojimai padaryti prieš mirtį. M. N. po durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje jam padarymo trumpą laiką galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (pvz., judėti, gintis, šaukti). M. N. durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje padaryta vienu duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. M. N. kraujosruva kairio skruosto priekinėje dalyje, nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, kairiame skruoste ir dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje galėjo būti padaryti griuviminių traumų metu atsitrenkiant į bukus kietus paviršius (1 t., 24–25 b. l.);

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. R. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame petyje ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trim trauminiais poveikiais kietais bukais paviršiais paveikus kairį petį, dešinį dilbį ir dešinę alkūnę. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuviminių traumų metu. J. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 30 b. l.);

2013-10-05 asmens blaivumo testu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad J. R. 2013 m. spalio 5 d. 22.16.40 val. nustatytas 1,70 promilės girtumo laipsnis (1 t., 52 b. l.);

2013 m. gruodžio 11 d.–2014 m. sausio 21 d. VTPT prie SAM Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad J. R. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, dėl jai diagnozuojamo lengvo protinio atsilikimo su elgesio sutrikimu ji galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. J. R. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, jai diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, dėl dabartinės psichikos būklės ji gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiama, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme. J. R. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (1 t., 125–127 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, veikos teisinė kvalifikacija.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, juos teisiškai įvertinęs, daro neabejotiną išvadą, paremtą byloje ištirtais įrodymais ir savo vidiniu įsitikinimu, kad J. R., 2013 m. spalio 5 d. 20 val. 40 min bute, adresu: (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto su savo sugyventiniu M. N. metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė M. N. į krūtinės sritį ir taip tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinį M. N.. Tokias teismo išvadas patvirtina teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais: pačios kaltinamosios J. R. parodymai, kai ji iš esmės pripažino savo kaltę pagal jai pareikštą kaltinimą, t. y. pripažino, kad jos šeimos narys – sugyventinis M. N. mirė nuo jos veiksmo – dūrio peiliu, tačiau neigė savo veikos subjektyviąją pusę, teigdama, jog tai buvo savigyna; teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. N. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės, kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su širdies sužalojimu, sukėlusios kraujo susikaupimą širdiplėvės ertmėje ir širdies tamponadą krauju; nukentėjusiosios V. N. parodymai, kai ji parodė, kad jos sūnus M. N. su J. R. gyveno kartu apie 13 metų, vedė bendrą ūkį, jog sūnus su J. R. dažnai pykdavosi, todėl J. R. dažnai griebdavosi peilio, puldavo, grasindavo; liudytojo R. S. parodymai, kai jis parodė, kad jam, kaltinamajai ir M. N. vartojant alkoholinius gėrimus tarp J. R. ir M. N. kilo konfliktas, jie apsistumdė. Vėliau, M. N. prigulus ant sofos, o jam su J. R. toliau vartojant alkoholį, M. N. jo prašė išeiti, tačiau jis atsakė, kad neišeis, kol neišgers alaus. Tada M. N. atsistojo ir koja spyrė į alaus butelį, butelis nulėkė link virtuvės. M. N. nuėjo į virtuvę, o J. R. nuėjo paskui jį. M. N. ir J. R. virtuvėje pykosi, po to J. R. iš virtuvės grįžo viena, o jis nuėjęs į virtuvę parūkyti pamatė ant grindų ant nugaros gulintį M. N., per kurio „maikutę“ sunkėsi kraujas; 2013-10-05 įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., 11–19 b. l.); 2013-10-29 J. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (1 t., 63–65 b. l.); 2013-10-09 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas (1 t., 84–85 b. l.); 2013-11-29 apžiūros protokolas (1 t., 43–44 b. l.); Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 39–40 b. l.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai, tarp jų ir pačios kaltinamosios parodymai, leidžia pagrįstai teigti, kad J. R. veikė pagauta pykčio ir nesusivaldymo, sąmoningai, ir nusikaltimą padarė tyčia. Tokia išvada darytina išanalizavus visumą anksčiau aptartų ir byloje esančių įrodymų.

