- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-07-01
- Bylos Nr.
- 1-108-626/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-08015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Vaivadienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2; 1.1.8.10.3.; 1.1.9.6; 1.2.19.4.; 2.1.4.11.; 2.1.4.11.3.1; 2.1.4.11.5; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.6; 2.3.4.12; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.
2011 m. liepos 1 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, neteistam, dirbančiam (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (5 nusikalstamos veikos), -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. R. būdamas (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini), 2008-07-02, apie 05.33 val., grubiai pažeisdamas 2000-10-l0 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš transporto kompanijos (duomenys neskelbtini)vairuotojo V. D. neteisėtai priėmė 40 lt, įdėtus i Baltarusijos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė Č. R. įvažiavus į (duomenys neskelbtini), kartu su automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu neteisėtai paėmus pinigus, šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. l d. l p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas -laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2d..
Taip pat jis kaltinamas tuo, kad būdamas (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini), 2008-07-07, apie 00.43 val., grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš individualios įmonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo Y. S. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijas rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008-07-07 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių - 9,30 lito, sudaro 9 Lt 30 cnt., įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą 70 0285544. kurį jis pateikė Č. R. įvažiavus į (duomenys neskelbtini), kartu su automobilio R. M., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu neteisėtai paėmus pinigus, šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p,. 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l d. l p.. 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2d.
Taip pat jis kaltinamas tuo, kad būdamas (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini), 2008-07- 07, apie 01.10 val., grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. F. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008-07-07 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių - 9,30 lito, sudaro 4 lt. 65 cnt., įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė Č. R., įvažiavus į (duomenys neskelbtini)kartu su automobilio (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)1 transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu neteisėtai paėmus pinigus šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.. 3 p., 4 p.. 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l d. l p., 4 p.. 5 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, lai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2d.
Taip pat jis kaltinamas tuo, kad, būdamas (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini), 2008-07-17 apie 06.31 val. grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos Įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)vairuotojo V. A. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008-07-17 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių - 9,36 lito. sudaro 4 lt. 68 cnt., įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą 52 0007488, kurį jis pateikė Č. R. įvažiavus į (duomenys neskelbtini), kartu su automobilio R. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu neteisėtai paėmus pinigus, šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p.. 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l d. l p.. 4 p.. 5 p. numatytas pareigūno pareigas- laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymu viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veikios principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2d.
Taip pat jis kaltinamas tuo, kad, būdamas (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini), 200S-07-20, apie 16.36 val., grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. Vlll-1996 19 str. 2 d, reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš ribotos atsakomybės akcinės bendrovės „.Vezdechod" vairuotojo S. D. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008-07-20 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių - 9,37 lito, sudaro 9 lt. 37 cnt., įdėtus i Rusijos Federacijos piliečio pasą 52 0001570, kurį jis pateikė Č. R. įvažiavus i (duomenys neskelbtini), kartu su automobilio R. M., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais, tokiu būdu neteisėtai paėmus pinigus, šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.. 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l d. l p.. 4 p.. 5 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami Įstatymu viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, lai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.
Kaltinamasis Č. R. kaltu padarius šias nusikalstamas veikas neprisipažino ir teisme parodė, kad jis negali konkrečiai teigti, kad jam teisme parodytuose vaizdo įrašuose yra būtent jis. Jis sutinka, kad vaizde yra nufilmuota jo darbo vieta – (duomenys neskelbtini). Pagal 2008-07-02 žiniaraštį tuo metu jis turėjo dirbti minėtoje darbo vietoje, bet pats jis neatsimena, ar būtent tą dieną jis dirbo toje vietoje, kadangi praėjo daug laiko. Jam inkriminuojamu metu vienoje darbo vietoje realiai dirbo vienas pareigūnas, nors turėjo dirbti du. Žiniaraščiuose galėjo būti ir laiko neatitikimų, būdavo taip, kad pareigūnas palikdavo kuriam laikui postą, pvz. papietauti, ir jį tuomet pavaduodavo kitas, tačiau apie tai niekur nėra pažymėta. Tada tas kitas pareigūnas galėdavo pasinaudoti pavaduojančio pareigūno kompiuteriu, dataspaudžiu. Vaizdo įraše Nr.(21/20)-46 matyti, kad galimai jis paima pro langelį vairuotojo dokumentus, kokius konkrečiai – iš įrašo aiškiai nesimato. 2008-11-10 protokole atliekant slaptus veiksmus yra nurodyta, kad tarp jo ir vairuotojo buvo kažkoks pokalbis, tačiau iš vaizdo to pokalbio negirdėti. Galėjo būti, kad vairuotojo pase buvo kažkoks pašalinis daiktas, iš vaizdo aiškiai nematyti. Tai galėjo būti ir muitininko įdėtas lapelis, kuriame nurodyta, kad krovinys patikrintas arba koks popierėlis nuo saldainio. Galėjo taip būti, kad tą nereikalinga lapelį jis išmetė š į šiukšliadėžę, kuri stovi šalimais, kadangi iš vaizdo matyti, kaip laiko savo ranką po stalu. Jis niekada nekišdavo jokių daiktų į darbo kėdės, ant kurios sėdėdavo, atlošą, kėdės atlošas niekada nebuvo prayręs. Vairuotojo V. D. jis nepamena, jokių pinigų iš tokio asmens neėmė. G. Į. 5:32:10 val. vairuotojas jam rodė dokumentą ir jis dėl to dokumento galėjo pasakyti, kad jam kažkas blogai matosi ir jis galėjo pasakyti „čia silpnoka“. Kalba ėjo apie matomumą, bet ko konkrečiai dabar neatsimena. Tai nebuvo užuomina duoti pinigus. Jis niekada jokių pinigų nėra reikalavęs iš vairuotojų ir patys vairuotojai jam nesiūlė pinigų. Jei jis rasdavo kokius nors pašalinius daiktus dokumentuose, jis paprašydavo vairuotojo juos išsiimti. Galimai šiame įraše yra kitas pareigūnas, bet kas konkrečiai – jis nežino, neatpažįsta. Taip pat jis negali pasakyti, kad šiame įraše yra pastoviai nufilmuotas vienas ir tas pats asmuo. Peržiūrint lauko kameros įrašą (2008-07-02, apie 5.30 val.,), iš jo matyti, kad vilkiko (duomenys neskelbtini), kurio jis valstybinio numerio neįžiūri, su lengvaisiais automobiliais, vairuotojas nebuvo išėjęs, taip pat nematyti, kad vairuotojas paduotų kokius nors dokumentus pasieniečiui per langelį. Sulyginus slaptos kameros ir vidaus kameros laiką, yra nesutapimų, t.y. slaptoje kameroje matyti, kad vairuotojas dokumentus paduoda 5.29.13 val., o laiko kameroje nurodyta, kad vairuotojas tik paduoda dokumentus 5.30.40 val.. Taip pat jis negali kategoriškai teigti, kad kituose teisme peržiūrėtuose vaizdo įrašuose yra nufilmuota būtent (duomenys neskelbtini), kad būtent jis nufilmuotas, iš vaizdo įrašo aiškiai nematyti, koks pareigūno laipsnis. Iš nufilmuotose pasieniečio atliktose patikrinimuose jis jokio pažeidimo nemato, taip pat nei viename įraše nematė, kad būtų nufilmuota kokia nors piniginė kupiūra ar daiktas, panašus į piniginę kupiūrą. Jis nesutinka su minėtuose protokoluose nurodytais teiginiais, kad jis paima iš vairuotojų daiktus, panašius į pinigines kupiūras ir juos deda po klaviatūra ir į kėdę, kadangi to nematyti jam pateiktuose vaizdo įrašuose.
