Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-10-14 · Civilinė byla Nr. 2-4506-897/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-14
Bylos Nr.
2-4506-897/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02788-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Rakštelytė
Atsakovas
A. L., M. Š.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Advokatai
Vytautas Griškevičius
Kategorijos
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4506-897/2013(Proceso Nr. 2-06-3-02788-2013-2)Procesinio sprendimo kategorija 99.5.; 113.1.; 114.9.3; (S) 114.11.; 116.1.; 73.2.6.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, dalyvaujant atsakovo A. L. įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Griškevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams M. Š. ir A. L. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 8810,53 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 544,00 Lt laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidos ir 264,00 Lt žyminio mokesčio.

Ieškovo įgaliotas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant ir ieškinį tenkinti pilnai ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovas A. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 46), kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis laikinai buvo perdavęs naudotis bendraatsakoviui M. Š., kuris padarė eismo įvykį. Mano, kad perduodamas M. Š. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą savo automobilį pažeidė LR ATPK 123 straipsnio 6 dalį, tačiau dėl eismo įvykio, kurio kaltininku pripažintas M. Š., metu padarytos žalos nėra atsakingas, nes tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Ieškovo prašomus priteisti nuostolius turi atlyginti M. Š..

Teismo posėdžio metu A. L. įgaliotas atstovas advokatas Vytautas Griškevičius prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą motyvuodamas tuo, kad byloje nėra administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo, patvirtinančio eismo įvykio kaltininką, be to, nuostolius pagal galiojantį Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas turi atlyginti tiesioginis eismo įvykio kaltininkas, o ne transporto priemonės savininkas.

Atsakovui M. Š. apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovo reikalavimus pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis), tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, nepateikė nei prašymo dėl bylos nagrinėjimo, nei neatvykimo į teismo posėdį paaiškinimo, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.).

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010-07-21 dėl M. Š., vairavusio A. L. priklausančią transporto priemonę BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta UAB „Philip Morris Lietuva“ priklausanti transporto priemonė Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nors atsakovo A. L. įgaliotas atstovas advokatas Vytautas Griškevičius teismo posėdžio metu pabrėžė, kad byloje nėra nei administracinio teisės pažeidimo protokolo, nei administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo, todėl neįrodyta, kad M. Š. vairavo transporto priemonę be privalomojo civilinės atsakomybė draudimo liudijimo, padarė eismo įvykį, pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir nubaustas administracine tvarka, tačiau šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos apskrities VPK 2013-07-02 pažyma apie eismo įvykį Nr. 30R-2728049-13 (b. l. 72-73) ir paties atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad A. L. paskolino draugui M. Š. savo automobilį įspėdamas, kad automobilis neapdraustas, todėl visa rizika teks jam, jei važiuos neapdraustu automobiliu, M. Š. vairavo neapdraustą automobilį ir padarė eismo įvykį, kurio neginčija. Atsakovui A. L. priklausanti transporto priemonė BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos buvo kreiptasi į ieškovą. UADB “ERGO Lietuva”, vykdydama Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl automobilio Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino UAB „Philip Morris Lietuva“ transporto priemone BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėdama 8810,53 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 2.1.3. punkto nuostatas, UADB “ERGO Lietuva” kompensavo išmokėtą 8810,53 Lt draudimo išmoką, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsniu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, arba jos savininką, t.y. į atsakovus, 8810,53 Lt sumai.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. 2010-10-07 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-7-300/2010 pasisakydamas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo priėjo išvadą, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje suteikta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovas, kompensavęs tretiesiems asmenims UADB „Ergo Lietuva“ draudimo išmoką už padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo regreso tvarka teisę reikalauti iš atsakovų solidariai atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsniu, 6.111 straipsniu, 6.263 straipsniu, 6.270 straipsniu).

Teismo posėdžio metu atsakovo A. L. įgaliotas atstovas advokatas Vytautas Griškevičius nesutikdamas su solidaria atsakovų atsakomybe nurodė, kad turi būti vadovaujamasi įstatymu, o ne teismų praktika. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas ieškovas atgręžtinio reikalavimo teisę turi tik į už eismo įvykį atsakingą, eismo įvykio metu transporto priemonę vairavusį asmenį – M. Š., o ne į transporto priemonės savininką A. L.. Tokie yra bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir jokių išlygų nenumatyta.

2007-10-24 Konstitucinis Teismas nutarime yra pažymėjęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. /.../. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o žemesnės instancijos teismai priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 23 str. 2 d.). Civilines bylas nagrinėjantys bendrosios kompetencijos teismai privalo formuoti tokią teisminę praktiką, kuri būtų grindžiama (kaip 2007-10-24 nutarime pasisakė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas) su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir su iš jų kylančia maksima, kad tokios pats (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Tuo pačiu teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, esantį teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, atsakovo A. L. įgalioto atstovo advokato Vytauto Griškevičiaus argumentai, kad ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę tik į už eismo įvykį atsakingą, eismo įvykio metu transporto priemonę vairavusį asmenį – M. Š., o ne solidariai ir į už eismo įvykį atsakingą, eismo įvykio metu transporto priemonę vairavusį asmenį – M. Š. , ir į transporto priemonės savininką A. L. atmestini.

Atsakovai iki šiol neatlygino ieškovui patirtų nuostolių, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą.

Ieškinys tenkintinas, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovui padaryta 8810,53 Lt dydžio žala yra atlyginta, todėl ieškovo reikalavimas yra tenkintinas, iš atsakovų solidariai priteistini 8810,53 Lt dydžio nuostoliai regreso teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas yra tenkintinas, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos, viso 808,00 Lt, t. y. 264,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 5) ir 544,00 Lt laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidos (b.l. 33-34), yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl yra priteistinos ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Solidariai priteisti iš atsakovų M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), 8810,53 Lt (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus dešimt litų ir 53 ct) nuostolių atlyginimo regreso teise, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8810,53 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-03-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir po 404,00 Lt (keturis šimtus keturis litus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. 125709291.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Rakštelytė