Vertinant visus anksčiau aptartus įrodymus teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad M. N. mirtis buvo smurtinė ir įvyko būtent nuo kaltinamosios J. R. tyčinių veiksmų – tiesioginio peilio dūrio, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad peiliu dūrė kuris nors kitas asmuo ar kad nukentėjusysis M. N. būtų kritęs ir susižalojęs pats, patirdamas mirtį sukėlusį sužalojimą. Teismas darydamas tokią išvadą remiasi specialisto pateikta išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tvirtina, kad M. N. durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje su širdies sužalojimu padaryta vienu smūgiu duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu netrukus prieš mirtį (1 t., 25 b. l.).

Susiejus visas įvykio aplinkybes, kurias atskleidžia visuma byloje ištirtų ir išanalizuotų įrodymų, į vieningą įrodymų grandinę, akivaizdu, jog M. N. buvo nužudytas kaltinamosios, smogiant pastarajam peiliu į gyvybiškai svarbią sritį. Tai liudija apie tai, kad nužudytajam buvo smogta peiliu tyčia, tačiau byloje esantieji duomenys nepatvirtina, kad kaltinamoji siekė tik nužudytojo mirties ir norėjo tik tokių padarinių. Bylos medžiaga tvirtina, kad kaltinamoji nesiekė nužudytojo mirties, tačiau tyčia veikdama sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, taigi ji veikė netiesioginės tyčios forma pasekmių atžvilgiu. Todėl šių įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios J. R. kaltę visa jai pareikšto kaltinimo apimtimi ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių žalingų padarinių. Dėl to pripažįstama įrodyta, kad kaltinamoji J. R., 2013 m. spalio 5 d. 20 val. 40 min bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventiniu M. N. metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė M. N. į krūtinės sritį ir jį nužudė veikdama netiesiogine tyčia.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, kad M. N. buvo kaltinamosios sugyventinis, jie kartu gyveno 13 metų, vedė bendrą ūkį. Todėl kaltinamosios J. R. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėtis.

Ir nors nukentėjusioji nurodo, kad ji M. N. peiliu sužalojo gindamasi, tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jų nenustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu, jog J. R. nukentėjusįjį M. N. būtų nužudžiusi gindamasi nuo jo pavojingo kėsinimosi į jos sveikatą ar gyvybę, kad kaltinamoji nukentėjusįjį M. N. nužudė staiga labai susijaudinusi dėl paties M. N. neteisėto, ar itin įžeidžiančio kaltininką poelgio, jog tai būtų buvęs greitas kaltinamosios J. R. greitas atsakas į tai.

Priešingai, byloje esančiais nukentėjusiosios V. N. parodymais nustatyta, kad kaltinamosios ir nužudytojo šeimoje dažnai būdavo pykčių, kad kaltinamoji J. R. dažnai griebdavosi peilio, puldavo, grasindavo M. N.. Visa tai rodo, kad šeimoje konfliktai būdavo dažni, ir juose smurtaudavo kaltinamoji, todėl šis M. N. mirtimi pasibaigęs konfliktas savo prigimtimi niekuo nesiskyrė nuo kitų prieš tai buvusių konfliktų. Dėl to teismas neranda pagrindo spręsti, kad kaltinamoji sugyventinį būtų nužudžiusi labai susijaudinusi dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio ją ar jos artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio.

