- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-1564-555/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- Kauno, Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinei ligoninei
- Ieškovas
- D. G.
- Advokatai
- Giedrė Domkutė, Jurgita Spaičienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės atstovams I. G., advokatei Jurgitai Spaičienei, atsakovo atstovei advokatei Giedrei Domkutei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinei ligoninei dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, išeitinės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė: 1) panaikinti atsakovo direktoriaus 2009-09-01 įsakymu Nr. P-197 paskirtą drausminę nuobaudą- papeikimą; 2) panaikinti atsakovo direktoriaus 2009-09-02 įsakymu Nr. P-198 paskirtą drausminę nuobaudą- papeikimą; ( t.1, b.l.3-9); 3) pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo; į darbą negrąžinti, 4) priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nedirbant direktoriaus( vyr. gydytojo) pavaduotoja organizaciniams reikalams, ir nedirbant viešųjų ryšių ir personalo vadybininke; 5) priteisti šešių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką nutraukus darbo santykius su ieškove kaip direktoriaus pavaduotoja organizaciniams reikalams, 6) priteisti dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką nutraukus darbo sutartį su ieškove kaip viešųjų ryšių ir personalo vadybininke; 7) priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 8) priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( t.1, b.l. 3-10 ir b.l.70-79). Nurodė, kad nuo 1988 metų dirbo Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja. 2009 metais ligoninėje pasikeitė direktorius. Naujai paskirtas direktorius pareikalavo pateikti daug įvairios informacijos, kurią greitai surinkti ir pateikti buvo sunku. 2009-09-01 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad neteisingai buvo sudarytas gydytojo R. V. darbo grafikas. Mano, kad nuobauda paskirta nepagrįstai, nes grafiko ieškovė nesudarinėjo, jį sudarė pats V., kuris dirbo dviejose darbovietėse. 2009-09-02 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad darbuotoja T. buvo sukaupusi apie 212 dienų nepanaudotų atostogų. Pripažįsta, kad ragindavo T. eiti atostogų, 2008 ir 2009 metais T. atostogavo, bet didelis dienų skaičius buvo susikaupęs iš ankstesnių metų, be to darbuotoja nenorėdavo eiti atostogų. Mano, kad nuobauda ieškovei paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes negalėjo priversti darbuotojos atostogauti. Be to, praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti. Nuo 2009-09-05 iki 2009-12-30 ieškovė sirgo. 2009-12-30 ji atėjo į darbą, joks darbo grafikas jai nebuvo pateiktas. Tik kitą dieną sužinojo, kad jos kaip vadybininkės vešiesiems ryšiams darbo laikas buvo nustatytas iki 18 val. Už tai, kad nebuvo darbo vietoje 18 val., ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba. Reikalavimas paruošti administracijos darbo reglamentą ieškovei nebuvo duotas ir ieškovė jo neparuošė. Suderinti paslaugų kainas su steigėju ieškovei taip pat nebuvo duota nei tokia užduotis, nei toks įgaliojimas. Ieškovė jaučiasi buvusi persekiojama, pas ją lankėsi žurnalistas, kuris turėjo jos darbo grafikus, kaltino ją ligos simuliavimu, nepagrįstai buvo skiriamos drausminės nuobaudos, patyrė dėl to stresą, pergyvenimus, pablogėjo sveikatos būklė. Todėl prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtais atsakovo VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus įsakymus: 2009-09-01 Nr. P-197, 2009-09-02 Nr.P-198, 2010-01-04 Nr. P-3, 2010-01-06 Nr.P-15, 2010-01-07 Nr. P-16; ieškovės D. G. , atleidimą iš darbo VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr.gydytojo) pavaduotojos organizaciniams reikalams ir viešųjų ryšių ir personalo vadybininkės pareigų direktoriaus įsakymu 2010-01-07 Nr.P-17; į darbą negrąžino; nustatė, kad darbo teisiniai santykiai tarp ieškovės D. G. ir VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės yra nutraukti šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovei D. G. iš atsakovo VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės 13289,75 Lt darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, 19 793,91 Lt išeitinės išmokos, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškove, ir 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovė nuo 1989-05-03 dirbo atsakovo įstaigoje vyr. gydytojo pavaduotoja kadrų reikalams, vėliau - organizaciniams reikalams (t.1, b.l.80-81), 2008-02-27 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti viešųjų ryšių ir personalo vadybininke, sutartis terminuota - „ laike kitos darbuotojos nėštumo ir gimdymo atostogų“ (t.1, b.l.83), 2010-01-07 ieškovė buvo atleista iš darbo pagal LR DK 237 str. 1 d. 3p. (136 str. 3 d. 1p.), kai darbuotojas nerūpestingai atlieka savo pareigas. 