- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-546-605/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Venckienė
- Skolininkas
- V. G.
- Kreditorius
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Venckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-5270-896/2011 pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiškimą skolininkui V. G. dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. ir D. G., užtikrindami iki 2030 m. rugpjūčio 20 d. skolininkui V. G. suteikto kredito grąžinimą, sutartinės hipotekos lakštu Nr. 07120050001866, įregistruotu Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui AB bankui „Hansabankas“, kurio pavadinimas pakeistas į „Swedbank“ AB jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 0,1225 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 5160-0006-0050, esantį Liepynų k., Marijampolės sav., bei nebaigtą statyti (baigtumas 51 proc.) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-0192-9320, 207,98 kv.m. bendro ploto, esantį Liepynų k., Marijampolės sav.
Skolininkui nevykdžius 2005 m. rugsėjo 19 d. kredito sutarties Nr. 05-061738-FA, kreditorius 2011-05-04 pranešimu Nr. SR-23665 įspėjęs skolininką (įkeisto turto savininką) ir daikto savininkę bei skyręs jiems papildomą terminą nuo 2011-05-04 iki 2011-05-25 sumokėti 6140,22 EUR įsiskolinimą, nuo 2011-05-26 vienašališkai nutraukė kredito sutartį prieš terminą ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeistų nekilnojamųjų daiktų, juos areštuojant.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi (1 t., b.l. 195-197) pareiškėjo „Swedbank“, AB pareiškimą tenkino visiškai. Nutarė areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, u/n 5160-0006-0050, esantį Marių skg. 10, Liepynų k., Marijampolės sav., bei gyvenamąjį namą, u/n 4400-0192-9320, esantį Marių skg. 10, Liepynų k., Marijampolės sav., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantiems Marių skg. 10, Liepynų k., Marijampolės sav.. Įspėjo skolininką/daikto savininkus V. G. ir D. G., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui.
Nutartyje nurodyta, kad tarp šalių buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Ta aplinkybė, kad skolininkai turi ir kitų nekilnojamųjų daiktų, t.y. žemės sklypą, administracines patalpas, nepaneigia vartojimo sutarties sudarymo fakto, nes iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad skolininkai, panaudoję kredito sutartimi gautas lėšas, įgijo šeimos būstą ir jame gyvena. Teismas atsižvelgė į tai, jog kredito sutartis yra ilgalaikė, kredito suma yra didelė, o negrąžintos kredito įmokos santykinai su visa kredito suma yra nedidelės, skolininkams patyrus finansinių sunkumų, kredito ir palūkanų grąžinimas sutartyje numatytais terminais sutriko: paskutinį kartą kredito įmoką skolininkas sumokėjo 2010 m. lapkričio mėn., o nuo to momento bankui mokėjo tik dalį palūkanų; per kredito įstaigos nustatytą papildomą terminą taip pat sumokėjo tik nedidelę dalį pradelstų mokėjimų, t.y. 173,77 EUR. Skolininkai pradelsė sumokėti ne vieną, o kelis įmokėjimus, todėl sutarties pažeidimą teismas vertino ne kaip vienkartinį, o kaip tęstinį. Teismo vertinimu, kredito įstaiga, nutraukdama sutartį, elgėsi tinkamai, sutarties nutraukimas nebuvo automatinis, ir kredito įstaiga sutartį nutraukė, atsižvelgusi į visas susidariusios situacijos aplinkybes. Teismas padarė išvadą, kad paskolos sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, laikantis paskolos sutarties nustatytos tvarkos (CK 6.217 str. 1, 2, 3 d., 6.209 str.).
