Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-460/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-19
Bylos Nr.
1A-460/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rūta Mickevičienė, Svajūnas Knizleris, Linas Žukauskas
Nukentėjusysis
I. C.
Advokatai
Mykolas Vaškelis, Alfredas Žvironas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A–460/2010Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.14.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svajūno Knizlerio ir Rūtos Mickevičienės,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui D. S.,gynėjui advokatui Alfredui Žvironui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Č. K. ir jo gynėjo advokato Mykolo Vaškelio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties, kuria teismas pripažino, jog Č. K., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir vadovaudamasis BK 98 straipsniu skyrė jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, tai yra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Ta pačia nutartimi nukentėjusiosios I. C. pareikštas civilinis ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. K. 2007 m. rugpjūčio 11 d., nuo 18.00 val. iki 22.11 val., tiksliai nenustatytu laiku, savo bute, esančiame (duomenys nedkelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, būdamas psichikos sutrikimo būsenoje, dėl kurios negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, sudavė A. C. dulkių mušekliu ne mažiau kaip 149 smūgius į įvairias kūno vietas, taip A. C. sukeldamas didelių kančių ir padarydamas daugybę kūno sužalojimų, o būtent nukentėjusiajam padarė 15 kraujosruvų, 9 atskirus nubrozdinimus, nugaros – juosmens srities atskirus 12 įvairių krypčių, puslankių ir lankų pavidalo tamsiai raudonus nubrozdinimus, dėl kurių A. C. buvo padarytas trauminis bei po ūmaus nukraujavimo (850 ml skysto ir 750 gramų kraujo krešulių) šokas, išsivystęs dėl smūgių metu padaryto kepenų plyšimo, bei daugybinių plačių poodinių kraujosruvų su nubrozdinimais išsiliejimu Saulės rezginyje, dėl kurių A. C. mirė, t. y. tokiu būdu itin žiauriai nužudė A. C.. Šiais savo veiksmais Č. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p.

Šalies argumentai

Iš Č. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad jis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos nepadarė.

Apeliantas skunde teigia, kad baudžiamoji byla yra sufabrikuota. Policijos pareigūnai bei prokuratūra neišaiškino asmens, nužudžiusio A. C., kurį apeliantas matė Visagino policijos komisariate.

Č. K. gynėjas advokatas Mykolas Vaškelis apeliaciniu skundu prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Advokatas teigia, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė Č. K..

Gynėjas nesutinka su teismo išvada, jog įvykio metu įvykio vietoje nebuvo trečio asmens. Advokatas pažymi, jog įvykio vietos apžiūros protokolas nepaneigia, jog trečiojo asmens nebuvo, todėl ši aplinkybė turi būti vertinama Č. K. naudai.

Č. K. parodė, jog A. C. muštas dulkių mušekliu. Ant dulkių mušeklio rasta nukentėjusiojo kraujo, taigi Č. K. parodymai pasitvirtino. Teismas nepagrįstai atmetė versiją, jog įvykio metu buvo trečias asmuo, kuris galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Trečiojo asmens buvimą įvykio vietoje patvirtina ir tas faktas, kad ant stalo buvo rasta trečia taurelė.