2009-09-01 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. P-197 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda- papeikimas už netinkamą darbo laiko apskaitos vedimą pažeidžiant LR DK 2 str. 1 d. 4p. nurodytą subjektų lygybės principą, už LR DK 147 str. nevykdymą darbo grafikus nustatyti pagal įstaigos darbo tvarkos taisykles, t.y. VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės darbo tvarkos taisyklių nesilaikymą, anesteziologijos ir reanimacijos - intensyvios terapijos skyriaus vedėjui R. V. darbo grafikuose kaip skyriaus vedėjui nustatant darbo pradžią 7.30 val. ( t.1, b.l.17).Teismas sprendė, kad darbo drausmės pažeidimu atsakovas laikė netinkamai sudarytą gydytojo R. V. darbo grafiką. Įvertinęs atsakovo direktoriaus pavaduotojo organizaciniams reikalams pareiginius nuostatus, darbo tvarkos taisykles bei direktoriaus 2003-12-19 ir 2009-05-04 direktoriaus įsakymus, teismas darė išvadą, kad atsakovo ligoninėje nebuvo aiškiai nustatyta, kas iš administracijos darbuotojų turi tvirtinti skyrių vedėjų sudarytus darbo grafikus. Netinkamai sudaryto darbo grafiko faktas atsakovui tapo žinomas 2009-06-09, gavus Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimą pašalinti pažeidimus (t.2, b.l.63-66), todėl ieškovei drausminė nuobauda už darbo grafikų nepatvirtinimą ar netinkamą patvirtinimą galėjo būti skirta iki 2009-07-09, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad apie pažeidimą sužinojo vėliau arba kad buvo kitų priežasčių, trukdžiusių paskirti drausminę nuobaudą. Teismas nurodė, kad neaiški, nekonkreti vidaus darbo tvarka negali būti aiškinama darbuotojo, kuris yra silpnesnė teisinių darbo santykių šalis, nenaudai, todėl sprendė, kad drausminė nuobauda - papeikimas 2009-09-01 ieškovei buvo paskirta nepagrįstai, net jeigu ieškovė ir padarė pažeidimą, tai buvo praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti. 2009-09-02 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. P-198 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda –papeikimas už darbo pareigų netinkamą vykdymą, sudarant darbuotojų kasmetinių atostogų grafikus, nekontroliuojant jų vykdymo, neužtikrinant darbuotojų teisės pailsėti ir darbingumui susigrąžinti (pvz., dietistė A. T. nepanaudojusi 212 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų ir pan.) ( t.1, b.l.21). Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovė netinkamai sudarė kokį nors atostogų grafiką, nekontroliavo grafiko vykdymo, neužtikrino darbuotojų teisės pailsėti, kokiu nors būdu suvaržė A. T. arba kitų darbuotojų teisę pasinaudoti atostogomis, be to įstatymas nenumato būdo priversti darbuotoją atostogauti, jeigu jis to nenori ir atostogų neprašo. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė nebuvo padariusi jokio darbo drausmės pažeidimo, už kurį būtų buvęs pagrindas skirti drausminę nuobaudą 2009-09-02. Nurodė, kad dėl drausminių nuobaudų, paskirtų 2009-09-01 ir 2009-09-02, ieškovė skundėsi darbo ginčų komisijai 2009-11-30 (t.1, b.l.27-31 ir b.l. 40-43), tačiau komisija skundo DK 291 straipsnyje nustatytu terminu neišnagrinėjo, sprendimo nepriėmė (t.1, b.l.25), ieškovė sirgo nuo 2009-09-05 iki 2009-12-29 (t.2, b.l.122), 2010-01-04 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. P-3 ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda - pastaba už savavališką išvykimą iš darbo vietos (t.y. už darbo pareigų nevykdymą bei darbuotojo pareigos rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu pažeidimą) 2009 metų gruodžio 30 dieną (t.1, b.l.87). teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, sprendė, jog drausminė nuobauda yra paskirta nepagrįstai ir parinkta per griežta įvertinant, kad ieškovė buvo pirmą dieną grįžusi po ilgalaikės ligos. 2010-01-06 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. P-15 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda- papeikimas už darbo pareigų, t.y. parengti ir suderinus su stebėtojų taryba, patvirtinti specialistų darbo krūvius, nevykdymą (t.1, b.l.90). Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad ši pareiga buvo pavesta vykdyti ieškovei, nes iš 2009-05-04 VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės l.e.p. direktorės įsakymo Nr.1V-32 teksto nėra aišku, kokias konkrečiai tvarkas, instrukcijas ar kitus dokumentus turi parengti ieškovė ir iki kurios datos turi tą padaryti, todėl nesant konkrečios užduoties apibrėžties ir atlikimo datos būtų neteisinga skirti darbuotojui nuobaudą už nevykdymą. Taip pat nurodė, kad ieškovei nebuvo suteiktas įgaliojimas suderinti specialistų darbo krūvius su stebėtojų taryba, tai yra išimtina ligoninės direktoriaus kompetencija, todėl nebuvo pagrindo laikyti, kad ieškovė padarė tokį pažeidimą kaip nesuderinimas su stebėtojų taryba. Teismas sprendė, kad nuobauda 2010-01-06 ieškovei paskirta nepagrįstai. 2010-01-07 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. P-16 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už darbo pareigų, t.y. dėl paslaugų (nesusijusių su medicina) kainų bei jų skaičiavimo metodikos nesuderinimą su savivaldybės gydytojo tarnyba, tuo pažeidžiant įstaigos nuostatų 9.4 punkto nuostatas, nevykdymą (t.1, b.l.93). Teismas nurodė, kad iš 2009-05-04 atsakovo l.e.p. direktorės įsakymo Nr. 1V-32 matyti, jog pirkimų, pardavimų, mokamų paslaugų valdymas, įstaigos veiklos ekonominė analizė ir planavimas buvo pavesta direktoriaus pavaduotojui ekonomikai ir informacijai (t.1,b.l.60), todėl ieškovė dirbdama direktoriaus pavaduotoja organizaciniams reikalams neturėjo įgaliojimų ruošti kainų metodikas ir jas derinti su steigėju ir to nedarydama pažeidimo nepadarė. Todėl teismas sprendė, kad 2010-01-07 nuobauda ieškovei paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. 