Šalies argumentai
Skolininkas V. G. atskiruoju skundu (2 t., b.l. 1-7) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad jis, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, kreditoriui yra sumokėjęs 182 002,42 Lt, taip pat įkeitęs nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: Marių skg. 10, Liepynų k., Marijampolės sav., kurio bendra vertė yra 720 000 litų. Be to, kartu su įkeisto turto savininke D. G. kiekvieną mėnesį moka kreditoriui kredito grąžinimo įmokas. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar kredito sutarties sąlygos, reglamentuojančios termino praleidimo pasekmes, skolininko atžvilgiu yra sąžiningos. Kreditorius, neatsižvelgdamas į susidariusias objektyvias aplinkybes, visiškai ignoruodamas skolininko interesus ir pakeisdamas savo poziciją bei inicijuodamas priverstinio išieškojimo procedūrą iš įkeisto turto pagal sutartį, savo turimas teises įgyvendina priešingai jų paskirčiai ir visiškai nesilaikydamas tokiam subjektui nustatytų veiklos kriterijų bei veikdamas priešingai sutartinių teisinių santykių sąžiningumo pareigai. Be to, jis savo veiksmais, t.y. vykdydamas derybas ir kurį laiką neinicijuodamas priverstinio skolos išieškojimo procedūros, išreiškė savo valią abipusių nuolaidų pagrindu rasti kompromisinį variantą dėl sudarytos sutarties vykdymo, tenkinantį abi šalis. Toks pastarojo elgesys suformavo skolininko teisėtus lūkesčius, jog pavyks surasti kompromisinį ginčo sprendimo būdą ir nebus pradėta priverstinio išieškojimo procedūra iš įkeisto turto. Kreditorius visus dėl pasaulinės ekonominės krizės kilusius neigiamus padarinius siekia perkelti skolininkui, o pats siekia išvengti bet kokios rizikos prisiėmimo, kas paneigia pastarojo sąžiningumą ir tinkamą savo teisių įgyvendinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius „Swedbank“, AB (2 t., b.l. 31-39) nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Skolininkas pripažįsta, kad jis nevykdo įsipareigojimų kreditoriui pagal kredito sutartį nuo 2010 m. pabaigos. Jis taip pat pripažįsta, kad kreditorius siūlė skolininkui variantus, kaip būtų galima laikinai atidėti jo įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą, tačiau skolininkas nesutiko su kreditoriaus prašomomis suteikti papildomomis garantijomis ir reikalavo tenkinti jo prašymus, nors turėjo galimybes pateikti papildomas užtikrinimo priemones. Skolininkas 2011-08-30 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį ir pardavė turėtą neįkeistą nekilnojamąjį daiktą - patalpą, unikalus Nr. 4400-2075-0:6959, tačiau apie tai kreditoriaus neinformavo, gautų lėšų atsiskaitymui su „Swedbank“, AB neskyrė. „Swedbank“, AB bendradarbiavo su skolininku, stengėsi ieškoti sprendimų, kaip atstatyti jo mokumą, tačiau pats skolininkas nutraukė bendradarbiavimą ir atmetė jam pateiktus siūlymus atidėti mokėjimus pagal kredito sutartį. Kai skolininkas vienašališkai atsisakė vykdyti sudarytos kredito sutarties sąlygas, „Swedbank“, AB neturėjo kitos išeities, kaip tik imtis kraštutinės priemonės - sutarties nutraukimo. Skolininkas įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdo iki šiol. Skolininko įmokėtos sumos yra tik nežymi dalis, lyginant su jo turėtomis mokėti sumomis pagal kredito sutartį, ir jų nepakanka net palūkanoms padengti. Skolininkas per 2011 m. balandžio - spalio mėnesius gavo beveik 20 000 Lt darbo užmokesčio, tačiau tik menką to dalį nukreipė įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymui, be to, pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau iš to gautas lėšas panaudojo kreditoriui nežinomiems tikslams. Tai parodo tikruosius skolininko ketinimus - kiek įmanoma vilkinti prievolių vykdymą kreditoriui bei išieškojimo procesą. Nemotyvuoti ir nepagrįsti skolininko teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nei kredito sutarties nutraukimo aplinkybių, nei tai reglamentuojančių šios sutarties sąlygų, t.y. ar jos yra sąžiningos. Šiuo atveju kredito sutartis buvo nutraukta, kai skolininkas nevykdė įsipareigojimų pagal kredito sutartį nuo 2010 m. gruodžio mėnesio, tai yra ilgau kaip 6 mėnesius, ir nevykdo iki šiol. Kredito sutarties nutraukimo nuostatos turi būti vertinamos, atsižvelgiant į abiejų sutarties šalių elgesį ir visas konkrečias tiek sandorio sudarymo, tiek vykdymo aplinkybes. Skunde pateikti argumentai ir įrodymai neleidžia teigti, kad kredito sutarties sąlygos yra nesąžiningos ar suteikia nepagrįstą pranašumą kreditoriui. Aiškinimas, kad kreditorius neturi teisės nutraukti sudarytos sutarties, net kai skolininkas