Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rekolas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Viresita“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo BUAB „Rekolas“ bankroto administratoriaus UAB „Viresita“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (el. bylos DOK- 13618).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-12-28 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. B2-440/2014 UAB „Rekolas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Viresita“. Administratorius, patikrinęs įmonės finansinius dokumentus, nustatė, kad įmonė, atstovaujama vyr. finansininkės A. G., ir atsakovas R. B. 2009-12-29 sudarė paskolos sutartį Nr. 7/09 (el. bylos dokumento G-195 1 priedas, paskolos sutarties originalas 1 t. 65 b. l.). 2009-12-29 paskolos sutartimi UAB „Rekolas“ ir R. B. susitarė, kad UAB „Rekolas“ įsipareigoja suteikti 1000 000 Lt ilgalaikę paskolą iš įmonės apyvartos lėšų paskolos gavėjo R. B. laikinam pajamų trūkumui padengti; paskolos gavėjas R. B. įsipareigojo paskolą grąžinti ne vėliau kaip 2015-01-01, mokėti 5 procentų metines palūkanas nuo faktiškai paimtos paskolos sumos, atvaizduotos paskolos gavėjo avansinėje apyskaitoje; sutartis įsigalioja 2010-01-01 ir nustoja galios, kai yra grąžinta visa paskolos suma ir sumokėtos palūkanos. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovui buvo suteikta 807 817,39 Lt paskola (1 t. 48 b. l.).

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis laikoma realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Kad paskolos santykiai atsirastų, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. turi aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui faktas.

Teismui pateiktos ginčo sutarties tekste nėra specialiai aptartas, aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai tiksliai užfiksuotas pinigų perdavimo atsakovui R. B. faktas. Sutarties teksto formuluotės – „paskolos davėja įsipareigoja suteikti 1000 000 Lt paskolą“ ir „sutartis įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.“ – 1000 000 Lt perdavimo, kaip tokio, savaime nepatvirtina. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju paskolą suteikė juridinis asmuo UAB „Rekolas“. Pagal CK 6.871 straipsnio 2 dalį, kai paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Juridinio asmens teikiama paskola yra ūkinė finansinė operacija. Ji suprantama kaip ūkio subjekto veikla, keičianti turimo finansinio turto dydį, todėl turi būti fiksuojama bei apskaitoma atitinkamais ūkinę operaciją pagrindžiančiais dokumentais. Paskolos suteikimas kaip juridinio asmens ūkinė operacija turi būti įforminta ir apskaityta, o įrodinėjant tokio asmens išlaidas (paskolos suteikimą), jų faktas ir apimtis ūkio subjekto turi būti įrodoma apskaitos dokumentais, nes tik jie atitinka leistinumo reikalavimą (CPK 177 straipsnio 4 dalis).

Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog ūkio subjektai finansinę apskaitą turi tvarkyti taip, jog ji būtų objektyvi ir išsami. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 punktą, apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis-faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; ir kt.).

Aplinkybę, kad atsakovas R. B. pagal sutartį faktiškai gavo ieškinyje nurodytą 807817,39 Lt sumą, ieškovas grindžia atsakovo R. B. pasirašyta 2010-12-31 avanso apyskaita 497 160, 39 Lt sumai, grynųjų pinigų išmokėjimais per Ūkio banke buvusią įmonės sąskaitą LT 087010800007467222: 2011-05-27 išmokėta 26400 Lt, 2011-05-20 - 10000 Lt, 2011-05-06 - 10250,00 Lt, 2011-05-03 - 31070 Lt, 2011-04-29 - 38 000 Lt, 2011-04-22 - 19800 Lt, 2011-03-26 - 44000 Lt, 2011-03-28 - 100 000 Lt, 2011-04-06 - 6850 Lt, 2011-02-25 - 14 900 Lt, 2011-02-11- 8440 Lt, avanso mokėjimais 2011-03-20 - 1000 Lt (el. byla DOK-5431; 2 t. 15–71 b. l.).

2010-12-31 avanso apyskaita patvirtina atsakovo R. B. nurodytas aplinkybes, jog jis buvo atskaitingas asmuo, jam buvo išduodamas avansas bendrovės ūkinės veiklos vykdymui, atsiskaitymams su kitais ūkio subjektais ir atsakovas teikdavo avansines apyskaitas, nurodant iš avanso apmokėtas išlaidas, nepanaudoto ir negrąžinto avanso likutį. Atsakovas pateikė teismui duomenis (el. byla DOK-5369, UAB „Rekolas“ kliento apyvarta, 1 t. 79–80 b. l.), kad avansas jam buvo išmokėtas 2009 metais, dar iki ginčo sutarties pasirašymo, ir 2009-12-30 metais jo žinioje buvo 493 596,79 Lt įmonės lėšų. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja apklausta buvusi įmonės vyriausia finansininkė A. G., kuri paaiškino, kad atsakovas R. B., būdamas įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku, pinigus imdavo įmonės ūkinėms reikmėms, statydavo ir remontuodavo degalines, nepanaudotus pinigus grąžindavo pagal bankinius išrašus ir pinigų judėjimas atsispindi avansinėje apyskaitoje.

Ieškovo pateiktame įmonės sąskaitos Ūkio banke išraše esančiose žymose apie atliktas grynųjų pinigų operacijas gavėjui R. B. atliktų mokėjimų paskirtis nedetalizuota, apsiribojama nuoroda „Grynųjų pinigų išmokėjimas“; išmokėta suma nesutampa su ginčo sutartyje nurodytu paskolos dydžiu, todėl šios piniginės operacijos taip pat nepatvirtina fakto, kad pinigai išmokėti pagal ginčo sutartį. Kitokių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad paskolos davėjo UAB „Rekolas“ prievolės įvykdymas pagal ginčo sutartį bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose neatsispindi.

Posėdžio metu atsakovo R. B. atstovas nurodė, kad ginčo paskolos sutartis neįrodo, jog atsakovui R. B. buvo suteiktas kreditas; atsakovas planavo pirkti nekilnojamąjį turtą, tačiau pasikeitus planams, sutartis nebuvo įvykdyta. Atsakovo paaiškinimą patvirtino liudytoja apklausta buvusi įmonės vyr. finansininkė A. G., kuri nurodė, kad atsakovas R. B. planavo savo vardu pirkti degalinę ir jam trūko pinigų asmeniniam pirkiniui, todėl įmonės juristai paruošė paskolos sutartį; pasikeitus planams, pinigai pagal sutartį nebuvo išduoti, 1 000 000 Lt nebuvo paimta, įmonės dokumentuose liko sutartis, kuri faktiškai įvykdyta nebuvo.

Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad atsakovui R. B. pinigai pagal ginčo sutartį perduoti nebuvo, 2009-12-29 šalių sudaryta paskolos sutartis dėl 100 000 Lt paskolos suteikimo nebuvo įvykdyta.

Atsakovas R. B. laikosi nuoseklios pozicijos, jog paskolos pinigų jis negavo ir, norėdamas paneigti paskolos santykių buvimą, įrodinėja, kad pinigus iš ieškovo gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu ir kad su bendrove yra visiškai atsiskaitęs. Atsakovo R. B. paaiškinimą patvirtina liudytojos A. G. parodymai ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pristatė dokumentus, patvirtinančius įmonės lėšų panaudojimą po 2011 metais (po 2010-12-31avansinės apyskaitos pasirašymo): 2011-01-04 (42 Lt), 2011-03-17 (30,20 Lt), 2011-09-05 (53 Lt), 2011-10-26 (256 Lt), 2011-11-10 (20 Lt), viso 401 Lt (el. byla DOK-6069, 2 t. 87-92 b. l.). Taip pat nurodė, kad 2011-02-01 Tarpusavio užskaitos aktu atlikta UAB „Roala“ skolos R. B. užskaita kaip atsiskaitymas su UAB „Rekolas“ 41 184,61 Lt sumai (el. byla DOK - 10344, 2 t. 189 b. l.). Per bendrovės sąskaitą Swedbank, AB atsakovas R. B. laikotarpiu nuo 2011-02-25 iki 2011-06-10 grąžino 533 441 Lt (el. byla DOK 8599, 2 t. 115 b. l.) Liudytoja A. G. patvirtino, kad atsakovo R. B. prašymu 2011-11-09 per UAB „Livena“ bendrovės sąskaitą AB Snoro bankas pervedė 33 280 Lt (2 t. 102 b. l.). Atsakovas R. B. 2011-05-13 į bendrovės sąskaitą AB „Ūkio bankas“ grąžino 10 000 Lt (e. byla DOK-5486, 2 t. 11 b. l.). Atsakovui R. B. pardavus UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ jam nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus pagal 2011-06-16 pirkimo pardavimo sutartis Nr. IR-3829, Nr. IR 3832, Nr. IR-3831 2011-06-23 mokėjimo nurodymu Nr. 1656 į bendrovės sąskaitą buvo pervesta 215 000 Lt ( 2 t. 95, 172 b. l.), viso 833306,61 Lt.

Esant aukščiau nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumai, įvertinęs šalių tarpusavio santykius, teismas sprendžia, kad pinigai pagal 2009-12-29 paskolos sutartį atsakovui R. B. nebuvo perduoti, pagal 2009-12-29 paskolos sutartį atsakovas R. B. ieškovui nėra skolingas ir šios sutarties pagrindu ieškovas negali reikalauti skolos priteisimo. Ieškovas neįrodė, jog atsakovas R. B. yra skolingas ieškovui 233960,09 Eur skolą ir 52065,04 Eur palūkanų, todėl ieškinio pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Atsakovas R. B. prašė skirti ieškovui UAB „Rekolas“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teigdamas, jog bankroto administratorius aiškiai suvokė, kad nėra teisinio pagrindo grąžinti skolą, kurios nėra, nes ieškovo pateikti dokumentai akivaizdžiai įrodo, jog lėšas atsakovas gaudavo ūkio išlaidoms, naudojo bendrovės tikslams, o nepanaudotas lėšas grąžino bendrovei.

Pažymėtina, kad CPK 95 straipsnio nuostatos nustato baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinas sąlygas: šalies nesąžiningumą ir su tuo susijusį ieškinio (skundo) nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kad įmonės dokumentuose, perduotuose administratoriui, nebuvo duomenų apie šio sutarties vykdymą (nevykdymą), nutraukimą (galiojimą), todėl ieškinio, nors ir nepagrįsto, padavimas nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo R. B. prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo R. B. išlaidos už teisines paslaugas sudaro 950,90 Eur, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Atsakovo atstovo suteiktas paslaugas sudarė: atsiliepimo į ieškinį ir papildomų paaiškinimų raštu paruošimas, atstovavimas, kitos teisinės paslaugos; bylinėjimosi išlaidų dydžiai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovui R. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rekolas“ atsakovui R. B. 950,90 Eur (devyni šimtai penkiasdešimt eurų 90 ct) teisinės pagalbos išlaidų, atlyginant šias išlaidas iš BUAB „Rekolas“ bankroto administravimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.