2010-01-07 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. P-17 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Teismas darė išvadą, kad atsakovo direktorius, skirdamas ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą, nesuformulavo, kokiu konkrečiai pažeidimu ją kaltina, nepareikalavo raštu pasiaiškinti dėl to pažeidimo, nuobaudą skyrė skubotai, neatlikęs jokio tyrimo, sprendė, kad drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo ieškovei paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas ieškovės argumentams, kad grąžinta į darbą negalės tinkamai ir produktyviai dirbti dėl pablogėjusių tarpusavio santykių, pritarė ir ieškovės į darbą negrąžino. Teismas ieškovei priteisė darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo – 13289,75 Lt (priskaityta suma), kadangi ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo 156,35 Lt per darbo dieną (t.2, b.l.76), bei išeitinę išmoką - šešių mėnesių darbo užmokesčio dydžio - 19793,91 Lt (priskaityta suma). Teismas sprendė, kad ieškovė patyrė neturinę žalą, kurią įvertino 2000 Lt suma. Mažindamas prašomą priteisti neturtinės žalos dydį teismas laikė tikslinga vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Atsižvelgdamas, kad už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo ieškovei priteistas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, teismas metinės 5 proc. palūkanas nuo priteistų sumų priteisė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškove.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimo – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, drausminių nuobaudų skyrimo tvarką ir kitas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Dėl 2009-09-01 direktoriaus įsakymu Nr. P-l97 skirtos drausminės nuobaudos. Teismas, netinkamai vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, padarė klaidingą išvadą, jog nebuvo aišku, kas turi tvirtinti skyrių vedėjų sudarytus darbo grafikus. Nurodo, kad atsakovo direktoriaus pavaduotojai medicinai laikinai einant direktoriaus pareigas ji negalėjo tuo pačiu metu eiti ir direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigų, todėl vadovaujantis tuo pačiu 2003-12-19 direktoriaus įsakymu Nr. 89, kontroliuoti darbo grafikus privalėjo direktoriaus pavaduotoja organizaciniams reikalams, t.y. Ieškovė. Tą patvirtina ir Ieškovės parašai ant žiniaraščių. Į bylą yra pateikta net keletas įrodymų, kurie patvirtina, jog Ieškovė buvo atsakinga už tinkamą darbo laiko apskaitos vedimą ir kontrolę. Pirmiausiai, tokia Ieškovės pareiga yra nustatyta direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojos organizaciniams reikalams pareiginių nuostatų 3 punkte, be to, 2003 m. spalio 27 d. Atsakovo direktoriaus (vyr. gydytojo) įsakymas Nr. 78 dėl sutrumpinto darbo laiko ir 2009 m. gegužės 4 Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės darbuotojo P. S. prašymas (2010-04-zkovo rašto dėl papildomų (įrodymų teikimo Priedas Nr. 1 ir Priedas Nr. 2), kurie patvirtina, kad Ieškovei praktiškai buvo pavedamos atlikti pareigos, susijusios su tinkama darbo laiko apskaita. Teigia, kad drausmės pažeidimo faktas Apeliantui tapo žinomas 2009-06-09, kai buvo gautas LR valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas pašalinti pažeidimus, tačiau nebuvo žinomas konkretus darbo drausmės pažeidimą padaręs darbuotojas, todėl 2009-06-23 direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, kuriai buvo pavesta patikrinti LR Valstybinės inspekcijos 2009-06-04 reikalavime pašalinti pažeidimus įvardintus faktus, be to dabartinis atsakovo direktorius savo pareigas pradėjo eiti tik 2009-07-23, todėl iškart nebuvo susipažinęs su visaisi įstaigos dokumentais, todėl tik atlikęs savarankišką turimą dėl kaltų asmenų nustatymo, 2009-09-01 ieškovei skyrė drausminę nuobaudą. Ieškovė 2009 metų rugpjūčio mėnesį atostogavo 5 kalendorines dienas, todėl šis laikas, vadovaujantis DK 241 straipsnio 1 dalimi, nėra įskaitomas į drausminės nuobaudos skyrimo terminą. Todėl terminas drausminei nuobaudai skirti suėjo 2009-09-01, kada ir buvo skirta drausminė nuobauda. Dėl 2009-09-02 direktoriaus įsakymu Nr. P-198 skirtos drausminės nuobaudos. Direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojos organizaciniams reikalams pareiginių nuostatų 5 punkte nurodyta, kad jai, be kita ko, yra priskirta kasmetinių atostogų grafikų sudarymo ir vykdymo kontrolės funkcija, todėl Ieškovė, būdama atsakinga už kasmetinių atostogų grafikų sudarymo ir vykdymo kontrolę, privalėjo pasirūpinti, kad net ir darbuotojams savanoriškai neteikiant prašymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo, atostogos darbuotojams