Gynėjas taip pat pažymi, jog dulkių mušeklį rankose laikė A. C. mušęs asmuo, tačiau šiam daiktui nebuvo paskirta DNR ekspertizė. Ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, nesurinkti įrodymai ir nenustatytas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Č. K. gynėjas prašė jo ir ginamojo skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Č. K. ir jo gynėjo advokato A. Žvirono apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir betarpiškai ištirtus įrodymus bei pagrįstai pripažino, kad Č. K., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir skyrė jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, tai yra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta. Vadovaudamasi LR BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patikrina bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Iš Č. K. skundo turinio matyti, kad jis neigia padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, nurodo, kad A. C. nužudė ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu neišaiškintas asmuo, kurį jis matė Visagino policijos komisariate. Apelianto įsitikinimu, baudžiamoji byla jo atžvilgiu yra sufabrikuota.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Bylos duomenys rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tirta Č. K. keliama versija, kad A. C. nužudė benamis, kurį jis matė Visagino policijos komisariato areštinėje (T. 1, b. l. 2), tačiau ši versija nepasitvirtino. Tai, kad būtent Č. K. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, įrodo nukentėjusiosios I. C. parodymai, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusioji I. C. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną jos vyras A. C. namo grįžo apie 12 val. kartu su tuo metu jai nepažįstamu Č. K., kuris turėjo maišelį su alkoholiniais gėrimais. Jai nesutikus, kad namuose vyras su nepažįstamu asmeniu vartotų alkoholinius gėrimus, Č. K. pasiūlė A. C. eiti pas jį į namus ir jiedu išėjo turėdami tikslą Č. K. bute vartoti alkoholinius gėrimus. Ikiteisminio tyrimo metu I. C. buvo pateiktos fotonuotraukos ir ji atpažino Č. K. kaip asmenį, kuris įvykio dieną grįžo kartu su jos vyru A. C. ir su kuriuo jiedu išėjo pas Č. K., turėdami tikslą ten vartoti alkoholinius gėrimus (T. 1, b. l. 83-84). Liudytojas K. D. patvirtino, kad įvykio dieną apie 12 val., jam sėdint prie namo (duomenys neskelbtini), jis matė kaip Č. K. atėjo su nepažįstamu vyru. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir priedų (fotolentelių) matyti, kad įvykio vietoje buvo vartoti alkoholiniai gėrimai, nes buvo rastas 0.7 l. talpos „Stumbro Starka“ butelis, stikliukai, iš kurių viename yra nuorūka, kas patvirtina jog buvo gerta iš dviejų stikliuku, t.y. dviejų asmenų. Remiantis specialisto išvada Nr. S 403/07(01), ant tirtų cigarečių nuorūkų gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su Č. K. DNR profiliu su 99,9999999999 % tikimybe (T. 1, b. l. 64). Ant įvykio vietoje paimtų daiktų rasti tik Č. K. ir A. C. biologinės kilmės pėdsakai. Be to, Č. K. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis sutrikimas ir priklausomybė nuo alkoholio. Šiam psichikos sutrikimui būdingas arba vieno kliedesio atsiradimas, arba kompleksas giminingų kliedesių, kurie trunka ilgai, o kartais visą gyvenimą. Tai, kad Č. K. elgesys yra keistas ir neadekvatus situacijai, papildomos apklausos metu patvirtino ir liudytojai K. D. bei E. T., be to, pastarasis papildomai parodė, kad išgėręs Č. K. tampa agresyvus. Pats Č. K. parodė, kad negali paaiškinti kaip jo nurodytas benamis vyras atsirado bute ir kaip iš jo išėjo, taip pat negali paaiškinti ir kaip bute atsirado moteris, mano, kad vyras virto moterimi, t. y. benamis buvo su peruku, o vėliau jį nusiėmė arba vyrui išėjus atėjo moteris, kuri su dulkių mušekliu mušė A. C.. Atsižvelgusi specialistų diagnozę ir įvertinusi liudytojų bei Č. K. parodymus, kolegija daro išvadą, kad apelianto versija, kad A. C. nužudė ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu neišaiškintas asmuo, kurį jis matė Visagino policijos komisariate, yra išgalvota. Apelianto teiginiai, kad byla jo atžvilgiu yra sufabrikuota, yra paneigti bylioje ištirtais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino objektyviai ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Esminiai Č. K. gynėjo skundo argumentai taip pat koncentruojami versijos, kad A. C. nužudė ne jo ginamasis, bet kitas asmuo, galimai buvęs Č. K. bute įvykio metu, pagrindimui. Gynėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai atmetė versiją, jog įvykio metu buvo trečias asmuo, kuris galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

Atmesdama šiuos gynėjo skundo argumentus, kolegija pažymi, kad, išskyrus Č. K. parodymus, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta įrodymų, jog A. C. galėjo nužudyti kiti asmenys. Č. K. ekspertų pripažintas negalėjusiu suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, jam diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – organinis kliedesinis sutrikimas ir priklausomybė nuo alkoholio, tad jo parodymų laikyti patikimais bei jų vertinti negalima. Įrodymus, patvirtinančius, kad būtent Č. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. nužudė A. C., kolegija aptarė atsakydama į apelianto Č. K. skundo argumentus, todėl jų iš naujo nebekartoja.

Be to, Č. K. gynėjas skunde pažymi, jog dulkių mušeklį rankose laikė A. C. mušęs asmuo, tačiau dėl biologinių pėdsakų ant šio daikto nebuvo paskirta DNR ekspertizė. Šį skundo argumentą kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje buvo paskirtas serologinis ir DNR tyrimas (T. 1, b. l. 61). Specialistų išvadoje nurodoma, ant dulkių mušeklio yra A. C. kraujas su 99,9999999999 % tikimybe (išvada Nr. 3), bet ant dulkių mušeklio rankenos negauta DNR profilių, tinkamų asmens tapatumo nustatymui. (Išvada Nr. 7).

Įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliaciniuose skunduose išdėstyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

Č. K. ir jo gynėjo advokato Mykolo Vaškelio apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŽukauskasTeisėjai Svajūnas KnizlerisRūta Mickevičienė