Nors kaltinamasis neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltė įrodyta ir grindžiama šiais duomenimis:
liudytojo R. B. parodymais kad pareigūnas, dirbantis (duomenys neskelbtini)vykdo dokumentų, autotransporto patikrinimą bei gabenamų krovinių jonizuojančiosios spinduliuotės lygio kontrolę. Inkriminuojamu laikotarpiu šioje darbo vietoje dirbo po vieną pareigūną. Pasienietis patikrinęs vykstančių asmenų asmens keliones dokumentus, privalo išeiti ir patikrinti, ar transporto priemonės tipas, modelis, spalva, valstybinius numerio ženklas atitinka nurodytus registracijos dokumentuose, sutikrinti transporto priemonės kėbulo ir kitų agregatų numerius su įrašytais registracijos dokumentuose, todėl jis patikrinus kelionės dokumentus privalo išeiti iš savo darbo vietos į krovininių transporto priemonių atvykimo kanalą (lauką) ir patikrinti transporto priemones. Kada vairuotojai išvyksta iš Lietuvos Respublikos teritorijos per Lavoriškių pasienio perėjimo punktą ir privažiuoja prie 4-5 darbo vietą, tai pasienietis privalo patikrinti vykstančių vairuotojų kelionės dokumentus, tai yra piliečio pasą, jame esančią vizą, jei tokios reikia, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, transporto priemonių dokumentus, tai yra transporto priemonės-automobilio bei puspriekabės registracijos liudijimus, transporto priemonių draudimo liudijimus. Pasienietis paima iš vairuotojų minėtus dokumentus, juos patikrina ir atlieka tokių asmenų vykimo per valstybės sieną registraciją, suvesdamas į V S AT I S duomenų bazę minėtų asmenų bei transporto priemonių duomenis, skenuoja tokių asmenų piliečių pasą. Be to, pasienietis deda į tokių asmenų piliečių pasus vykimo per valstybės sieną tos dienos dalos spaudą (ne E. S. šalių piliečių). Valstybės sienos kirtimo datos spaudą pareigūnas (pasienietis) gauna prieš pradedamas tarnybą Lavoriškių užkardoje pasirašytinai. Kiekvienas datos spaudas turi savo identifikacinį numerį ir kiekvieną kartą pasieniečiams išduodami skirtingi datos spaudai. Apie tai atžymima Lavoriškių pasienio kontrolės punkto spaudų išdavimo ir priėmimo knygoje. Baigdamas tarnybą dalos spaudą pasienietis priduoda užkardos budėtojui, kuris pasirašo, kad spaudą priėmė. Per savo tarnybos laiką pasienietis, kuriam išduotas datos spaudas atsako už jį asmeniškai ir dirbti su juo gali tik jis vienas, niekam kitam perduoti spaudo negalima. Jeigu vairuotojai, kurie vyksta per valstybės sieną turi dvi pilietybes, iš kurių viena yra Lietuvos Respublikos (ar E. S.) piliečio, ir dėl to turi du pasus, tai patikrinimui pateikiame Lietuvos Respublikos (E. S. valstybės) pase. Tokiais atvejais vykimo per valstybės sieną dalos spaudas nededamas. Pasienietis tarnyboje gali turėti su savimi 0.5 MGL dydžio piniginę sumą ir tik nacionalinė valiuta. Teisme šio liudytojo duotais parodymais, kad atlikdamas savo pareigas, gaudavo informaciją apie tai, apie galimą Lavoriškių sienos kontrolės punkto pasieniečių piktnaudžiavimą, imant iš išvykstančių iš Lietuvos vairuotojų tam tikras pinigų sumas, kyšius. Tokią informaciją gaudavo iš konsulato, pačių vairuotojų, pasitikėjimo telefonu. Buvo užvesta Operatyvinė informacijos tikrinimo medžiaga, ją tiriant buvo sankcionuotas slaptas garso ir vaizdo fiksavimas, pasieniečiams vykdant savo tarnybines funkcijas (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo atžvilgiu operatyvinis tyrimas nebuvo pradėtas. Sutapatinus slaptos kameros užfiksuotus įrašus, duomenis, esančius –žiniaraščiuose VSATIS duomenų bazėse, VSAT lauko kameros įrašuose, buvo nustatinėjamos vairuotojų, kurie galimai galėjo duoti tam tikras pinigų sumas Č. R., asmenybės, nustatinėjamas tikslus patikrinimo laikas, aplinkybės. Dar iš vaizdo įrašuose matomų valstybės pasų, paminėtų vardų, ar kitų dalykų, buvo nustatinėjamos vairuotojų asmenybės. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, jis yra bendravęs su visais kaltinime paminėtais vairuotojais, abejoja dėl A. F.. Visų vairuotojų paaiškinimai dėl ko jie duodavo pinigus pasieniečiams, kokias sumas, būdavo analogiški, kartais skirdavosi tik kaip pasienietis jų reikalaudavo. Visi vairuotojai skundėsi, kad pasieniečiai dirbtinai vilkina transporto priemonių patikrinimo laiką, stato automobilį į šoną, jei vairuotojas neduoda jokio atlygio. Č. R. tai darydavo įžūliai, grasindavo anuliuoti vizą, neišleisti vairuotojo, kabinėdavosi prie sveikatos draudimo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, vairuotojų duomenys buvo patalpinti į VSATIS duomenų bazę, tam, kad jiems vykstant per bet kurį Lietuvos pasienio kontrolės postą, būtų informuotas jis arba kitas kuris jo skyriaus darbuotojas tam ,kad juos iškviesti į apklausas. Kartais šiems vairuotojams vykstant per Lietuvos sieną, būdavo paprašoma pareigūnų įteikti vairuotojams šaukimus į apklausas, kartais vairuotojams duodavo jo arba jo kolegų telefonus, kad susiskambinus galima būtų susitarti dėl apklausos laiko. Pagal savo pareigybes, jis turėjo teisę pats asmeniškai bendrauti su vairuotojais, aiškinantis pasienio pareigūnų veiksmus. Vairuotojai jokiais būdais nebuvo verčiami duoti parodymus. Jie pareiškimus rašydavo savo valia. Jis asmeniškai dalyvavo Č. R. sulaikyme, tuo metu kaltinamasis bandė pabėgti, vengdamas sulaikymo, iš savo gyvenamosios vietos per balkoną. Nors jis tuo metu buvo be uniformos, kaltinamasis jį asmeniškai pažinojo. Iš slaptos kameros užfiksuotų įrašų matyti, kad Č. R. pažeidinėdavo transporto priemonių ir asmenų išvykstančių iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją patikrinimą, nes juos nepatikrindavo išsamiai, t.y. neišeidavo patikrinti automobilio iš savo darbo vietos, o iš jos neišėjus, reikiamai patikrinti automobilį – neįmanoma. Jis nežino, ar kiekvieno tikrinimo metu kaltinamasis turėjo konkrečius nurodymus, kaip turi būti tikrinami visi automobiliai. Jis nežino, ar vairuotojų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pinigų davimo pasieniečiams. Vairuotojams dėl to, kad šie duotų parodymus, nebuvo nieko žadama, nebuvo su jais derinami kokie nors parodymai, jie parodymus duodavo savo valia. Jis tik sakydavo jiems, kad jie turi prisiminti tokius atvejus ir apie tai papasakoti tyrėjui. Kai kuriuos vairuotojus į apklausas nuveždavo jo skyriaus pareigūnai, kartais ir jis pats, kadangi vairuotojai, būdami užsieniečiai, nežinodavo ikiteisminio tyrimo įstaigos ar teismo adresų, dažnai jie atvykdavo į Lietuvą su vilkikais ir jais važinėtis po miestą būdavo sunku, tuos vilkikus jie palikdavo kokioje nors nuošalioje aikštelėje, jis nerodydavo vairuotojams jokių vaizdo įrašų. Jis vairuotojams nesiuntė šaukimų į užsienio valstybes, nes nebuvo žinomi vairuotojų adresai Jis buvo įtrauktas į ikiteisminio tyrimo grupę. Jis patvirtina, kad buvo surašęs kai kuriuos šioje byloje techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolus, kuriuose nurodė, kad asmuo, užfiksuotas vaizdo įraše yra Č. R. ir, kad yra nufilmuota (duomenys neskelbtini). Jis yra įsitikinęs kad vaizde yra nufilmuotas kaltinamasis, nes jis yra betarpiškai su juo bendravęs tarnybos reikalais, ir taip buvo nurodyta žiniaraščiuose, kad minėtu laiku 4-oje, 5-oje darbo vietoje dirbo būtent kaltinamasis, o kad tai yra būtent ketvirta ir penkta darbo vieta, tai jis sprendžia pagal tai, kad slapta kamera buvo įmontuota tik šioje vietoje. Iš vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis skanuoja pasus. Tik šiuos dokumentus galima nuskanuoti. Datos spaudas dedamas tik į pasus, į kitus dokumentus nededamas. Kad piniginė kupiūra buvo paimta iš paso matyti iš to, kad šį dokumentą kaltinamasis nuskenuoja, o nuskenuojami tik pasai. Jei jis vaizde matydavo piniginę kupiūrą, tai jis ir užfiksuodavo protokole, jei nematydavo ar daiktas būdavo panašus į piniginę kupiūrą, tai jis taip pat užfiksuodavo protokole – kad tai yra popierinis šlamantis daiktas, kadangi klausantis įrašo su ausinėmis aiškiai girdėdavosi, kad tas daiktas šlama. Vaizdo analizę jis atlikdavo dirbdamas su ausinėmis, tada garsas būdavo švaresnis ir geresnis ir tas šlamesys geriau girdėdavosi. Tai reiškia, kad jei protokole yra jo pažymėta, kad matyti piniginė kupiūra, tai jis ją ir matydavo. Tai jis sprendė pagal to matomo daikto kontūrus, fragmentus, būdingus popierinei piniginei kupiūrai. Jokių daiktų, dokumentų po patikrinimo pas pasienietį negalėjo likti. Lauko kamera galėjo ir neužfiksuoti visų vairuotojo judesių, nes tos kameros paskirtis yra kita – fiksuoti automobilių valstybinius numerius. Muitinės darbuotojai niekada nedėdavo į vairuotojų dokumentus jokių lapelių ar žymų apie atliktą patikrinimą;
liudytojo T. Š. parodymais, kurie yra tokie pat kaip ir liudytojo R. B. ir, kuris teisme patvirtino, kad teismui pateiktuose įrašuose yra nufilmuota (duomenys neskelbtini), kadangi tik šioje vietoje buvo įrengta slapta kamera pagal teismų sankcijas. Taip pat jis kategoriškai pareiškia, kad vaizde matyti kaltinamasis Č. R., tą sprendžia pagal jo išvaizdą bei pagal byloje esančius duomenis : žiniaraščius, iš kurių matyti, kad tuo metu minėtoje darbo vietoje turėjo dirbti kaltinamasis, bei matyti pagal uniformos antpečius, kad tai yra jaunesnysis puskarininkis. Surašydamas techninių priemonių atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolus, jis įrašuose matė, kaip juose nufilmuotas kaltinamasis slepia kėdėje, ant kurios sėdėdavo, daiktus, panašius į pinigines kupiūras, dėl tai ir pažymėjo minėtuose protokoluose. Kad tai yra daiktas, panašus į piniginę kupiūrą, tai jis sprendė pagal to matomo daikto kontūrus, fragmentus, būdingus popierinei piniginei kupiūrai. Nufilmuota kėdė buvo apžiūrėta po kurio laiko, kadangi visi įrašai buvo įrašai buvo apžiūrimi praėjus tam tikram laiko tarpui, todėl joje nebuvo rasta jokių daiktų. Tačiau ją apžiūrint buvo pastebėta, kad ties jos viduriu yra prayręs kėdės apmušalas. (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo jokių kliūčių vykdyti slaptą sekimą šiose patalpose pagal teisėjo sankcionuotą nutartį. Nebuvo derinami slaptos kameros ir lauko kameros laikai, nes nebuvo tokios galimybės;
liudytojo A. J. parodymais, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir rinktinės vado įsakymu jam pavesta vykdyti kompiuterinės technikos priežiūrą padaliniuose, tame tarpe ir Lavoriškių sienos kontrolės posto. Kalbant apie punkte esančią lauko kamerą, tai ji yra prijungta prie skaitmeninio archyvavimo įrenginio, kuris nustato laiką. Pati kamera laiko nenurodo, laką nurodo įrašymo įrenginys. Lauko kameros laikas paimamas iš skaitmeninio vaizdo archyvavimo įrenginio, laikas yra sinchronizuojamas su centriniu VSAT serveriu ir iš to serverio gaunamas laikas. Laikas sinchronizuojasi automatiškai, per tam tikrą gamintojo nustatytą laiko tarpą. Darbo vietoje esantis kompiuteryje laikas taip pat sinchronizuojasi su centriniu VSAT serveriu. Teoriškai laikas darbo kompiuteryje ir lauko kameros turi būti sinchronizuotas. Šio laiko pareigūnas negali pakeisti. Lauko kameros paskirtis – fiksuoti automobilių valstybinius numerius. Lauko kameros vaizdas ištisai nėra fiksuojamas, nes tuomet persipildytu archyvas yra fiksuojamas iki „stop linijos“. Jei į tą nustatytą atkarpą yra koks nors veiksmas, tai jis gali užsifiksuoti ir tai, jei jis yra per tam tikrą gamintojo nustatytą laiką, pvz 10 kadrų iki veiksmo ir po. Todėl kartais atrodo, kad vaizdas trūkčioja. Jei veiksmas vyksta po to nustatyto laiko, pvz. po 5 s, tai kamera gali ir neužfiksuoti veiksmo, pvz. kaip vairuotojai paduoda pro langelį savo dokumentus, o jei nesutampa, tai reiškia, kad jis nebuvo sinchronizuojamas. Apie įmontuotą slaptą kamerą jis nieko nežino, todėl jis negali nieko pakomentuoti. Jo manymu slaptos kameros ir lauko kameros laikas gali skirtis dėl to, kad slaptos ir lauko kamerų laikas nebuvo sinchronizuojamas. Tam, kad sutaptų slaptos kameros ir lauko kameros laikas, reikia, kad jis būtų sinchronizuojamas vieno serverio. Neįmanoma suklastoti lauko kameros vaizdo įrašų, nes tai iškart matytųsi. Pasieniečiui, dirbant savo darbo vietoje, nuskanavus asmens pasą, paso duomenys patenka į VSATIS duomenų bazę. Šių duomenų neįmanoma anuliuoti. Jei dokumentų patikrinimo procedūra nebuvo atlikta iki galo, jei buvo nuspaustas tam tikras kompiuterio mygtukas – F12, kurį nuspaudus, duomenys vis vien siunčiami į minėtą bazę. Jei tik būtų nuskanuotas pasas, nenuspaudus to mygtuko, duomenys nebus nusiųsti į duomenų bazę;
liudytojo V. C. parodymais, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), buvo šios bylos tyrimo grupės vyresnysis ir apklausė liudytojais kitų valstybių vairuotojus, konkrečiai kuriuos, neatsimena, kadangi tai buvo prieš keletą metų ir tų vairuotojų buvo daug. Vairuotojų asmenybes nustatinėjo VSAT Imuniteto skyriaus darbuotojai. Paprastai nustačius tokius vairuotojus, jiems būdavo įteikiami šaukimai, arba juos atveždavo imuniteto skyriaus pareigūnai, arba jie atvažiuodavo patys. Šie vairuotojai nebūdavo sulaikomi. Prieš apklausas vairuotojų duomenys būdavo įvedami į VSATIS duomenų bazę, tam, kad vykstant jiems per kurią nors Lietuvos valstybinę sieną, pareigūnai galėtų informuoti Imuniteto skyriaus pareigūnus, kai kuriais atvejais įteikdavo jiems šaukimus. Kai kurie vairuotojai susisiekdavo su Imunitetos skyriaus pareigūnais ir susitardavo dėl apklausų laiko. Tuo užsiiminėjo Imuniteto skyriaus pareigūnai. Kaip konkrečiai į jo apklausas atvykdavo liudytojai, jis neatsimena. Pareiškimus vairuotojai rašydavo patys jo akivaizdoje, šablonų jokių nebuvo, pareiškimo teksto jiems nediktuodavo. Jis tik nurodydavo tiems liudytojams kokius reikia užrašyti rekvizitus, būtent kam adresuoti, kokia forma surašyti, kad reikia nurodyti datą, jei atsimena, kokia transporto priemone važiavo, per kur ir kas įvyko, teksto nediktuodavo. Šie pareiškimai nebuvo atskirai registruojami, kadangi jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šie pareiškimai buvo dedami tiesiai į bylą. Vairuotojai paprastai sakydavo, kad duodavo pinigų pasieniečiams, tam, kad šie nevilkintų patikrinimo, nestatytų automobilių į šoną ir jų neužlaikytų, tam, kad būtų atliktas greitesnis patikrinimas. Prieš apklausiant šiuos liudytojus, niekas jiems neminėjo įvykių konkrečių aplinkybių, nieko vairuotojams nebuvo žadama už parodymų davimą ar grasinama, jei neduos parodymų, taip pat nebuvo grasinama, kad tuo atveju, kad jei neduos parodymų, bus pradėtas jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas. Po to tik apklausdavo liudytojus, tekstą apklausos protokole stengdavosi surašyti kuo tiksliau pagal jų žodžius, o tik po to, kai užrašydavo visus jų parodymus, parodydavo jiems vaizdo įrašą ir jų parodymus dėl to parodyto vaizdo įrašo. Apklausos metu vairuotojai galėdavo naudotis savo pasais, pasižiūrėti į sienos kirtimo spaudus. Ne visi vairuotojai galėdavo atsiminti tikslias datas, kai kurie iš jų atsimindavo tam tikrus savo gyvenimo įvykius. Vaizdo įrašai būdavo rodomi tik apklausos pabaigoje. Paprastai tie vairuotojai atpažindavo save tuose vaizdo įrašuose. Jis nežino tokio atvejo, kad kai kurie vairuotojai atsisakytų duoti parodymus. Jis neatsimena jo apklaustų liudytojų konkretaus parodymų turinio, esminių aplinkybių – datos, kokia transporto priemone važiavo, kiek davė pinigų pasieniečiams, tačiau paprastai liudytojai nurodydavo, kad duodavo nedideles pinigų sumas pasieniečiams tam, kad neužlaikytų juos pasienyje. Kiekvienu atveju jis spręsdavo, koks turėtų būti šių liudytojų statusas. Jų atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteismini styrimas, nes vairuotojai patys atvažiuodavo duoti parodymų.
analogiškais liudytojo V. L. parodymais;
liudytojo V. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad dirba krovininio automobilio vairuotoju, veža įvairius krovinius per Lietuvos Respubliką į Rusijos Federaciją, dažniausiai iš Lietuvos Respublikos išvažiuoja per Lavoriškių pasienio kontrolės perėjimo punktą. 2008-07-01, apie 19.00 val., krovininiu automobiliu pakrautu lengvaisiais automobiliais, atvyko prie Lavoriškių pasienio posto, kur iki 2008-07-02 ryto stovėjo eilėje. Bendraudamas su kitais vairuotojais, sužinojo, kad už kiekvieną išvežamą automobilį iš Lietuvos pasieniečiui reikia duoti po 10 litų, įdedant juos į pasą dokumentų tikrinimo metu, nes kitaip pasieniečiai pastato automobilį į šoną ir dirbtinai tempia laiką, atseit tikrina per įvairias duomenų bazes ir panašiai. 2008-07-02 Lavoriškių pasienio poste iš pradžių praėjo muitinės patikrinimą, po to privažiavo prie pasieniečių posto. Ten dirbusiam pasieniečiui, kuris buvo vyras, jis pateikė automobilio transporto priemonės registracijos liudijimą, išvežamų lengvųjų automobilių transporto priemonės registracijos liudijimus ir savo asmens pasą. į kurį įdėjo dvi po 20 litų kupiūras, viso 40 litų. Pasienietis šių pinigų iš jo nereikalavo. Pasienietis labai greitai peržiūrėjo pateiktus dokumentus, uždėjo anspaudą į pasą ir juos grąžino. Jis nebuvo išėjęs iš būdelės tikrinti automobilio. Peržiūrėjęs pasieniečio jam gražintus dokumentus, pinigų pase jau nebuvo. To pasieniečio veido neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Iš jam pateikto apklausos metu vaizdo įrašo jis atpažino save pagal savo balsą. (t. 1. b.l. 159-160);
liudytojo Y. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad 2008-07-06, apie 18-19 val., krovininiu automobiliu (duomenys neskelbtini), pakrauta televizoriais, vyko per Lavoriškių pasienio kontrolės postą iš Lietuvos Respublikos. Laukdamas eilėje, per raciją, esančią automobilio kabinoje, iš kito vairuotojo, kaip suprato iš jau kirtusiu Lavoriškių pasienio postą, girdėjo, kad Lietuvos pasieniečiui reikia, duoti pinigų, kad nebūtų problemų, kad prie to vairuotojo dokumentų prikybo pasienietis ir kol jis jam nedavė pinigų, tol neatsikabino. Iš pradžių jis praėjo muitinės patikrinimą, po to 2008-07-07, apie 1.00 val. privažiavo prie pasieniečių posto. Jo visi dokumentai - Rusijos Federacijos piliečio pasas, vilkiko bei priekabos buvo tvarkingi, tačiau jis suprato, kad reikia duoti Lietuvos pasieniečiui pinigų, kad greičiau praeiti pasienio kontrolę, kad nebūtų ilgiau užlaikytas. Neišlipdamas iš automobilio kabinos per langelį jis padavė Lietuvos pasieniečiui, kuris buvo vyras, automobilio dokumentus ir Rusijos Federacijos pasą, į kurį buvo įdėjęs vieną šimtą Rusijos Federacijos rublių kupiūrą. Pasienietis patikrino dokumentus, ir juos grąžino. Pase pinigų jau nebuvo. Jis nematė, kaip pasienietis išėmė iš paso pinigus. ( t. I, b.l. 186-188);
liudytojo A. F. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, apie lai, kad jis dirba krovininio automobilio vairuotoju. 2008-07-07, apie 1 val. automobiliu (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, kuri buvo su tranzitiniais numeriais, kirto Lietuvos valstybės sieną, važiavo per Lavoriškių pasienio kontrolės perėjimo punktą iš Lietuvos Respublikos. Iš kitų krovinių automobilių vairuotojų jis buvo girdėjęs, kad vykstant per šį postą reikia pasieniečiams įdėti į pasą 50 Rusijos Federacijos rublių, nes kitaip pasieniečiai pastato automobilį į šoną ir dirbtinai tempia laiką, atseit tikrina per įvairias duomenų bazes ir panašiai. Stovint eilėje, kuri buvo didelė, jau pasienio posto teritorijoje prie jo buvo priėjęs pasienio pareigūnas ir jam pasakė, kad jis turi įdėti pinigų, kad nebūtų problemų ir sklandžiau vyktų dokumentų, nes jo priekaba su tranzitiniais numeriais. Poste jis iš pradžių praėjo muitinės patikrinimą, po to privažiavo prie pasieniečių posto. Pasieniečiui, kuris buvo vyras, jis pateikė automobilio bei puspriekabės transporto priemonės registracijos liudijimus, asmens draudimą bei savo asmens pasą. į kurį įdėjo vieną 50 Rusijos Federacijos rublių kupiūrą. Jis matė, kaip pasienietis išsitraukė pinigus iš paso. Pasienietis labai greitai peržiūrėjo visus jam pateiktus dokumentus, uždėjo antspaudą į pasą ir juos grąžino. Jis nebuvo išėjęs iš būdelės tikrinti automobilio. Kai grąžino dokumentus, pinigų pase nebuvo. To pasieniečio jis atpažinti negalėtų, taip pat jis neprisimena, ar tai buvo tas pats pasienietis, kuris anksčiau buvo priėjęs prie jo automobilio ir buvo sakęs duoti pasieniečiui pinigų. (t. 2 b.1.36-37);
liudytojo V. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jis dirba krovininio automobilio vairuotoju, veža televizorius. 2008-07-17 krovininiu automobiliu vyko per Lavoriškių pasienio kontrolės perėjimo punktą iš Lietuvos Respublikos. Iš pradžių praėjo muitinės patikrinimą, po to privažiavo prie pasieniečių posto. Pasienietis priėjo prie jo automobilio ir jis patikrinimui pateikė automobilio transporto priemonės registracijos liudijimus, draudimo liudijimus bei savo asmens pasą. Tačiau pasienietis jo paklausė, kad kažko trūkstą ar kažką panašiai, tiksliai žodžių neatsimena. Taip duodamas suprasti, kad į pasą reikia įdėti pinigų. Tada jis atgal paėmęs pasą, į jį įdėjo vieną 50 Rusijos Federacijos rublių kupiūrą ir vėl padavė pasieniečiui. Po to pasienietis patikrino dokumentus ir juos grąžino. Jis dokumentus padavė per langelį. Grąžintame pase pinigu jau nebuvo ( t.2, b.l. 69-70);
liudytojo S. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad 2008-07-20 krovininiu automobiliu (duomenys neskelbtini), bei priekaba su tranzitiniais numeriais, vyko per (duomenys neskelbtini). Iš kitų vairuotojų jis buvo girdėjęs, kad išvykstant iš Lietuvos, ypač su tranzitiniais valstybiniais krovininio automobilio ar priekabos numeriais, būtina duoti Lietuvos pasienio pareigūnui apie 100 Rusijos rublių, juos įdedant į pasą. Todėl jis praeidamas pasieniečių patikrą, pasieniečiui pateikė automobilio, priekabos dokumentus ir savo Rusijos Federacijos piliečio pasą, į kurį įdėjo 100 Rusijos rublių. Pasienietis patikrinęs dokumentus, juos grąžino. Pravažiavęs postą, jau Baltarusijoje jis pastebėjo, kad pinigų pase nebuvo. Jam pateiktame vaizdo įraše jis savęs neatpažino (1.2 b.l. 95-96);
Lietuvos banko internetinio tinklalapio išrašais, kuriais nustatyta, kad buvo sekantys valiutų kursai: 2008-07-02 -100 Rusijos Federacijos rublių - 9,33 lito (t. 1, b.l. 118); 2008-07-07 -100 Rusijos Federacijos rublių -9,30 lito (t. 1, b.l. 1.64); 2008-07-17 -100 Rusijos Federacijos rublių - 9,36 lito (t. 2, b.l. 41); 2008-07-20 -100 Rusijos Federacijos rublių-9,37 lito (t. 2, b.l. 74);
2006-12-29 VSAT prie LR VRM Vilniaus vado įsakymo Nr.TE-525 nuorašu, iš kurio nustatyta, kad Č. R. nuo 2007-01-07 paskirtas į VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos Sargybų būrio pasieniečio pareigas, (t. .1, b.l. 86-93);
Lavoriškių užkardos Lavoriškių SPP pasienio tikrinimo posto tarnybinio žiniaraščių nuorašais, iš kurių matyli, kad Č. R. 2008-07-02, nuo 05.00-06.00 val., 2008-07-07, nuo 00.00-1.00 val., nuo 01.00-02.00 val. , 2008-07-17, nuo 06.00-07.00 val., 2008-07-20, nuo 16.00-17.00 val., tarnybą atliko 4/5 darbo vielose. (t.1 b.l. 120, 166, t. 2. b.l. 43, 76)
2008-11 -10 techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolu bei vaizdo įrašu, atliktu slapto sekimo metu, kuriame užfiksuota, kad Č. R. darbo metu - (duomenys neskelbtini) iš vairuotojo pateikto asmens paso kažką paima ir deda po kompiuterio klaviatūra, po to paima iš po klaviatūros ir slepia darbo kėdėje ( l.b.l. 121-122);
2008-09-10 techninių priemonių panaudojimo atliekant slapius ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolu bei vaizdo įrašu, atliktu slapto sekimo melu, kuriame užfiksuota, kad Č. R. darbo metu - (duomenys neskelbtini)iš vairuotojo asmens paso paima popierinį daiktą ir slepia darbo kėdėje (t. 1, b.l. 167-168);
2008-09-11 techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolu bei vaizdo įrašu, atliktu slapto sekimo metu, kuriame užfiksuota, kad Č. R. darbo metu - (duomenys neskelbtini), iš vairuotojo pateikto asmens paso paima popierinę piniginę kupiūrą ir deda po kompiuterio klaviatūra (t. 2, b.l. 4-5);
2008-12-09 techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolu bei vaizdo įrašu, atliktu slapto sekimo metu, kuriame užfiksuota, kad Č. R. darbo metu - (duomenys neskelbtini)iš vairuotojo pateikto asmens paso paima popierinę piniginę kupiūrą ir deda po kompiuterio klaviatūra (t. 2, b.l. 44-45);
2008-11-11 techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolu bei vaizdo įrašu, atliktu slapto sekimo metu, kuriame užfiksuota, kad Č. R. darbo metu - (duomenys neskelbtini)iš vairuotojo pateikto asmens paso paima popierinę piniginę kupiūrą ir deda po kompiuterio klaviatūra, (t. 2, b.l. 77-78)
Dokumentų pateikimo, dokumentų apžiūros protokolais bei Baltarusijos Respublikos piliečio V. D. paso kopija, iš kurių matyti, kad paso 9 puslapyje yra uždėtas antspaudas apie 200S-07-02 Lietuvos Respublikos sienos kirtimą per Lavoriškių PKPP spaudas 63 Nr. A018 (t. 1, b.l. 125-154);
Dokumentų pateikimo, dokumentų apžiūros protokolais bei Rusijos Federacijos piliečio Y. S. paso kopija, iš kurių matyti, kad paso 8 puslapyje yra uždėtas antspaudas apie 200S-07-07 Lietuvos Respublikos sienos kirtimą per Lavoriškių PKPP, spaudas 63 Nr.A16. (t. 1, b.l. 170-181);
Dokumentų pateikimo, dokumentų apžiūros protokolais bei Rusijos Federacijos piliečio A. F. paso kopija, iš kurių matyti, kad paso 20 puslapyje yra uždėtas antspaudas apie 2008-07-07 Lietuvos Respublikos sienos kirtimą per Lavoriškių PKPP, spaudas 63, spaudo numeris nesimato, (t. 2, b.l. 8-33);
Dokumentų pateikimo, dokumentų apžiūros protokolais bei Rusijos Federacijos piliečio V. A. paso kopija, iš kurių matyti, kad paso l6 puslapyje yra uždėtas antspaudas apie 2008-07-17 Lietuvos Respublikos sienos kirtimą per Lavoriškių PKPP. spaudas 63, spaudo numeris nesimato (t. 2, b.l. 48-65);
Dokumentų pateikimo, dokumentų apžiūros protokolais bei Rusijos F. S. D. piliečio paso kopija, iš kurių matyti, kad paso 28 puslapyje yra uždėtas antspaudas apie 200S-07-20 Lietuvos Respublikos sienos kirtimą per Lavoriškių PKPP, spaudas 63, spaudo numeris nesimato, (t. 2, b.l. 80-93)
VSAT „Argus" duomenų bazės išrašais, iš kurių matyti, kad Č. R. atliko asmenų, išvykstančių iš Lietuvos R. patikrą ir jų duomenų įvedimą į duomenų bazę: 2008-07-02, 5. 35 val) V. D. (1 t. b.l. 1 17), 2008-07-07, 00.46 val. Y. S. (1 t. b.l. 163), 2008-07-07, 1.13 val. A. F. (t. 2 b.l. 3), 2008-07-17, 6.34 val. V. A. ( t. 2 b.l. 40), 2008-07-20, 16. 39 val.) S. D. (1.2 b.l. 73);
Lavoriškių pasienio kontroles punkto spaudų išdavimo ir priėmimo knygų kopijomis, iš kurių matyti, kad Č. R. buvo išduoti sekantys spaudai: 2008-07-01, 20 val. - 6 Nr.A018, 2008-07-06, 20 val.- 63Nr.A016, 2008-07-16 20 val.- 63 Nr.A022, 2008-07-20, 8 val.- 63 Nr.A004 (t. 2. b.l. 102-118)
Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) kėdė, jame nurodyta, kad tarp minkštos sėdimos dalies ir kėdės plastmasinės dalies yra plyšys (t. 2. b.l. 99-101)
Daiktų pateikimo, daiktų apžiūros protokolu bei vaido įrašu, kuriame užfiksuoti Lavoriškių sienos perėjimo punkto lauko vaizdo kamerų įrašai, iš kurių matyti, kad prie pasienio patikrinimo langelio iš Lietuvos Respublikos privažiuoja: 2008-07-07, 00.36 val., (duomenys neskelbtini), markės krovininis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su baltos spalvos kabina bei puspriekabe geltonos spalvos, išvažiuoja – 00.48 val., 2008-07-07, 1.15 val., - krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-07-17, apie 6.28 val. - automobilis (duomenys neskelbtini) markės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išvažiuoja – 6.33 val., bei 2008-07-20, apie 16.34 val. privažiuoja krovininis automobilis (duomenys neskelbtini)markės, kurio valstybinio numerio nesimato (T.2, b.l.130-138);
Kaltinamasis neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neigia ėmęs pinigus iš Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančių vairuotojų bei klastojęs dokumentus.