vis tiek būtų suteiktos. Dėl 2010-01-04 direktoriaus įsakymu Nr. P-3 skirtos drausminės nuobaudos. Ieškovės 2009-12-30 darbo grafikas, vadovaujantis DK 147 straipsnio 3 dalimi buvo viešai paskelbtas personalo skyriuje, todėl Ieškovė turėjo visas galimybės susipažinti su savo darbo grafiku, be to, pats teismas nustatė, kad apelianto ligoninėje darbo grafikai yra iškabinami skelbimų lentose ir darbuotojai turi galimybę su susipažinti prieš 2 savaites iki grafikui pradedant galioti. Teismas, konstatuodamas, kad drausminė nuobauda buvo skirta nepagrįstai, vadovavosi tik Ieškovės teiginiu, kad 2009-12-30 dieną darbo grafiko nebuvo, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų Ieškovė į bylą nepateikė. Dėl 2010-01-06 direktoriaus įsakymu Nr. P-15 skirtos drausminės nuobaudos. Ieškovės, kaip direktoriaus pavaduotojos organizaciniams reikalams pareiginių nuostatų (20 punktas) nustato, kad Ieškovė, be kita ko, buvo atsakinga ir už specialistų darbo krūvių tikrinimą ir tvirtinimą, atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis 2009-05-04 l.e.p. direktorės įsakymu Nr. 1V-32, Ieškovė be jokio atskiro pavedimo privalėjo: 1) peržiūrėti visus įstaigos dokumentus pagal jai iškirtas administravimo ir veiklos sritis, tame tarpe ir susijusius su specialistų darbo krūviais; 2) nustačius, kad specialistų darbo krūviai nėra suderinti su stebėtojų taryba ir patvirtinti, parengti šiuos specialistų darbo krūvius bei pateikti įstaigos direktoriui derinimui. Kadangi, Ieškovė nevykdė šių pareigų, specialistų darbo krūviai nebuvo parengti, ko pasėkoje nesuderinti su stebėtojų taryba ir patvirtinti. Tuo buvo pažeisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo reikalavimai, kas ir buvo nustatyta atlikus Apelianto vidaus auditą. Dėl 2010-01-07 direktoriaus įsakymu Nr. P-16 skirtos drausminės nuobaudos. Direktoriaus pavaduotojos organizaciniams reikalams pareiginių nuostatų 16 punktas numato, kad Ieškovė privalo teikti pasiūlymus direktoriui organizaciniais klausimais, be to, į bylą pateikta įrodymų, kad Ieškovei buvo pavedamos atlikti pareigos, susijusios su Atsakovo reikalais, t.y. disponuojamu nekilnojamuoju turtu, įstaigos veiklai reikalingos įrangos įsigijimu, ligoninės gaunamomis pajamomis iš teikiamų paslaugų bei kitos pareigos, susijusios su įstaigos ūkio reikalais, todėl Ieškovė, eidama direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojos organizaciniams reikalams pareigas, bei būdama atsakinga už ūkio tarnybos darbo organizavimą bei pasiūlymų teikimą direktoriui organizaciniais klausimais, kaip kad numato pareiginiai nuostatai, privalėjo užtikrinti, kad būtų suorganizuotas paslaugų (nesusijusių su medicina) kainų bei jų skaičiavimo metodikos nustatymas bei jos suderinimas su ligoninės steigėju. Dėl 2010-01-04 direktoriaus įsakymo Nr. P - 17, kuriuo Ieškovė atleista iš darbo. Priešingai nei nurodo teismas ginčijamame sprendime, prieš skiriant Ieškovei drausminę nuobaudą, jos buvo paprašyta pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo ir tik gavęs Ieškovės pasiaiškinimą, Apelianto direktorius priėmė sprendimą dėl atleidimo iš pareigų. Be to, vadovaujantis 2009-05-04 l.e.p. direktorės įsakymu Nr. 1V-32, Ieškovė privalėjo ne žodžiu teikti pasiūlymus, o parengti reikalingų dokumentų projektus ir teikti juos direktoriui. Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Apeliantas teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas - neparengimas ir nepateikimas Atsakovo direktoriui tvirtinti administracijos darbo reglamento, yra laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 straipsnio prasme). Dėl to, teismas privalėjo patikrinti ir įvertinti, ar buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį su Ieškove ir DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Teismas to nepadarė, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Taip pat Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas Ieškovės patikslintą (papildomą) ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė CPK 142 straipsnio 1 dalį, todėl buvo pažeistos Apelianto teisės i tinkamą teismo procesą ir nepasiektas vienas iš civilinio proceso tikslų tinkamai taikyti statymus nagrinėjant civilines bylas (CPK 2 straipsnis). Mano, kad teismas netinkamai apskaičiavo ir priteisė ieškovei mokėtiną išeitinę pašalpą. Kadangi Ieškovės, kaip Viešųjų ryšių ir personalo vadybininkės, nepertraukiamas darbo stažas VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje neviršijo 36 mėnesių, išeitinės išmokos mokėjimo atveju, jai priklausytų ne didesnė kaip dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, kai tuo tarpu teismas priteisė 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentais dėl neturtinės žalos padarymo, kadangi pačios Ieškovės elgesys, netinkamas darbo pareigų atlikimas tiesiogiai lėmė drausminių nuobaudų Ieškovei skyrimą. Dėl Ieškovės netinkamo pareigų atlikimo diskredituotas pačio Apelianto geras vardas, reputacija, o Ieškovės sutrikimai, atsiradę 2009 metų rugsėjo mėnesį, kaip ir posėdžio metu nurodė pati Ieškovė, buvo jos ankstesnių sveikatos sutrikimų, o ne skirtų drausminių nuobaudų. Mano, kad Apelianto vadovo veiksmai, siekiant nustatyti pažeidimų padarymo aplinkybes ir nubausti juos padariusį asmenį, negali būti traktuojami kaip veiksmai, dėl kurių pablogėjo Ieškovės reputacija ir dėl ko kilo neturtinė žala Ieškovei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovo įstaigoje dirbo nuo 1989-05-03 vyr. gydytojo pavaduotojos kadrų reikalams, vėliau - organizaciniams reikalams, pareigose (t. 1, b. l. 80-81), taip pat, 2008-02-27 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta terminuota - laike kitos darbuotojos nėštumo ir gimdymo atostogų - darbo sutartis, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti atsakovo įmonėje viešųjų ryšių ir personalo vadybininke (t. 1, b. l. 83). 2010-01-07 atsakovo direktoriaus įsakymu ieškovė buvo atleista iš darbo pagal LR DK 237 str. 1 d. 3 p. (136 str. 3 d. 1 p.) už nerūpestingą darbo pareigų atlikimą (t. 1, b. l. 86).
Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvūs požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojo paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui.
Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumą ir pagrįstumą. Ši teismo pareiga egzistuoja net, jeigu ieškovas nėra ieškinio forma pareiškęs atskiro atitinkamo reikalavimo, nes reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs neteisėtomis atsakovo direktoriaus ieškovei 2009-09-01 įsakymu Nr. P-197, 2009-09-02 įsakymu Nr. P-198, 2010-01-06 įsakymu Nr. P-15, 2010-01-07 įsakymu Nr. P-16 paskirtas nuobaudas – papeikimus, 2010-01-04 įsakymu Nr. P-3 paskirtą nuobaudą – pastabą, pagrįstai pripažino neteisėtu ir ieškovės atleidimą iš darbo atsakovo direktoriaus 2010-01-07 įsakymu Nr. P-17.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-09-01 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. P-197 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už netinkamą darbo laiko apskaitos vedimą pažeidžiant LR DK 2 str. 1 d. 4 p. nurodytą subjektų lygybės principą, už LR DK 147 str. nevykdymą darbo grafikus nustatyti pagal įstaigos darbo tvarkos taisykles, t. y. VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės darbo tvarkos taisyklių nesilaikymą, anesteziologijos ir reanimacijos - intensyvios terapijos skyriaus vedėjui R. V. darbo grafikuose kaip skyriaus vedėjui nustatant darbo pradžią 7.30 val. (t.1, b.l. 17). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas šios drausminės nuobaudos skyrimo neteisėtumą sprendė, kad atsakovo ligoninėje nebuvo aiškiai nustatyta, kas iš administracijos darbuotojų turi tvirtinti skyrių vedėjų sudarytus darbo grafikus, todėl neaiški ir nekonkreti vidaus darbo tvarka negali būti aiškinama darbuotojo, kuris yra silpnesnė teisinių darbo santykių šalis, nenaudai, be to nurodė, kad buvo praleistas terminas minėtai drausminei nuobaudai skirti. Su šiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Iš atsakovo įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklių (t.1, b.l. 138-155) turinio matyti, kad jose nėra konkrečiai nustatyta, kas iš įstaigos administraciją sudarančių darbuotojų pagal savo pareigybes turi tvirtinti būtent pačių skyriaus vedėjų ir vyr. slaugytojų sudarytus darbo grafikus (Vidaus darbo tvarkos taisyklių 46 p., 76 p.). Atsakovo direktoriaus pavaduotojo organizaciniams reikalavimas pareiginių nuostatų 5 p. numatė, kad viena iš direktoriaus pavaduotojo organizaciniams reikalavimas funkcijų ir pareigų buvo kontroliuoti teisingą darbo sutarčių sudarymą bei darbo laiko žiniaraščius (t.1, b.l. 68). Tačiau iš atsakovo direktoriaus 2003-12-19 įsakymo Nr. 89 (t.1, b. l. 18) spręstina, kad tvirtinti ir kontroliuoti darbo grafikus buvo pavesta direktoriaus pavaduotojai medicinai, o jos nesant, darbo grafikus turėjo tvirtinti ieškovė kaip pavaduotoja organizaciniams reikalavimas. Šio įsakymo pagrindu teismas sprendė, kad gyd. R. V. sudarytus darbo grafikus turėjo tvirtinti direktoriaus pavaduotoja medicinai, kuri faktiškai juos ir patvirtino (t.2, b. l. 67-69). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovei drausminė nuobauda buvo skirta už netinkamą darbo laiko apskaitos vedimą 2009 m. sausio, vasario ir kovo mėn., t.y. tuo metu, kai direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja medicinai laikinai ėjo atsakovo direktoriaus pareigas, todėl kontroliuoti darbo grafikus privalėjo ieškovė. Byloje pateikta atsakovo pavaduotojos medicinai darbo sutartis (t.3, b. l. 29-32), Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-12-05 sprendimas Nr. T-565 „Dėl VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus“ (t. 3, b.l. 34), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-12 įsakymas Nr. AP-1530 (t.3, b.l. 33) patvirtina, jog laikinai skiriant eiti atsakovo direktoriaus pareigas, darbo sutartis su pavaduotoja medicinai nebuvo nutraukta, buvo padarytas tik darbo sutarties pakeitimas, pagal kurį pavaduotojai medicinai už taip pat einamas ir direktoriaus pareigas buvo mokama 20 proc. priemoka prie atlyginimo, taigi, pavaduotoja medicinai ir toliau liko eiti šias pareigas.
