Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams J. Č., H. Č. ir O. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei J. Č. ieškinys su priedais įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsakovei H. Č. ieškinys su priedais įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir O. Č. ieškinys su priedais įteiktas CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki 2017-03-29 centralizuotą šilumą ir karštą vandenį namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje tiekė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus energija“, o nuo 2017-03-30 centralizuotą šilumą ir karštą vandenį namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiekia ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nuo 2012-01-25 priklauso J. Č. (1/2 buto dalis), H. Č. (1/4 buto dalis) ir D. Č. (1/4 buto dalis) nuosavybės teise. Ieškovė su atsakovais rašytinės sutarties su individualiomis sąlygomis nebuvo sudarę, tačiau šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai yra prijungti prie centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad šilumos tiekėjas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovais neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir ginčo laikotarpiu susiklosčiusius šilumos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reguliavo šilumos pirkimo – pardavimo sutartis, kuri laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas (CK 6.384 straipsnis, 1.71 straipsnis). Minėto buto šilumos tiekimo vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio gyvenamojo namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl atsakovai turėjo prievolę mokėti už tiektą šilumos energiją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnis). Atsakovai už patiektą šilumos energiją nesumokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2020-05-31 susidarė 1193,30 Eur skola (mokesčių paskaičiavimo pažymos). AB „Vilniaus šilumo stinklai“ 2020-01-31 atsakovams pateikė sąskaitą Nr. 20SAU152279 už suteiktas paslaugas bei įspėjimą su raginimu įvykdyti finansinius įsipareigojimus iki sąskaitoje nurodyto termino (iki 2020-02-29). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškove būtų atsiskaitę (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Vadovaujantis civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalimi pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal CK 6.388 straipsnį ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenustato ko kita.

Pagal CK 2.7 straipsnio 1 dalį už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės (CK 2.71 straipsnio 4 dalis). CK 3.185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Vadovaujantis aukščiau paminėtais straipsniais nepilnamečiui D. Č. priklausančią ¼ buto dalį, tvarko jo tėvai J. Č. ir O. Č. uzufrukto teisėmis, todėl ir įsiskolinimą privalo padengti solidariai.

Remiantis išdėstytu, ieškovei iš atsakovės J. Č. priteistina 596,65 EUR skola, iš atsakovės H. Č. 298,33 EUR skola, solidariai iš D. Č. įstatyminių atstovų J. Č. ir O. Č. 298,33 EUR skola už laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2020-05-31 patiektą šilumos energiją/karštą vandenį (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.383-6.384 straipsniai, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsakovai tinkamai neįvykdė prievolės, todėl ieškovei iš atsakovės J. Č. priteistina 14,15 EUR delspinigių, iš atsakovės H. Č. 7,07 EUR delspinigių, solidariai iš D. Č. įstatyminių atstovų J. Č. ir O. Č. 7,07 EUR delspinigių paskaičiuotų nuo 2019-09-01 iki 2020-02-29.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės J. Č. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 596,65 EUR sumą, iš atsakovės H. Č. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 298,33 EUR, solidariai iš D. Č. įstatyminių atstovų J. Č. ir O. Č. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 298,33 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-08-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 27 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 3,39 EUR už registrų išrašus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš viso 30,39 EUR, kiekvienam atsakovui po 10,13 EUR.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 5,37 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovų valstybei nepriteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur) (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 596,65 EUR (penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 65 euro centus) skolos, 14,15 EUR (keturiolika eurų ir 15 euro centų) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 596,65 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,13 EUR (dešimt eurų ir 13 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės H. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 298,33 EUR (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 33 euro centus) skolos, 7,07 EUR (septynis eurus ir 07 euro centus) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 298,33 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,13 EUR (dešimt eurų ir 13 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, solidariai iš D. Č. įstatyminių atstovų J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 298,33 EUR (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 33 euro centus) skolos, 7,07 EUR (septynis eurus ir 07 euro centus) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 298,33 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,13 EUR (dešimt eurų ir 13 euro centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovams, kad jie per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.