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad jo neprisipažinimas padarius šias nusikalstamas veikas vertintinas kaip gynybos būdas. Tik esanti byloje kitų neginčijamų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamų veikų įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus.
Teismas pripažįsta, kad V. D., Y. S., A. F., V. A., S. D. žinojo reikšmingas šiai bylai aplinkybes, todėl pagrįstai buvo apklausti kaip liudytojai (BPK 78 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas šiuo atveju nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku, t.y. jie buvo apklausti apie kitų asmenų, konkrečiai apie kaltinamojo veiksmus (BPK 78, 83, 183, 184 str.). Pažymėtina, kad iš 2008-05-22 tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, turinio matyti, jog baudžiamasis procesas buvo pradėtas ne minėtų vairuotojų, o pasieniečių, galimai padariusių nusikalstamas veikas, atžvilgiu (t.1, b.l. 9). Todėl nebuvo pagrindo taikyti šių asmenų atžvilgiu BPK 80 str. 1 d. 1 p. nuostatą – liudytojo sutikimu apklausti juos apie jų pačių galimai padarytą nusikalstamą veiką. Tai, kad šie liudytojai prieš jų apklausas buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ar atsisakymą duoti parodymus nevertinama kaip prievartos jiems elementas, turėjęs neigiamos įtakos jų parodymų teisingumui.
Teismas vertindamas liudytojų V. D., Y. S., A. F., V. A., S. D. parodymus, pripažįsta, kad jų parodymai yra tinkamas įrodymų šaltinis, nors jie ir nebuvo apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl objektyvių priežasčių, nes šie liudytojai yra užsienio piliečiai, kadangi jų parodymai gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas (BPK 20 str.). Šie liudytojai davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei iš esmės analogiškus apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, atitinka kitų liudytojų: R. B., T. Š. parodymams, byloje esantiems vaizdo įrašams, VSATIS duomenų bazės duomenims apie asmenų vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jie davė parodymus būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai tinkamai užfiksuoti, nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras pagrįstai kreipėsi pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šių liudytojų apklausos, manydamas, kad šių liudytojų nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu, nes jie yra užsienio piliečiai, jie visi yra tolimųjų reisų vairuotojai ir pastoviai negyvena jų nurodytose vietose (BPK 184 str. 1 d. 1 p.). Pas ikiteisminio tyrimo teisėją jų apklausos buvo organizuojamos laikantis BPK 184 str. nuostatų, t.y. apie šių liudytojų apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo informuojamas tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta iš jų prašymų atidėti liudytojų apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir neprašė padaryti apklausos įrašo, kuris leistų jiems įsitikinti atliekamų apklausų teisingumu, jiems nebuvo užkirsta galimybė užduoti klausimus šiems liudytojams, ginčyti šių liudytojų parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Šių liudytojų parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Tokiu būdu teismas mano, kad nėra pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatos ((EŽTT sprendimai bylose ACCARDI ir kiti prieš Italiją, S.N. prieš Švediją) bei kaip nors suvaržytos kaltinamojo teisės. Teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nesikreipdami į kompetentingas institucijas dėl oficialios šių asmenų paieškos, be teismo ir prokuratūros prašymo įvesdami duomenis į VSATIS duomenų bazę, ir, kai šie liudytojai kirsdavo Lietuvos valstybės sieną, būdami informuoti apie tai, pasienio punktuose susitikdami su liudytojais ir nuveždami juos apklausai arba susitardami dėl apklausos pas tyrėją, nesuvaržė paties kaltinamojo teisių ir tokie galimi teisės aktų pažeidimai nesuvaržė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą.
Nėra jokio pagrindo teigti, kad liudytojams buvo nurodoma, ką reikia rašyti pareiškimuose. Tai, kad byloje esantys liudytojų pareiškimai savo turiniu yra panašūs vienas į kitą, tačiau tai nėra pagrindas daryti išvadai, kad liudytojams būdavo aiškinama, kokias konkrečias aplinkybes reikia nurodyti. Kita vertus, liudytojų pareiškimų turinys ir negali esminiai skirtis, kadangi beveik visi liudytojai yra tolimųjų reisų vairuotojai, važinėja vilkikais, kirto Lavoriškių pasienio kontrolės punktą ir davė panašias pinigų sumas pasieniečiams. Be to liudytojai V. C., V. L. paaiškino, kodėl minėtų liudytojų pareiškimai galėjo būti savo forma ir turiniu panašūs.
Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad Imuniteto skyriaus pareigūnas R. B., kuris atlikdamas savo tarnybines funkcijas, be to vykdydamas operatyvinį tyrimą dėl galimo pasieniečių piktnaudžiavimo bei, pradėjus ikiteisminį tyrimą, būdamas įtrauktas į tyrimo grupę, bei nustatinėdamas vairuotojų, galimai davusių pasieniečiams pinigus, asmenybes, teismo manymu turėjo teisę bendrauti su per sieną vykstančiais asmenimis, tikslu aiškintis, ar šie turi kokių nors problemų kirsdami Lietuvos valstybės sieną pasienio kontrolės punktuose, aiškindamasis, ar šie vairuotojai turi kokį ryšį su byla, įteikdamas jiems šaukimus ir tardamasis dėl jų nugabenimo į apklausos vietas. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad tuo metu R. B. vertė tuos vairuotojus duoti parodymus ar kažkaip įtakojo jų parodymus, atskleidė kokias nors bylos aplinkybes ar faktus. Kaip jau anksčiau buvo minėta, teismas neabejoja nei liudytojo R. B., nei pas ikiteisminį tyrimo teisėją apklaustų liudytojų parodymais. Nei vieni iš jų neminėjo, kad buvo kaip nors priversti duoti parodymus.
Šie liudytojai yra tolimųjų reisų vairuotojai, dažnai kerta įvairių valstybių sienas, nuo įvykių iki jų apklausų yra praėjęs ilgas laiko tarpas, jie nebuvo įpareigoti gerai įsiminti visas įvykio aplinkybes, todėl kai kurių aplinkybių jie gali ir tiksliai neatsiminti, sąžiningai klysti dėl jų, tačiau, kaip matyti iš jų apklausų kai kurie nesutapimai (dėl laiko, krovinio) yra neesminiai.
Išvada dėl kaltinamojo kaltumo pagrįsta ne vien tik minėtų liudytojų parodymais. Atsižvelgiant į tai, kad šie liudytojai davė analogiškus parodymus tiek tyrėjui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra pagrindo teigti, kad jiems buvo daromas koks nors neteisėtas poveikis.
Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių duomenų apie tai, kad liudytojai būtų turėję motyvą apkalbėti pasienio pareigūnus, teismas neabejoja šių visų liudytojų parodymų teisingumu ir objektyvumu.