DK 241 straipsnio 1 dalis nustato, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus pažeidimui, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Pagal pateiktus bylos duomenis matyti, jog ieškovei drausminė nuobauda už netinkamai sudarytą darbo grafiką 2009-09-01 įsakymu Nr. P-197 paskirta pagal LR Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo reikalavimus. Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas pašalinti pažeidimus surašytas 2009-06-04, atsakovo įstaigoje gautas 2009-06-09 (t.2, b.l. 63-66). Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuo šios dienos ir turėjo būti skaičiuojamas LR DK 241 straipsnio 1 dalyje numatytas naikinamasis vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti. Tačiau kolegija pažymi, jog ieškovė, kaip minėtą pažeidimą padaręs asmuo, nebuvo įvardinta Valstybinės darbo inspekcijos reikalavime pašalinti pažeidimus. Jame išvardinti pažeidimai gali būti vertinami tik kaip informacija darbdaviui dėl įstaigos darbo trūkumų, tačiau jie nėra pakankami taikyti nenustatytiems asmenims sankcijas (drausmines nuobaudas). Drausminė atsakomybė gali būti tik individuali. Todėl kol konkretus darbo drausmės pažeidimą padaręs darbuotojas nebuvo nustatytas, drausminės atsakomybės taikymas iš viso nebuvo galimas. Aplinkybę, jog gavus Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimą bei sudarytoms komisijoms atlikus tyrimus, nebuvo aišku, kas yra kaltas dėl pažeidimo, iš esmės pripažino ir pats atsakovas apeliaciniame skunde, o kuo remiantis buvo nustatyta, kad pažeidimą padarė būtent ieškovė, atsakovas taip pat nenurodė. Apelianto nurodytus argumentus, kad dabartinis atsakovo direktorius savo pareigas pradėjo eiti tik 2009-07-23, todėl iškart nebuvo susipažinęs su visais įstaigos dokumentais, įskaitant ir Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimą bei buvusio direktoriaus įsakymą sudaryti komisiją reikalavime nurodytiems faktams patikrinti, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes tai neatleidžia atsakovo direktoriaus nuo pareigos kaip įmanoma operatyviau reaguoti į paaiškėjusius pažeidimus ir užtikrinti, kad nuobauda būtų paskirta laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos ir terminų būtent pažeidimą padariusiam darbuotojui.
Atsakovo direktoriaus 2009-09-02 įsakymu Nr. P-198 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už darbo pareigų netinkamą vykdymą, sudarant darbuotojų kasmetinių atostogų grafikus, nekontroliuojant jų vykdymo, neužtikrinant darbuotojų teisės pailsėti ir darbingumui susigrąžinti (pvz., dietistė A. T. nepanaudojusi 212 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų ir pan.) (t.1, b. l. 21). Iš byloje pateiktų atsakovo direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojo organizaciniams reikalams pareiginių nuostatų 7 p. matyti, jog viena iš ieškovei pavestų funkcijų ir pareigų buvo kartu su padalinių vadovais sudaryti kasmetinių atostogų grafikus ir kontroliuoti jų vykdymą (t.1, b.l. 68). Kaip minėta, teisme tikrinant darbuotojo paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Nagrinėjome byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovė netinkamai sudarė kokį nors atostogų grafiką, nekontroliavo grafiko vykdymo. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutikti neturi pagrindo. Jos nepaneigė ir atsakovas apeliaciniame skunde. Be to, pažymėtina, kad darbuotojas turi teisę, bet ne pareigą, į kasmetines atostogas. Tačiau įstatymo leidėjas įpareigojo darbdavį kasmetines atostogas darbuotojui suteikti už kiekvienus darbo metus tais pačiais darbo metais (DK 169 str. 1 d.), bet nenustatė darbuotojui pareigos išnaudoti visas jam priklausančias kasmetines atostogas per einamuosius savo darbo metus tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių darbuotojas negali ar nenori jomis pasinaudoti. Byloje pateikti duomenys (t.2, b.l. 78, 132, 133-141) nepatvirtina, kad atsakovo įstaigos darbuotojai piktybiškai nesinaudojo teise į kasmetines atostogas, taip pat matyti, kad dietistė A. T., dėl kurios buvo pareikalauta ieškovės pasiaiškinti dėl pažeidimo, 2008 m. ir 2009 m. atostogas buvo išnaudojosi pilnai. Todėl atsakovo 2009-09-02 įsakyme skirti ieškovei drausminę nuobaudą nurodyti pažeidimai - darbuotojų teisės pailsėti ir darbingumui susigrąžinti neužtikrinimas, neapibrėžus šių veiksmų atlikimo lokaliniais įstaigos aktais, nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės kaltę ginčijamu atveju.
