- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-153-45/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Brazys (pirm.), Danutė Burbulienė, Jolanta Badaugienė
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- V. K., V. T., J. T., N. P., Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
- Advokatai
- Henrikas Norvaiša
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja V. Micevičienė Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2
NUTARTI S
2007 m. balandžio 26 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Raseinių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovui A. B., tretiesiems asmenims V. K., V. T., J. T., N. P., Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Raseinių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą ir nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 153 straipsnį ir nubaustas 1 metų ir 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą dviems metams; nepilnametės L. K. įstatyminei atstovei V. K. teismas pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškinyje nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusiomis pripažintos nepilnametės L. K., V. T. ir A. P. dėl A. B. nusikalstamų veiksmų patyrė išgąstį, baimę dėl tolimesnių santykių su bendraamžiais, mokytojais, kaimo gyventojais, taip pat dvasinius išgyvenimus. Vadovaudamasis CK 6.250, 6.253 straipsniais, vyriausiasis prokuroras prašo priteisti iš A. B. neturtinę žalą nepilnametėms L. K. -10000 litų, V. T. – 5000 litų, A. P. – 5000 litų.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. B. neturtinę žalą nepilnametei L. K. – 10 000 Lt, nepilnametei V. T. - 5000 litų ir nepilnametei A. P. – 5000 litų, taip pat 600 litų žyminį mokestį ir 38 litus pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad A. B. buvo pripažintas kaltu nusikaltimo, numatyto BK 153 str. 1 d., dėl mažamečių V. T., A. P. ir L. K. tvirkinimo padarymu ir už jį nuteistas. Mažametės L. K. ir V. T. dėl patirtų psichologinių išgyvenimų lankėsi psichikos sveikatos centre, visos nukentėjusios mergaitės patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismas konstatavo, kad A. B. turi atlyginti savo veiksmais padarytą neturtinę žalą( CK 6.250 str. 2 d., 6.263 str.) Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjo mažametės mergaitės; L. K. patyrė tiesioginį fizinį kontaktą su A. B., o kitos dvi turėjo stebėti visą įvykį. Teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai jau sukėlė didesnes ar mažesnes pasekmes, be to, šis įvykis gali turėti įtakos ir tolimesniam nukentėjusiųjų gyvenimui. Atsakovo motyvus, jog jis negali atlyginti neturtinės žalos, nes neturi finansinių galimybių, teismas laikė nepagrįstais, nes atsakovas yra darbingas, neturi sveikatos problemų, turi nekilnojamojo turto - apie ( duomenys neskelbtini) žemės, kurį gali išnuomoti ar parduoti. Aplinkybės, jog atsakovas išlaiko savo pilnametį sūnų, teismas nepripažino pagrindu mažinti priteisiamos neturtinės žalos dydį, nes sūnus yra sveikas, darbingo amžiaus, pats gali susirasti darbą ir save išlaikyti. Priteisdamas iš atsakovo neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į nukentėjusiųjų amžių, jų atžvilgiu padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo pakeisti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti priteistą sumą. Apeliantas nurodo, kad dirba ( duomenys neskelbtini) darbininku, jo uždarbis yra 500 litų, už kambario nuomą jis moka 100 litų, išlaiko nuolatinio darbo neturintį sūnų, gyvena vienas, jokio ūkio neveda, turto neturi, santaupų neturi, atlyginimo vos užtenka išgyventi, todėl neturi jokios galimybės sumokėti priteistus 20 000 litų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Raseinių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį; nors atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus, tačiau minimalaus atlyginimo dydis kinta, be to, didėja galimybės pasirinkti geriau apmokamą darbą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Apeliaciniame skunde ginčijamas neturtinės žalos, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas, dydis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, visiškai pagrįstai prioritetą teikė nepilnametėms padarytos žalos ir jos pasekmių įvertinimui, akcentuodamas, kad atsakovo neteisėti veiksmai jau sukėlė didesnes ar mažesnes pasekmes nepilnametėms, be to šis įvykis gali turėti įtakos ir tolimesniam jų gyvenimui. Pažymėtina, kad šioje byloje kalbama apie nepilnametes mergaites, ypač jautriai ir savitai reaguojančias į supančią aplinką, žmones bei įvykius, turinčias tam amžiui būdingą specifinį visa ko vertinimą. Nepilnamečių patirti išgyvenimai duoda pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra protingas ir teisingas.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo žalą padariusio atsakovo turtinę būklę, įvertino duomenis dėl jo turto ir lėšų, materialinio apsirūpinimo.
Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia negalėjimą išmokėti priteistą neturtinę žalą, nesudaro pagrindo mažinti priteistą neturtinės žalos dydį. Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovo dabartinės turtinės padėties lygis negali būti laikomas lemiamu kriterijumi nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Iš atsakovo taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. B. 8,26 Lt ( aštuonis litus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.