- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-471-383/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Albinas Antanaitis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- D. E.
- Nukentėjusysis
- N. F., V. S., E. B., A. G.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
- Kategorijos
Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-471-383/2015
Teisėja Vilma Dapkevičienė Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00112-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.9.
2015 m. gegužės 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nuteistajam D. E. ir jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. E. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnyje, ir skirta jam bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta D. E. bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmės subendrintos, prie 2012-07-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 1 dienos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, ir D. E. skirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.
Priteista iš D. E. nukentėjusiesiems N. F., V. S., E. B., A. G. po 1000 Lt (289,62 Eur) kiekvienam nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 290 str. už tai, kad jis 2014-07-21 apie 13.46 val. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, turėdamas tikslą pažeminti pareigūnus, kibiru iš tualeto unitazo pasemtu skysčiu, tyčia apipylė (duomenys neskelbtini) inspektorių N. F., (duomenys neskelbtini) specialistą V. S., (duomenys neskelbtini) inspektorių E. B., (duomenys neskelbtini) inspektorių A. G., aptaškė tarnybinę uniformą, tokiais veiksmais įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – nukentėjusiuosius N. F., V. S., E. B., A. G..
Šalies argumentai
Nuteistasis D. E. apeliaciniu skundu prašė mažinti civilinius ieškinius priteistus nukentėjusiesiems. Skunde nurodė, jog neturi galimybės nukentėjusiesiems asmenims atlyginti priteistas pinigines sumas, kadangi pataisos namuose nedirba, kadangi nėra darbų, pinigų neturi iš ko pasiskolinti, atlieka bausmę, gyvena iš socialinių pašalpų.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo D. E. nusikalstamą veiką, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę bei teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nepadaryta.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. E. savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neginčija, o apeliaciniu skundu tik prašo mažinti priteistus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Teismas, skirdamas D. E. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtinas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusikalto bausmės atlikimo metu ir laikytinas recidyvistu, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai. Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės D. E. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl nuteistajam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę ir pagrįstai priteisė iš nuteistojo po 1000 Lt (289,62 Eur) kiekvienam nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo D. E. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹str., nuteistajam bausmė sumažinta 1/3 dalimi. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis teisiamas jau vienuoliktą kartą, ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai įtakos jo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, tai rodo nuteistojo D. E. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti D. E. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, jog neturi galimybės nukentėjusiesiems asmenims atlyginti priteistas pinigines sumas, kadangi pataisos namuose nedirba, pinigų neturi iš ko pasiskolinti, gyvena iš socialinių pašalpų, prašo mažinti priteistas sumas, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę bei priteisdamas iš nuteistojo neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į tai, jog nukentėjusieji nusikaltimo padarymo metu patyrė pažeminimą, nepagarbą kitų nuteistųjų ir kolegų akivaizdoje, išgyveno dvasiškai, jautė nemalonius pojūčius, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai neturtinės žalos dydį nustatė po 1000 Lt (289,62 Eur) kiekvienam nukentėjusiajam, todėl mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, vien todėl, kad taip pageidauja nuteistasis, nesudaro pagrindo išskirtiniam paskirtos bausmės švelninimui ir priteistos neturtinės žalos dydžio mažinimui. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, taip pat kitiems asmenims dėl nusikalstamų veikų darymo. Laikytina, kad D. E. dėl paskirtos bausmės ir priteistos neturtinės žalos dydžio patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo D. E. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam D. E., išlaidas iki 2015-04-15 sudaro atitinkamai 23,16 Eur dydžio advokato užmokestis (b. l. 160). BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
nutarė:
nuteistojo D. E. apeliacinį skundą atmesti.
antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo nepriteisti.