Atmestini kaltinamosios J. R. parodymai, kad nukentėjusysis M. N. jai sudavė pirmas, nes jų nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Apklausta J. R. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir patvirtino savo 2013-10-06 duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad ji išsigando, kad M. N. agresyviai nusiteikęs ir gali ją ar R. (S.) sužaloti, todėl griebė peilį iš jo rankos ir grumtynių metu jam įdūrė į krūtinę. Grumtynių metu M. N. kažkuo jai sudavė į kairįjį petį. Mėlynė dešiniame dilbyje ir nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo atsirasti, kai prieš dieną ar dvi M. N. konflikto metu ją pastūmė, o ji nugriuvo ant žemės. M. N. dažnai prieš ją naudodavo smurtą, tačiau į policiją ji nesikreipdavo, nes nenorėjo jo pasodinti (1 t., 61, 62 b. l.). Parodymų patikrinimo metu, dalyvaujant gynėjui advokatui, ji patvirtino savo duotus parodymais, ir nurodė, kaip ji peiliu sužalojo savo sugyventinį M. N. (1 t. 63–65 b. l.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykio vietoje nusikaltimo padarymo metu buvęs liudytojas R. S. neparodė, kad J. R. nuėjus į virtuvę paskui M. N. ir ten su juo pykstantis ten būtų kilusios muštynės ar sąmyšis, ir, priešingai, net išėjusi iš virtuvės J. R. apie tai, kad prieš ją būtų smurtauta, nieko nesakė, ir tik nuėjęs į virtuvę jis pamatė ant grindų ant nugaros gulintį M. N., per kurio „maikutę“ sunkėsi kraujas. Be to, byloje esanti specialisto išvada liudija, kad mirusiojo M. N. kraujyje buvo rasta 3,47 promilės etilo alkoholio, tai gyvam asmeniui atitinka sunkų girtumo laipsnį, todėl neįtikėtina, kad mirusysis, būdamas tokios būsenos, būtų galėjęs atlikti kokius aktyvius veiksmus (1 t., 24 b. l.).

Iš specialisto išvados (1 t., 125-127 b. l.) matyti, kad J. R. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos. Esant tokiai specialistų išvadai, kolegija konstatuoja, kad kaltinamoji J. R. nusikaltimo padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenos, todėl baustina už padarytą nusikalstamą veiką.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Jos atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažįstama ta aplinkybė, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio l dalies 9 punktas).

Skirdama kaltinamajai J. R. bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį. Svarstydama kaltininkei skiriamos bausmės pobūdį ir dydį, kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatomis, kurios reikalauja, kad skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis teisine sąmone, be kitų aplinkybių (nusikaltimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio ir kt.), atsižvelgtų į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes, lengvinančias bei sunkinančias pastarojo atsakomybę.

Kaltinamosios J. R. padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.), ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, teista, teistumui neišnykus, viešosios įstaigos (toliau VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registruose įrašyta. Nustatytos diagnozės: 1995-01-24 F70 – lengvas protinis atsilikimas (1 t., 98 b. l.); VšĮ (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre lankėsi 2005 m. Nustatyta diagnozė – nepatikslintas protinis atsilikimas (1 t., 100 b. l.); apylinkės inspektoriaus charakterizuojama patenkinamai (1 t., 133 b. l.). Skiriant bausmę J. R. atsižvelgiama į tai, kad už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įstatymas numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija įvertina šias ir kitas bylos aplinkybes, kurios leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamosios J. R. atžvilgiu bus pasiekti tik jai skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, artimą bausmės vidurkiui. Kolegija atsižvelgia, kad kaltinamoji iš dalies pripažino kaltę, jog nukentėjusioji V. N. prašė jos griežtai nebausti, bei įvertina ir paties M. N. elgesį, jo girtavimą.

Kaltinamajai J. R. nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų. Todėl jai skirtina bausmė, numatyta įstatymo už šią veiką pagal sankciją.

Kardomoji priemonė J. R. nekeistina, paliktina suėmimas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti – paketas Nr.1, kuriame yra 2013-10-05 įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas peilis su rusvomis dėmėmis, sunaikintinas; 2013-11-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti mirusiojo M. N. pilkos spalvos sportiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos sportinės kelnės, mėlynos spalvos apatinės kelnaitės, balti sportiniai bateliai, mėlynos spalvos kojinės, sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 2 p., 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 302–305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jai terminuotą laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. gegužės 27 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. spalio 5 d. iki 2014 m. gegužės 27 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą Nr. 1, kuriame yra 2013-10-05 įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas peilis su rusvomis dėmėmis; 2013-11-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti mirusiojo M. N. pilkos spalvos sportiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos sportinės kelnės, mėlynos spalvos apatinės kelnaitės, balti sportiniai bateliai, mėlynos spalvos kojinės, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.