Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas), 450,00 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad neturtinę žalą patyrė dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Įstaiga) neteisėtų veiksmų, nesuteikiant trumpalaikės išvykos į namus pas savo globėją (artimuosius) (toliau – ir trumpalaikė išvyka) laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2025 m. vasario 28 d. ir netenkinant jo prašymo dėl trumpalaikės išvykos suteikimo nuo 2025 m. gegužės 7 d. iki 2025 m. gegužės 10 d. už prarastą laikotarpį. Paaiškino, kad jam Įstaigos viršininko sprendimais buvo skirta drausminė nuobauda ir pripažintas netekusiu galios sprendimas, kuriuo suteikta trumpalaikė išvyka laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2025 m. vasario 28 d. Jis nuobaudą apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) direktoriui, kuris sprendimą dėl drausminės nuobaudos panaikino. Pareiškėjas kreipėsi į LKT, prašydamas suteikti (išaiškinti) informaciją dėl trumpalaikės išvykos atkūrimo. Gavo atsakymą, kad Įstaigos viršininko sprendimas, kuriuo pripažinta netekusia galios trumpalaikė išvyka nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2025 m. vasario 28 d., yra panaikintas tačiau atkurti šią trumpalaikę išvyką nėra galimybės. Atsakyme paaiškinta, kad dėl trumpalaikės išvykos pareiškėjas turi teisę kreiptis iš naujo. Pareiškėjas pateikė Įstaigai prašymą dėl prarastos trumpalaikės išvykos suteikimo, tačiau jį išsikvietę Įstaigos Resocializacijos skyriaus pareigūnai paaiškino, kad trumpalaikė išvyka gali būti suteikiama tik vieną kartą per du mėnesius, kad trumpalaikės išvykos už praėjusį laikotarpį nėra galimybės atkurti, taip pat nėra galimybės suteikti dviejų trumpalaikių išvykų per du mėnesius, taip pat paaiškino galimybę atsakovo veiksmus skųsti, pasiūlė patikslinti vienos trumpalaikės išvykos datas. Jis patikslino, kad pasirenka trumpalaikę išvyką nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki 2025 m. gegužės 29 d. Vėliau raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti informaciją apie jo trumpalaikių išvykų nagrinėjimo procesą, gavo atsakymus, kad pagal galiojančius teisės aktus, jis negali gauti trumpalaikių išvykų dažniau nei vieną kartą per du mėnesius, o prarasta trumpalaikė išvyka negali būti kompensuojama, nes nėra numatytas joks kompensavimo mechanizmas. Jis prarado trumpalaikę išvyką nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2025 m. vasario 28 d., kurios metu 2025 m. vasario 25 d. planavo dalyvauti Kauno apylinkės teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos teismo posėdyje, dėl jo nedalyvavimo teismo posėdis buvo atidėtas. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), nesuteikiant trumpalaikės išvykos ir jos nekompensuojant, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, beviltiškumo jausmą, neigiamus išgyvenimus, kreipėsi į Įstaigos psichologus dėl papildomos individualios psichologo konsultacijos. Nurodė teisės aktų nuostatas, pagal kurias jis turi teisę vieną kartą per du mėnesius trims paroms išvykti iš Įstaigos į Lietuvos Respublikoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, kai atitinka nustatytas sąlygas. Valstybė, taikydama asmenims įstatyme įtvirtintus laisvės suvaržymus, prisiima dėl šių asmenų atsakomybę, inter alia (be kita ko), pozityvias pareigas užtikrinti, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie paprastai būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Nuteistieji turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jų orumo bei kitų fundamentalių teisių ir laisvių gerbimą. Pažymėjo, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, taip pat pareigą priimant administracinius sprendimus (vykdant valdžios funkcijas) dirbti rūpestingai ir atidžiai, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės šalies santykyje su viešojo administravimo subjektu, apsaugą. Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato. Teigė, kad trumpalaikių išvykų suteikimo ar nesuteikimo klausimas yra teisės į privataus asmens gyvenimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str.) ribojimo klausimas. Atsakovas turėjo imtis pozityvių veiksmų, garantuojančių tinkamą teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą, kad jis galėtų palaikyti ryšius su savo artimaisiais ir tokiu būdu saugoti ir puoselėti savo šeimą. Jam trumpalaikė išvyka buvo suteikta nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2025 m. vasario 28 d., tačiau dėl skirtos nuobaudos ji panaikinta, vėliau buvo panaikinta ir nuobauda, ir sprendimas dėl trumpalaikės išvykos nesuteikimo. Atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl pažeistų teisių (interesų) atkūrimo (pvz. skirti papildomą trijų parų trumpalaikę išvyką) ir tai yra pakankamas pagrindas atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, o patirti neigiami išgyvenimai yra neturtinės žalos pasireiškimas. Jo nuomone prašoma priteisti 450 Eur suma (vieną parą prilyginant 150 Eur) yra proporcinga ir protinga, taip pat atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašė išsireikalauti iš atsakovo 2025 m. balandžio 22 d. apie 9.00 – 10.00 val. vaizdo registratoriaus fiksuoto vaizdo medžiagos aprašymą (pažymą), kviesti liudytojais skunde įvardijamus pareigūnus. Prašė skundą tenkinti.