Jų parodymų vertinimą kaip patikimą įrodymų šaltinį patvirtina ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų –V. C. ir V. L., kurie apklausė minėtus liudytojus ikiteisminio tyrimo metu, parodymai teisme, kurie patvirtino, kad apklausė šiuos asmenis, kad protokolai buvo surašyti iš jų parodymų, kad apklausiami liudytojai parodymus davė neverčiami, savanoriškai, ką patvirtina šių liudytojų apklausos teisme, pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir, kad vaizdo ir garso įrašai
Kaip matyti iš bylos medžiagos, slapti sankcionuoti ikiteisminio tyrimo veiksmai, o būtent slapta patalpų garso ir vaizdo kontrolė buvo atlikta remiantis Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-05-30 nutartimi (t.1, b.l. 98)
Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-07-15 nutartyje teismas leido slapta patekti bei įrengti slaptą vaizdo bei garso įrašymo įrangą į Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos tarnybines patalpas.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (toliau VSATĮ) 11 str. nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra organizacinė struktūra. Viena iš šios tarnybos organizacinės struktūros dalių yra užkarda (VSATĮ 11 str. 1 d. 4 p.). VSATĮ 16 str. tarnybos užkardą apibrėžia kaip rinktinės struktūrinį padalinį, įgyvendinantį nustatytas valstybės sienos apsaugos funkcijas priskirtoje pasienio ruožo, teritorinės jūrose dalyje, jūrų ar oro uoste. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir apsaugos įstatymo 2 str. 5 d. 13 p. pasienio kontrolės punktą apibrėžia kaip tarptautiniame oro uoste (aerodrome), atvirame tarptautinei laivybai, jūrų ir upių (vidaus vandenų) uoste, geležinkelio stotyje ar prie automobilių kelio Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu įsteigtą vietą, kurioje patikrinamą atlieka valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė ir kitos tam įgaliotos valstybės institucijos. Taigi, valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkarda kaip valstybės sienos apsaugos tarnybos organizacinės struktūros dalis savo funkcijas ir uždavinius įgyvendina tame tarpe ir Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, šio punkto patalpos yra ir užkardos tarnybinės patalpos.
Taigi, iš viso, kas aptarta, darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas, priimdamas 2008-05-30 nutartį, joje nurodė, kokiose patalpose galima atlikti nurodytus veiksmus, t.y. Lavoriškių užkardos tarnybinėse patalpose. Iš valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. vasario 25 d. rašto matyti, jog Lavoriškių pasienio kontrolės punkto tarnybinės patalpos suteiktos VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardai (3 t., b.l. 62 – 81). Lavoriškių užkardos administracinis pastatas bei Lavoriškių SPP nėra vienoje ir toje pačioje vietoje, tačiau tiek prokuroro prašyme dėl slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų, tiek teismo nutartyje dėl jų joks adresas ir neminimas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartyje yra nurodyta, kad slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai leidžiami kaltinamojo atžvilgiu, o jo darbo vieta bei pareigos pagal Vilniaus rinktinės vado įsakymą - (duomenys neskelbtini). Teismo minėtoje nutartyje nėra nurodytas terminas, kuriam yra leidžiami slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau teismas pripažįsta, kad jie joje nenurodyti dėl techninės klaidos, nes nutarties aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad prokuroro prašymas, kuriame buvo prašoma sankcionuoti slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus trijų mėnesių laikotarpiui, yra tenkinamas. Šis terminas atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus pažeistas nebuvo, kaltinamasis nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką. Todėl teismas pripažįsta, kad šie duomenys surinkti nepažeidžiant BPK 158 str. ir 160 str. nuostatas.
Taip pat teismas pripažįsta, kad kiti aukščiau paminėti duomenys surinkti nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų, todėl jie pripažintini įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamojoje kaltę.
Byloje neginčijamai nustatyta kaltinamasis yra valstybės tarnautojas.
Taip pat įrodyta, kad vairuotojai V. D., Y. S., A. F., V. A., S. D. kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo dienomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną per (duomenys neskelbtini). Tai įrodo minėti VSAT „Argus“ duomenų bazės išrašai, šių asmenų pasuose esantys datos spaudai, Lavoriškių SPP lauko kamerų vaizdo įrašai.
Tai, kad būtent kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atliko šių liudytojų išvykstančių iš Lietuvos Respublikos patikrą ir jų duomenų įvedimą į duomenų bazę įrodo minėti visi VSAT „Argus“ duomenų bazės išrašai, tarnybos žiniaraščiai, datos spaudo priėmimo-išdavimo knygų išrašai. Iš Dokumentų pateikimo, dokumentų apžiūros protokolų, kuriuose yra užfiksuotos pasų apžiūros matyti, kad toks antspaudas yra uždėtas ir minėtų liudytojų pasuose.
Šiuos visus duomenis lyginant su slaptu ikiteisminio tyrimo veiksmų metu padarytu vaizdo – garso įrašu, jame užfiksuotu laiku, matyti, kad minėtų vairuotojų vykimo laikas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną sutampa su VSATIS duomenimis, spaude pasuose nurodyta data.
Nors vaizdo-garso įraše aiškiai nematyti jame nufilmuoto pareigūno, dirbančio prie kompiuterio, veido bruožai, tačiau iš to pareigūno kūno sudėjimo, balso galima teigti, kad tas asmuo - Č. R.. Tai patvirtina ir liudytojų T. Š. bei R. B. parodymai. Pastarasis, Imuniteto skyriaus pareigūnas, yra betarpiškai bendravęs su kaltinamuoju ir gerai jį pažįsta, todėl netikėti tokiais jo parodymais nėra pagrindo. Taigi teismas daro išvadą, kad vaizdo – garso įraše, būtent kuriame yra užfiksuotas laikas, inkriminuojamas kaltinamajam, pareigūnas, atliekantis asmenų patikrą, yra Č. R.. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti jau aukščiau aptarti įrodymai.
Kaltinamasis teisiamojoje posėdžio metu teigė, kad jam pateiktuose peržiūrėti vaizdo – garso įrašuose nematyti, kad juose nufilmuotas pareigūnas išima iš vairuotojų dokumentų pinigus, teigė, kad galimai tai gali būti muitininko įdėtas į vairuotojų dokumentus raštelis, skirtas pasieniečiui, tam, kad pasienietis žinotų, kad krovinys yra patikrintas ar su autotransporto numeriais, galėjo būti įvairių lapelių. Taip pat, kaip teigė kaltinamasis, tai galėjo būti ir visai pašaliniai, kokie nors lapeliai, šiukšlės, popierėliai nuo saldainių.
Kaip matyti iš bylos duomenų, nei vienas ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamame posėdyje apklaustas liudytojas vairuojas neparodė, kad be jų pateikiamų pasieniečiui dokumentų, jų dokumentuose būdavo minėtas muitininko raštelis ar koks kitas raštelis, ar šiukšlės, išskyrus jų pačių įdėtos atitinkamų sumų piniginės kupiūros, į R. B. ir T. Š. parodymus, kad nebūdavo tokių atvejų, kad muitininkai dėtų į vairuotojų dokumentus raštelius, pažyminčius, apie krovinio patikrinimą. Pažymėtiną, kad, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, apie tokius muitininkų lapelius jis nieko neminėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams.
Ypatingą įrodomąją reikšmę turi aukščiau paminėti vaizdo- garso įrašai bei techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolai.
Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, kad vaizdo-garso įrašuose matyti daiktai, kurie yra įvardinti minėtuose minėtuose techninių priemonių panaudojimo protokoluose kaip „kažkas“, „šlamantys daiktai“, „daiktai, kurių skleidžiami garsas primena glamžomos popierinės kupiūros garsą“, „piniginė kupiūra“, „popierinė piniginė kupiūra“, ir yra popierinės piniginės kupiūros, kurias davė minėti liudytojai ir, teismas atmeta kaltinamojo versiją kaip nepagrįstą, kad tai galėjo būti muitininkų lapeliai, kadangi esant tokioms aplinkybėms, kokias nurodė kaltinamasis, teismo nuomone, tokie lapeliai turėtų būti duodami kiekvienam asmeniui, pravažiuojančiam per šią darbo vietą, tačiau, peržiūrėjus visą vaizdo įrašą, ne vien tik patikras, kurios užfiksuotos tuo laiku, kurios yra inkriminuotos kaltinamajam, priešingai matyti, kad kaltinamasis tikrindamas kitus asmenis, iš jų dokumentų nieko panašaus neišimdavo ir nepasilikdavo sau. Teismas mano, kad tai nėra atsitiktinis sutapimas, kad kaltinamasis išima neva tai muitininkų minėtus lapelius būtent iš tų vairuotojų dokumentų, kurie figūruoja jam inkriminuojamuose kaltinimuose. Taip pat mažai tikėtina, kad pasienio pareigūnas imtų kokius nors pašalinius daiktus be vairuotojų žinios ir juos išmestų iš šiukšliadėžę. Matytuose vaizdo įrašuose nėra nufilmuota tokių atvejų, kad pasienietis prašytų vairuotoją išimti nereikalingus, pašalinius daiktus iš dokumentų. Todėl teismas nesiremia gynybos prašyto apklausti teisiamajame posėdyje liudytojo V. M. parodymais, duotais teisme, kaip neobjektyviais, kad muitinės pareigūnai dėdavo į vairuotojų pasus lapelius apie krovinio patikrinimą, kadangi tokie šio liudytojo parodymai prieštarauja visų liudytojų vairuotojų parodymams, liudytojų R. B., T. Š. parodymams.
Kaltinamojo parodymai, kad jis iš vairuotojų jam inkriminuojamu laiku neėmė jokių pinigų, vertintini kritiškai, kadangi visiškai prieštarauja minėtų liudytojų parodymams, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje davė atitinkamas pinigų sumas pasieniečiui. Pažymėtina, kad liudytojų V. D., Y. S., A. F., V. A., S. D. parodymai iš esmės atitinka vaizdo įrašų bei techninių priemonių panaudojimo, atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, protokolų turinį. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog jų parodymai atspindi tikrus įvykius bei faktus. Tai, kad vaizdo įrašuose, darytuose slapto sekimo metu, ir lauko kameros įrašytose vaizdo įrašuose užfiksuoti laikai skiriasi, apie tokį laiko skirtumą, yra paaiškinę teisme apklaustas liudytojai A. J., R. B. ir T. Š..
Tokiu būdu teismas mano, kad yra neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis vykdydamas įgaliojimus - tarnybą pasienio poste, gavo turtines vertybes – pinigus, neteisėtai priimdamas pinigus iš Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančių asmenų, ne už konkrečių veiksmų atlikimą ar neatlikimą. Be to pinigus kaltinamajam davę asmenys taip pat nesiekė, nereikalavo iš jo neteisėtų veiksmų atlikimo ar teisėtų veiksmų neatlikimo. Tą iš dalies patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad vaizdo įraše tarnybą vykdantis pareigūnas asmens bei jo vairuojamos transporto priemonės patikrą atliko tinkamai, įprastai ir ji niekuo nesiskirianti nuo bet kurios atliekamos patikros (tai matyti, peržiūrėjus ištisą vaizdo – garso įrašą, kuriame yra užfiksuoti visi ir neinkriminuoti kaltinamajam patikrinimai). Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų didelės žalos patyrė valstybė. Kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų atveju, šis požymis nevertintinas paimtų pinigų kiekiu. Kaltinamasis savo veiksmais – eidamas valstybės tarnautojo pareigas, būdamas pareigūnu, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, neteisėtai gavo turtinę naudą – priėmė pinigus iš per sieną vykstančių asmenų ir tokiu būdu sumenkino valstybės institucijos vardą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos. Jo veiksmais valstybei, jos institucijai buvo padaryta neturtinio pobūdžio žala (kasacinės nutartys Nr.2K0622/2004, 2K7-512/2004; 2K-7-638/2005; 2K-108/2009).
Byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamojo veiksmai atitiko tęstinės veiklos požymius, kad jo veiksmus jungė vieninga tyčia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis visas nusikalstamas veikas atliko tarnybos metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, paimdamas pinigus iš tikrinamų vairuotojų pasų ir užkišdamas juos po kompiuterio klaviatūra, o vėliau pasisavindamas. Teismo nuomone, nors keliais atvejais (2008-07-07) pinigai buvo paimti tą pačią dieną iš vairuotojų, laiko skirtumas buvo labai nedidelis, ir nors veiksmai buvo padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, tačiau teismas pažymi, kad kėsinamasi buvo ne į vieningą objektą, o į atskirų vairuotojų pinigus, nors tikslas iš esmės ir buvo vieningas (neteisėtai pasipelnyti).
Todėl, teismo nuomone, kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (5 nusikalstamos veikos).
Kaltinamajam buvo inkriminuota, kad jis savo nusikalstamais veiksmais pažeidė eilę norminių aktų, kurie reglamentuoja jo, kaip VSAT pareigūno tarnybinę veiklą ir kurie yra jam inkriminuojami kaltinime, kad jis netinkamai atliko autotransporto priemonių, kertančių LR valstybės bei E. S. išorinę sieną patikrą ir kurias vairavo trečiųjų šalių piliečiai, nes šių transporto priemonių patikrą atliko apsiribodamas tik jų registracijos dokumentų patikrinimu, duomenų įvedimu į duomenų bazę tiesioginėje savo darbo vietoje, o jų realiai neapžiūrėjo, kuo pažeidė kaltinime nurodytus norminius aktus.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo patikros, nepaisant to, ar buvo jam duodami pinigai, ar ne, nesiskirdavo, pinigų paėmimo faktas neįtakodavo asmenų ir transporto priemonių patikrinimą, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, o būtent, kad padaryti 5 tyčiniai baigti nusikaltimai, kurie priskiriami apysunkiams (BK 11 str. 4 d.), į jų padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, kaltės formą-tiesioginę tyčią, į paimtų pinigų sumų vertę – kad ta vertė sumoje yra nedidelė, kaltinamojo asmenybę, t.y. kaltinamasis neteistas, charakterizuojamas darbdavio teigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą, pastovų teisėtą pajamų šaltinį, šeimą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam už kiekvieną nusikaltimą (BK 228 str. 2 d.) atimama teisė eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
Kardomoji priemonė, paskirta kaltinamajam, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laikiną nušalinimą nuo pareigų palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai– kompaktinės laikmenos - paliktinos bylos medžiagoje, kėdė – grąžintina VSAT (BPK 94 str. 1 d. 3, 5 p.).
Nusikalstamu būdu gauti pinigai 68.00 Lt iš kaltinamojo konfiskuotini (BK 72 straipsnio 1 d. ir 2 d. 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305,307-308 str.,-
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Č. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (5 nusikalstamos veikos ) ir jį nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš V. D.) - atimti teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas 1 metams.
pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš Y. S.) - atimti teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas 1 metams 1 mėnesiams.
pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš A. F.) - atimti teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas 1 metams 2 mėnesiams.
pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš V. A.) - atimti teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas 1 metams 3 mėnesiams.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš S. D.) - atimti teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas 1 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę - teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 4 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., konfiskuoti Č. R. turto už 68.00 Lt kaip pinigines lėšas gautas iš nusikalstamos veikos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti,- palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laikiną nušalinimą nuo pareigų palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - kompaktinė laikmena DVD+R Verbatim prie 2008-11-10 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolo, kompaktinę laikmeną DVD+R Verbatim prie 2008-09-10 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolo, kompaktinę laikmeną DVD+R Verbatim prie 2008-11-11 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolo, kompaktinę laikmeną DVD+R Verbatim prie 2008-12-09 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolo, kompaktinę laikmeną CD-R prie 2008-07-01 daiktų, dokumentų apžiūros protokolo - palikti bylos medžiagoje, kėdę – grąžinti VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Sienos apsaugos rinktinei.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.