Atsakovo direktoriaus 2010-01-04 įsakymu Nr. P-3 ieškovei skirtos drausminės nuobaudos – pastabos, už savavališką išvykimą iš darbo vietos 2009 m. gruodžio 30 d. (t.1, b. l. 87), neteisėtumą, nepagrįstumą bei neadekvatumą pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat įvertino. Byloje nustatyta, kad atsakovo administracijos, kuriai priklauso ir direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojo organizaciniams reikalams pareigybė, darbo laikas yra nuo 8 iki 16.30 val. (atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių 46 p., 96 p.). Atsakovas byloje pateikė 2009 m. gruodžio mėnesio darbo grafiką, pagal kurį ieškovei, kaip viešųjų ryšių personalo vadybininkei, buvo numatyta minėto mėnesio 30 dieną dirbti nuo 16.30 iki 18.30 val. (t. 3, b.l. 4). Pažymėtina, kad ieškovė neginčijo nebuvimo 2009-12-30 darbo vietoje po 18 val. fakto, pasiaiškinime nurodė, kad tą dieną darbe buvo iki 18 val., kitokio darbo grafiko nebuvo gavusi ir mačiusi (t.1, b. l. 88, 89). Todėl šiuo atveju sprendžiant dėl drausminės nuobaudos ieškovei paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, vertintinas ne tik ieškovės buvimo ar nebuvimo darbe faktas, bet priežasčių, dėl kurių ieškovė nebuvo darbe, svarbumas. Teismas nustatė, kad ligoninėje darbo grafikai yra iškabinami skelbimų lentose, darbuotojai su jais galėjo susipažinti prieš dvi savaites iki grafikui pradedant galioti. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2009-09-05 iki 2009-12-29 ieškovė sirgo (t. 2, b.l. 122). Ieškovės teigimu, sugrįžus jai pirmą dieną į darbą po ligos, grafiko nebuvo. Atsakovo byloje pateiktas 2009 m. gruodžio mėnesio grafikas sudarytas vienai ieškovei, nors pagal liudytojų parodymus (t. 3, b.l. 57), būdavo sudaromas bendras grafikas ieškovei ir T., trečiai viešųjų ryšių vadybininkei B. M. darbo grafikas apskritai nebuvo sudaromas, buvo leidžiama dirbti laisvu grafiku. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovei 2009-12-30 darbo grafikas nebuvo žinomas, todėl nuobauda paskirta nepagrįstai. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas neteigė, kad ieškovės pasišalinimas iš darbo vietos būtų sukėlęs jam sunkių pasekmių, ir tokių aplinkybių neįrodinėjo (DK 238 straipsnis). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs reikšmingas aplinkybes, dėl kurių ieškovė nebuvo darbe apie 30 min., tinkamai sprendė, kad taikyta drausminė nuobauda nėra adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui ir pagrįstai pripažino darbdavio įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo negaliojančiu (DK 242 straipsnis).
Atsakovo direktoriaus 2010-01-06 įsakymu Nr. P-15 ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už darbo pareigų, t. y. parengti ir suderinus su stebėtojų taryba, patvirtinti specialistų darbo krūvius, nevykdymą (t.1, b. l. 90), o 2010-01-07 įsakymu Nr. P-16 ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už darbo pareigų, t. y. dėl paslaugų (nesusijusių su medicina) kainų bei jų skaičiavimo metodikos nesuderinimą su savivaldybės gydytojo tarnyba, tuo pažeidžiant įstaigos nuostatų 9.4 punkto nuostatas, nevykdymą (t. 1, b. l. 93). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovo ligoninės įstatų 23.7 p. nustato, kad direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) teisė ir pareiga yra suderinus su įstaigos stebėtojų taryba tvirtinti įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką bei sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvį, o 9.4 p. nustato, įstaigos steigėjas turi teisę ir pareigą pagal įstatymus nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei jų skaičiavimo metodikas (t.1, b.l. 126, 127, 131). Be to, iš atsakovo l. e. p. direktorės 2009-05-04 įsakymo Nr. 1V-32 turinio matyti, kad pirkimų, pardavimų, mokamų paslaugų valdymas, įstaigos veiklos ekonominė analizė ir planavimas buvo pavesta direktoriaus pavaduotojui ekonomikai ir informacijai, o direktoriaus pavaduotoja organizaciniams reikalams tuo pačiu įsakymu buvo įpareigota užtikrinti teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų įgyvendinimą ir kontrolę personalo valdymo ir ūkinės veiklos organizavimo srityje (t.1, b.l. 60). Pažymėtina, kad darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką. Nesant konkrečios užduoties apibrėžties ir atlikimo datos yra neteisinga skirti darbuotojui nuobaudą už jos nevykdymą. Darbdavys negali reikalauti iš darbuotojo atlikti tas darbo funkcijas, kurių atlikimas jam nebuvo pavestas, ir, suprantama, tam darbuotojui negali taikyti drausminės atsakomybės, nes drausminės atsakomybės pagrindas - tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Kadangi jokio lokalinio norminio teisės akto nebuvo nustatyta, kad būtent ieškovė pagal savo pareigines funkcijas buvo atsakinga už paslaugų kainų bei jų skaičiavimo metodikos suderinimą, taip pat specialistų darbo krūvių suderinimą su stebėtojų taryba, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pažeidė tiesiogiai jos darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatas arba kitaip nusižengė darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė nepadarė aptariamuose įsakymuose darbdavio nurodytų nusižengimų, ir jai paskirtos nuobaudos neteisėtai ir nepagrįstai.
2010-01-07 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. P-17 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal DK 237 str. 1 d. 3 p. (136 str. 3 d. 1 p.) už nerūpestingą darbo pareigų atlikimą. Įsakyme nurodoma, kad drausminė nuobauda paskirta „atsižvelgus į 2010-01-04 direktoriaus įsakymą Nr. P-3, 2010-01-06 direktoriaus įsakymą Nr. P-15, 2010-01-07 direktoriaus įsakymą Nr. P-16 ir 2009-10-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus „VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės vidaus audito ataskaitą“ Nr. 21-6-24 (t. 1, b. l. 86). Nagrinėjamoje byloje kolegijai sutikus su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei nepagrįstai buvo paskirtos drausminės nuobaudos, nelieka pagrindo spręsti apie DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą darbo drausmės pažeidimo padarymo pakartotinumą. Dėl to pripažinus, jog drausminės nuobaudos ieškovei buvo paskirtos neteisėtai, darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo pagrindas skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – negalėjo būti taikomas, ir, remdamasi teismų praktika, kolegija sprendžia, jog, panaikinus darbuotojui nors vieną drausminę nuobaudą, darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, išnyksta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygos, todėl darbuotojo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu nepriklausomai net nuo to, ar buvo padarytas nors vienas darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus”, bylos Nr. 3K-3-299/2004).
Be to, teisėjų kolegija konstatuota, kad vertinti ieškovės veiksmus, įvardintus 2010-01-07 įsakyme dėl atleidimo, kaip DK 235 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą šiuo konkrečiu atveju nėra teisinių prielaidų, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. Darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė būtų padariusi darbo drausmės pažeidimą, kvalifikuotiną šiurkščiu, t. y. būtų šiurkščiai pažeidusi tiesiogiai jos, kaip atsakovo direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotojos organizaciniams reikalams ir viešųjų ryšio personalo vadybininkės, darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatas arba kitaip šiurkščiai nusižengusi darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Dėl to konstatavus, kad ieškovė nepadarė tokio nusižengimo, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, jai negalėjo būti skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priimdamas ieškovės patikslintą ieškinį pažeidė CPK 142 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nurodyta aplinkybė neįtakojo skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 329 straipsnis).
Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovo skundo motyvais dėl neteisingo, jo manymu, DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, priteisiant ieškovei DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką. Teismui įvertinus faktinę situaciją, ir pripažinus, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai ir sudaryta iš esmės viena darbo sutartis, pagrįstai buvo nuspręsta ieškovei priteisti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, atsižvelgiant į jos daugiau kaip 20 metų nepertraukiamą stažą atsakovo įstaigoje (DK 140 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taip pat pažymėtina, jog pagal suformuotą teismų praktiką, DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą (negrąžinant į darbą, o priteisiant atitinkamas išmokas) teismas gali taikyti savo iniciatyva, ir nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais ir apeliacinio skundo argumentų skundžiamo sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo. DK 250 straipsnyje nustatyta darbo sutarties šalių teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, pripažino, kad darbdavio neteisėti veiksmai ieškovei sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Patirta įtampa, išgyvenimai ieškovei sukėlė sveikatos sutrikimus. Toks faktas nustatytas ne tik ieškovės paaiškinimų, bet ir byloje esančių medicininių dokumentų pagrindu (t.2, b.l. 6-38). Priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos ieškovei padarymo buvimą apsprendžia ir atsakovo elgesys. Pagal faktinius bylos duomenis, per pakankamai trumpą laikotarpį - 4 mėnesius, o realiai ieškovė savo darbo funkcijas atliko dar trumpiau dėl nedarbingumo 2009-09-05 – 2009-12-29 (t. 2, b.l. 122), atsakovas paskyrė iš esmės 6 drausmines nuobaudas, ne kartą reikalavo ieškovės pasiaiškinimų dėl vienų ar kitų aplinkybių. Remdamasi tuo, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįsti, priimti nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą.
Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tai patvirtina byloje pateiktas mokėjimo dokumentas. Ši suma neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11, 8.18 punktuose nustatytos maksimalios atlygintinos sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir atitinka šios bylos sudėtingumą. Todėl apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo priteistinos ieškovei 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės (juridinio asmens kodas 135044826) ieškovei D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.