ilgą laiką nevykdo piniginių prievolių, už kurių nevykdymą nustatytos netesybos, yra neteisingas, nes tokiu atveju nepagrįstai yra ginami nesąžiningo skolininko interesai sąžiningo kreditoriaus sąskaita bei pažeidžiamas teisėtų lūkesčių ir privatinės teisės subjektų lygybės prieš įstatymus principas - eliminuojama nesąžiningo skolininko atsakomybė. Tuo pačiu yra iškraipomas ir sąžiningos konkurencijos principas - nevykdantis prievolių asmuo nemoka netesybų ir visą laiką, viršijantį ieškinio senaties terminą, turi galimybę neteisėtai naudotis pinigais, skirtingai nuo sąžiningai prievoles vykdančių asmenų. Šiuo atveju yra suformuoti 62 427,09 EUR sumos atidėjiniai, kas reiškia, jog jų suma „Swedbank“, AB negali naudotis, tai yra papildomai patiria nuostolių, nes negauna pajamų. „Swedbank“, AB turi ne tik teisę, bet ir pareigą nutraukti kredito sutartis su savo įsipareigojimų laiku nevykdančiais kredito gavėjais bei imtis priemonių skolai išieškoti įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 11 punktu, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Vėlesnėje 2011 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sukūrė precedentą dėl hipotekos teisėjo pareigos ex officio kvalifikuoti (priskirti atitinkamo įstatymo reguliavimo sferai) kreditavimo ir hipotekos sutartis, sąžiningumo aspektu vertinti jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas (CK 6.188 straipsnis), pasisakyti dėl kreditavimo sutarties nutraukimo prieš terminą tinkamumo kaip sąlygos įgyvendinti hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis), ar sutartis nutraukta pagrįstai ir tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju tarp šalių buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), įvertinusi kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1.1. punkte įtvirtintą sutarties nutraukimo pagrindą – kai kredito gavėjai ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų, o taip pat sutartyje nustatytą kredito davėjo „Swedbank“, AB pareigą prieš vienašališkai nutraukiant sutartį ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų raštu apie tai įspėti kredito gavėją (11.2.2. punktas), daro išvadą, jog šias kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas nėra pagrindo besąlygiškai vertinti kaip prieštaraujančias bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, tuo labiau, kad sutartyje suteiktas pakankamai protingas 30 dienų (1 mėnesio) terminas pradelstiems įsiskolinimams padengti. Bylos medžiaga patvirtina, kad skolininkai pradelsė sumokėti ne vieną, o kelis įmokėjimus, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip tęstinį sutarties pažeidimą, paskutinę kredito įmoką apeliantas sumokėjo 2010 m. lapkričio mėnesį, vėliau mokėjo tik dalį palūkanų, per kreditoriaus nustatytą papildomą terminą jis sumokėjo tik nedidelę pradelstų mokėjimų dalį – 173,77 EUR. Apeliacinės instancijos teismo teisėja, įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat tai, kad „Swedbank“, AB bendradarbiavo su skolininku, stengėsi ieškoti sprendimų, kaip atstatyti jo mokumą, tačiau pats skolininkas nutraukė bendradarbiavimą ir atmetė jam pateiktus siūlymus atidėti mokėjimus pagal kredito sutartį, konstatuoja, kad pagrindinę prievolę numatanti kredito sutartis buvo nutraukta tinkamai bei laikantis kredito sutarties nuostatų (sąlygų). Pažymėtina, kad apeliantas negalėjo nesuvokti arba protingai numatyti, kad kreditorius gali imtis atitinkamų priemonių, skolininkams netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjos vertinimu, šiuo atveju kredito sutarties nutraukimas taip pat atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 ir 6.218 straipsniuose numatytus sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką. Kreditoriaus 2011-05-04 įspėjime nurodytas skolininko įsiskolinimas 6140,22 EUR sumai skolininkams kaip fiziniams asmenims laikytinas dideliu, tokio dydžio įsiskolinimas susidarė per pakankamai ilgą laikotarpį, skolininkams pažeidinėjant kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl skolininkų padaryti kredito sutarties pažeidimai laikytini esminiais LR CK 6.217 str. prasme. Apie kredito sutarties nutraukimą skolininkas taip pat buvo įspėtas per kredito sutartyje nustatytus terminus (CK 6.218 str.).
Atskirojo skundo motyvai, susiję su apelianto negalėjimu vykdyti sutartinių įsipareigojimų kreditoriui Swedbank, AB, neturi teisinės reikšmės, todėl nenagrinėtini.
Įvertinusi visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėja daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą.