- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-245-828/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05455-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-667-1105/2023 pagal ieškovo A. A. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo atsakovei A. A., išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAT),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme buvo gautas ieškovo A. A. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo. Ieškovas prašė nepranešus atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnametės A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje iki ieškinio pateikimo teismui dienos; nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą ieškovui ieškinio reikalavimui pateikti.
Šalies argumentai
2. Prašyme nurodė, kad yra rengiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, yra kreiptasi į mediaciją. Ieškovas su atsakove A. A. santuoką sudarė 2018 m. spalio 12 d., santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. A.. 2022 metų spalio mėnesį atsakovė nurodė, kad nori skirtis, abu sutarė santuoką nutraukti bendru sutuoktinių sutarimu. 2022 m. gruodžio 15 d. turėjo vykti teismo posėdis dėl santuokos nutraukimo. Tačiau likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio ieškovas sužinojo, kad atsakovė jau kelerius metus yra jam neištikima, vartoja alkoholį, narkotines priemones. Dėl narkotinių priemonių vartojimo ieškovas kreipėsi pareiškimu į policiją. Atsakovės nederamas elgesys kelia tiesioginį pavojų dukros sveikatai ir netgi gyvybei.
3. 2022 m. gruodžio 30 d. atsakovė A. A. byloje pateikė priešpriešinį prašymą dėl nepilnametės A. A. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove iki teisme bus pateiktas ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
4. Nurodė, kad vaiko nuolatine priežiūra užsiėmė ieškovė, nes atsakovas dirbo. Be to, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. vaikui buvo nustatytas neįgalumas dėl (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. lapkričio mėnesio pradžios ieškovė su nepilnamete dukra apsigyveno skyrium nuo ieškovo, t. y. pas savo motiną E. S., adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsakovei padėjo pervežti tiek jos, tiek dukters daiktus į mamos namus, jokių konfliktų dėl vaiko gyvenamosios vietos nekilo. Teismui buvo parengti dokumentai dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys buvo numatę, kad nepilnametės A. A. gyvenamoji vieta bus su atsakove, pats ieškovas sutiko dukrai teikti 300 Eur išlaikymą. Civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas netikėtai teismui pateikė pareiškimą, nurodydamas, kad nesutinka santuoką nutraukti bendru sutarimu, dėl ko teismas pareiškimą paliko nenagrinėtu. 2022 m. gruodžio 16 d. ieškovas paprašė leisti pasiimti dukterį iš darželio visam savaitgaliui. Jokių pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos ar neva atsakovės vartojamų narkotinių medžiagų, ieškovas nereiškė. Nuo 2022 m. gruodžio 16 d. ieškovas jai nepilnametės dukters negrąžino ir nebeleido su ja matytis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. sausio 10 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkino atsakovės A. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, taikė laikinąsias apsaugos priemones iki įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatė laikinąją nepilnametės A. A. gyvenamąją vietą su jos motina A. A. jos gyvenamojoje vietoje, nustatė atsakovei terminą ieškiniui dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (galimai ir kitų reikalavimų) pateikti, termino pradžią skaičiuojant nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos, ir įpareigoti nedelsiant pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą.
6. Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta ir įregistruota 2018 m. spalio 12 d., šalys turi nepilnametę dukterį A. A., gimusią (duomenys neskelbtini) kuri remiantis byloje pateikta informacija nuo 2022 m. gruodžio 16 d. gyvena su ieškovu. Šalys, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-10952-400/2022, 2022 m. lapkričio 17 d. buvo pateikę prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuo prašė teismo nutraukti tarp jų sudarytą santuoką ir patvirtinti pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punkte šalys buvo numatę, kad nepilnametės A. A. gyvenamoji vieta bus nustatoma kartu su vaiko motina, ieškovas įsipareigojo dukrai teikti 300 Eur dydžio išlaikymą. Šios sutarties 3 punkte civilinės bylos šalys aptarė iš esmės neribotą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi, teismas pareiškėjų prašymą paliko nenagrinėtu, kadangi A. A. pateikė teismui pareiškimą apie tai, kad jis nesutinka šalių santuoką nutraukti bendru sutuoktinių sutarimu, kadangi teismui pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka jo tikrosios valios.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad teismas klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžia rašytinio proceso tvarka, netenkino ieškovo prašymo surengti žodinį bylos nagrinėjimą, taip pat netenkino jo prašymo dėl VTAT Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nušalinimo nagrinėjant prašymus, kai CPK nuostatos nenumato galimybės byloje reikšti nušalinimo institucijai.
8. Teismas vadovavosi CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki ieškinio teismui pateikimo, vertino, kad šalys dėl privalomosios mediacijos proceso, t. y. dėl objektyvių aplinkybių negali šiuo metu pateikti teismui ieškinio reikalavimų dėl santuokos nutraukimo ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nustatė, kad santykiai tarp šalių konfliktiški ir įtempti, šalys gyvena skyriumi. Ieškovas nurodo, kad atsakovė galimai vartoja narkotines priemones ir dėl to kelia grėsmę nepilnametei A. A.. Atsakovė nurodo, kad nuo 2022 m. gruodžio 16 d. ieškovas apgaule pasiėmė dukterį ir neleidžia su ja matytis, neteikia informacijos apie jos sveikatos būklę. Teismas vertino 2023 m. sausio 9 d. byloje pateiktos VTAT Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus galutinės išvados turinį, kurioje be kita ko, skyrius nurodė, kad A. A. galimai pažeidžia savo vaiko teisę bendrauti su atskirai gyvenančia motina, tokiu savo elgesiu daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia santykiams su skyrium gyvenančiu įstatyminiu vaiko atstovu, neatsižvelgia į vaiko geriausius interesus, o skyrius turimais duomenimis neįžvelgia, kad atsakovės elgesys keltų grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei bei prašo nepilnametės A. A. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Pažymėjo, jog išvadą teikiančios institucijos pateiktų dokumentų turinys taip pat patvirtina, kad 2023 m. sausio 5 d. šalys sudarė rašytinį susitarimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo iki teismas priims galutinį sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. 2023 m. sausio 2 d. A. A. pateikė Skyriui pažymą apie tai, kad jos organizme psichiką veikiančių medžiagų nerasta, taip pat pažymą apie tai, kad 5 metų laikotarpiu ji nesikreipė į (duomenys neskelbtini) centrą. Teismas vertino 2022 m. gruodžio 28 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriuo nustatyta, kad A. A. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra trijų kambarių, apie 65 kv. m. ploto, pilnai įrengtas, nuosavybės teise priklauso atsakovės mamai. Virtuvės patalpa atskira, vonios kambarys sujungtas su tualetu. Atsakovė gyvena kartu su mama E. S. ir seserimi. A. A. naudojasi vienu kambariu, kuriame yra dukters žaislai, dvigulė lova, jos kas mėnesį gaunamos pajamos sudaro virš 300 Eur sumą. A. A. gyvena adresu (duomenys neskelbtini)., kartu su juo bute gyvena nepilnametė A. A.. Butas yra keturių kambarių, apie 72 kv. m. ploto, registruotas ieškovo vardu, yra mokama banko paskola, butas nėra pilnai įrengtas. Du kambariai neremontuoti, juose gyventi neįmanoma. Virtuvė sujungta su kambariu, vonios patalpa sujungta su tualetu. Butas apstatytas reikiamais baldais ir technika, vaikas turi savo lovytę, stalą, žaislus. Ieškovo gaunamos pajamos siekia 1 500 Eur. 2023 m. sausio 4 d., 2023 m. sausio 9 d. atsakovė teismui pateikė pažymas apie tai, kad jos organizme psichiką veikiančių medžiagų nerasta.
9. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė darytų žalą nepilnamečio vaiko interesams, keltų grėsmę jos saugumui ar sveikatai. Nėra nustatytų neginčijamų faktų apie tai, kad atsakovė piktnaudžiauja narkotinėmis ar psichiką veikiančiomis medžiagomis, kaip nurodo ieškovas, ar kitokiu būdu daro žalą vaiko interesams. Bylos duomenys patvirtina priešingai, kad atsakovė nuo 2022 m. lapkričio pradžios išsikėlė iš ieškovo gyvenamosios vietos, kartu su nepilnamete dukra ir tam ieškovas neprieštaravo. Šalys teikė teismui prašymą nutraukti judviejų santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, prašė patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutarė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta kartu su vaiko motina. Taigi, ieškovas tokiam vaiko gyvenamosios vietos nustatymui neprieštaravo ir dėl to tarp šalių ginčo nebuvo, t. y. nepilnametė iki 2022 m. gruodžio 16 d. nuolatos gyveno su mama jos gyvenamojoje vietoje, o ieškovas netrukdomai bendravo su dukra. Sprendė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 16 d., t. y. nuo to laiko, kuomet nepilnametė A. A. gyvena kartu su ieškovu, galimai įvykdė net du vaiko teisių pažeidimus, pasireiškiančius tuo, kad nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą galimai pažeidžia vaiko teisę dėl bendravimo su tėvais ir kitais giminaičiais. Pažymėjo, jog VTAT nurodyti duomenys patvirtinami kita rašytine medžiaga, pagrindžiančia, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė, kad ieškovas jai neleidžia matytis su dukra, taip pat teikė papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką.
10. Įvertinęs pateiktus duomenis, teismas laikė labiau tikėtina, kad mažamečio vaiko interesai, įvertinus jo amžių, gyvenimo ir išlaikymo sąlygas, bendravimo galimybes su abiem jo tėvais, bus geriau užtikrinti jam gyvenant su mama, t. y. laikinai nustačius gyvenamąją vietą su atsakove (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje duomenų, kad atsakovės gyvenimo būdas ar gyvenimo sąlygos keltų grėsmę vaikų gerovei ir interesams arba, kad ji pagal savo finansinę padėtį negalėtų laikinai užtikrinti tinkamų sąlygų nepilnametei dukrai, nepateikta. Tuo tarpu, byloje nustatyta, kad nepilnametės laikiną gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, galimai būtų pakartotinai pažeistos nepilnametės teisės netrukdomai bendrauti su mama. Nurodė, kad neaptarti šalių pateikti rašytiniai ir kitos rūšies įrodymai yra neaktualūs ginčo esmei, todėl dėl jų pagrįstumo ir įrodytinumo, teismas nepasisakė.
11. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti laikiną nepilnametės A. A. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu iki ieškinio pareiškimo dienos arba gražinti bylą nagrinėti iš naujo į pirmos instancijos teismą. Su skundu pateikė susirašinėjimą ir kompaktinį diską su geresnės kokybės vaizdo įrašu, fotonuotraukas, iš kurių, jo teigimu, matyti kad atsakovė suklaidino teismą, nurodydama, kad neturi tokios tatuiruotės, kokią turėjo užfiksuota mergina, vartojanti narkotines medžiagas, fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad atsakovė turi tokią pat rankinę bei akinius, fotonuotrauką, iš kurios matyti, kad ieškovas dalyvaudavo vaikų darželio renginiuose ir atsakovės susirašinėjimą su vaizdo įrašą padariusia mergina, susirašinėjimo fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad atsakovė serga psichikos liga. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, teismui neišsamiai išnagrinėjus ieškovo pateiktus duomenis.
13. Nurodo, kad nesutinka, jog vaikas gali laikinai gyventi su atsakove ir teismo pozicija, kad skundžiamoje teismo nutartyje neaptarti civilinės bylos šalių pateikti rašytiniai ir kitos rūšies įrodymai yra neaktualūs ginčo esmei. Teismas pažeidė lygybės įstatymui, rungimosi, betarpiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Teismas turėjo ginčą išspręsti vadovaudamasis vaiko interesais.
14. Nurodo, kad teismo posėdis dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu turėjo įvykti 2022 m. gruodžio 15 d., tačiau ieškovas, likus kelioms dienoms sužinojo, kad atsakovė jau keli metai neištikima su eile vyrų, ji vartoja ne tik alkoholį, bet ir įvairius narkotikus (buvo pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai ir teikiamas geresnės kokybės vaizdo įrašas, kaip atsakovė naktinio klubo tualete ant klozeto dangčio uosto narkotikus). Ieškovas teikė daug rašytinių įrodymų apie pasibaisėtiną atsakovės elgesį, tačiau teismas jų praktiškai nevertino ir apie daugumą jų nepasisakė, suteikė prioritetą atsakovės melagingiems paaiškinimams, neatkreipė dėmesio į prašymus kritiškai vertinti institucijos, kuri teikia išvadas byloje, poziciją. Ieškovas teismo prašė surengti žodinį posėdį, tačiau teismas pasisakė, kad neva visos aplinkybės aiškios, nors institucija tiesiog teikia melagingas išvadas, kurios aiškiai prieštarauja ieškovo pateiktiems įrodymams. Atsakovė nepripažino, kad ieškovo turimame vaizdo įraše yra ji, tačiau teismas galėjo apklausti liudytojus, kurie ieškovui pateikė vaizdo įrašą, galėjo įsitikinti, kad ji turi tokią pačią tatuiruotę. Teismas negalėjo patikrinti institucijos melagingų išvadų bei atsakovės melagingų teiginių.
15. Teismas, formaliai traktuodamas procesinės teisės normas, konkrečiai ir detaliai nepagrindė savo pozicijos, kodėl suteikė prioritetą atsakovės pozicijai, tenkindamas jos prašymą ir atmesdamas ieškovo prašymą. Atsakovė nepateikė patikimų duomenų apie tai, kad ieškovas neteikė informacijos apie dukros sveikatos būklę, dėl to teismas suklaidintas. Institucijos išvadoje šališkai nurodoma, kad institucija išklausė įstatyminius vaiko atstovus, surinko duomenis, pateikė rekomendacijas, tačiau neužsiminta, kokių veiksmų institucija ėmėsi nuo pat to momento, kai sužinojo, kad ieškovas prašė teismo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, nes vaiko motina vartoja narkotikus. Institucija nesiėmė veiksmų gavus duomenis apie atsakovės netinkamą elgesį skubiai įpareigoti atlikti testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Ieškovas VTAT darbuotojoms sakė žinantis, kada atsakovė uostė narkotikus, kad jis turi nuotrauką, vaizdo įrašą, kad tai ne fotomontažas, siūlė jį pažiūrėti, paaiškino, kad jam žinomas asmuo užfiksavo atsakovę nuo klozeto dangčio uostančią narkotikus ir nuotrauką, paskui vaizdo įrašą pateikė ieškovui. Ir apie šias aplinkybes institucija visiškai nepasisakė. Institucijos išvadoje nėra užsiminta, kad ieškovas neribojo bendravimo su vaiku, tik prašė atsakovę pasidaryti testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Tarp šalių vyko susirašinėjimas, pati atsakovė nesutiko atvykti pas ieškovą pasimatyti su dukra, priešingai, ji su savo motina ieškovui darė psichologinį spaudimą dėl dukros perdavimo. Išvadoje klaidingai nurodoma dėl ieškovo dalyvavimo darželio renginiuose, nes jis juose dalyvavo, pateikia tai patvirtinančius įrodymus. Kai ieškovas buvo darbe, dukra rūpinosi jo artimieji, ieškovas institucijos darbuotojoms būtų pasakęs kur buvo mažametė dukra. Šiuo atveju institucijos darbuotojos nepaklausė tam tikrų dalykų o paskui išvadoje nurodė aiškiai melagingas aplinkybes, kad neva nežinoma, kas buvo su mažamete dukra. Institucijos darbuotojoms ieškovo buvo paaiškinta, kad jis prašęs atsakovės pasidaryti testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir negali atiduoti vaiko motinai, vartojančiai narkotines medžiagas, prašė įpareigoti atsakovę nedelsiant pasitikrinti. Pokalbis vyko 2022 m. gruodžio 23 d., kai atsakovės organizme tikrai dar buvo narkotinių medžiagų, tačiau institucija nesiėmė visų reikiamų priemonių įpareigoti atsakovę pasikrinti ir savo išvadoje dėl to nieko nepasisakė. Teismas, galimai suklaidintas institucijos melagingų išvadų, neišsamiai išnagrinėjo nurodytas aplinkybes, nurodė, jog atsakovė pateikė dokumentus, kad ji atlikusi tyrimus dėl narkotinių medžiagų vartojimo, juose nurodyta, kad jos organizme nėra fiksuota narkotinių medžiagų. Nesuvokiama, kodėl nurodoma kad atsakovė nesigydė priklausomybių ligų centre, jeigu ieškovas nurodė, kad ji 2021 m. spalio mėnesi gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje. Nei institucija, nei teismas apie tai neužsiminė, jiems nesvarbu ar asmuo, kuris nori pastoviai būti su mažamečiu vaiku, serga ar neserga psichine liga. Ieškovas paaiškino, kad tik po to, kai su atsakove nusprendė nutraukti santuoką, sužinojo, kad ji uosto baltos spalvos miltelius nuo klozeto dangčio, pavartojusi kitokių narkotinių medžiagų miega automobilyje, kaip ir iš ko atsakovė perka narkotines medžiagas, kad dar gyvenant kartu ji lytiškai santykiavo su kitais asmenimis. Ieškovas suvokia savo kaip tėvo pareigas neduoti vaiko motinai, kuri vartoja narkotines medžiagas, tuo tarpu institucijos darbuotojos, vietoje to, kad įpareigotų atsakovę išsitirti, išvadoje nurodo, kad ieškovas daro žalą vaikui. Nesuprantama, kaip galima neįžvelgti atsakovės piktnaudžiavimo narkotikais, jos turimų problemų dėl psichinės sveikatos, teismas buvo suklaidintas institucijos išvados.
16. Teisės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Akivaizdu, kad mažamečio vaiko interesais jo gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti šalių teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo - šiuo atveju prioritetas buvo suteiktas ne vaiko, ieškovo, bet atsakovės interesams. Taip pat būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Šiuo atveju vaiko aplinka pakeista į netinkamą, nesaugią ir vaikui pavojingą aplinką.
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti, priimti naujus įrodymus: pažymas apie narkotinių medžiagų atliktus testus, pažymas iš darželio (duomenys neskelbtini) raštą iš Panevėžio AVPK, susirašinėjimą su ieškovu po 2023 m. sausio 9 d., kadangi įrodymų būtinybė pateikti iškilo vėliau, jie yra reikšmingi, kadangi pagrindžia tai, kad vaikui būnant su atsakove nėra jokios grėsmės vaiko interesams ir saugumui. Prašo nepriimti ieškovo papildomai pateiktų įrodymų, kadangi juos galėjo pateikti anksčiau.
Atsiliepimas
18. Nurodo, kad ieškovas sukėlė grėsmę vaiko interesams, atskirdamas vaiką nuo motinos. A. A., net neketindamas grąžinti atsakovei vaiko sutartu laiku 2022 m. gruodžio 18 d., paėmė vaiką 2022 m. gruodžio 16 d. pas save. Nenurodė jokių priežasčių, dėl ko riboja atsakovės bendravimą su vaiku, apie priežastis atsakovė sužinojo tik iš procesinių dokumentų byloje po 6 dienų po vaiko pasiėmimo. Vaiko tėvas neleido atsakovei, vaiko seneliams bendrauti su vaiku, jis be pateisinamos priežasties nelankė ikimokyklinio ugdymo įstaigos, buvo tampomas po skirtingas gyvenamąsias vietas ir skirtingus miestus, neatvyko į eglutės šventę vaikų darželyje, atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos pasimatyti su vaiku per šventes, perduoti dovanas (pirmą kartą po 2022 m. gruodžio 16 d. atsakovė pamatė dukrą tik 2023 m. sausio 9 d., pirmą kartą nuotoliniu būdu su dukra ieškovas leido pabendrauti tik 2022 m. gruodžio 25 d.). Ieškovas užvaldė vaiką ir sprendė visus klausimus, susijusius juo vienas, tikslu atriboti mažą vaiką nuo jo motinos ir artimųjų giminaičių. Ieškovas yra karys, kurio darbas susijęs su pratybomis, komandiruotėmis, budėjimais, kai šis buvo atribojęs vaiką nuo motinos ir jos giminės, vaikas nelankė darželio ir buvo nežinia su kuo arba pas jo artimuosius giminaičiu (vėliau ieškovas sudarė 2023 m. sausio 5 d. bendravimo su vaiku susitarimą lygiavos principais, tačiau pagal 2023 m. vasario 3 d. vaikų darželio informaciją jau pasitelkiama ieškovo sesuo vaiko vedžiojimui ir pasiėmimui iš darželio). Pagal vaikų darželio informaciją, po to, kai tėvas klasta buvo paėmęs vaiką pas save vaikas nustojo sėdėti ant puoduko, buvo vienintelis su sauskelnėmis, po pagyvenimo su atsakove vaikas tapo ramesnis, linksmesnis sumažėjo kaprizų, pradėjo naudotis puoduku. Vaikas atribojimo metu buvo tampomas po įvairias vietas, neturėjo pastovios buvimo vietos. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys buvo sutarę, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma kartu su motina, VTAT padarė išvadą, kad vaiko laikinąją gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su motina. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove labiausiai atitinka vaiko interesus. Šalys sudarė susitarimą dėl laikinojo bendravimo su vaiku tvarkos, kuriame iš esmės nurodytas bendravimas su vaiku lygiavos pagrindais, vadinasi pats ieškovas faktiškai pripažįsta, kad grėsmės vaikui pas atsakovę nėra. Duomenų, kad atsakovė keltų grėsmę vaikui, nėra, iki pradėto civilinio proceso ieškovas neturėjo jokių priekaištų dėl netinkamos vaiko priežiūros, neteikė jokių skundų dėl to, kad atsakovė keltų grėsmę vaiko saugumui ir interesams.
19. Atsakovė atliko testus dėl narkotikų vartojimo, jos atžvilgiu nebuvo pradėta jokių teisenų ir procesų, susijusių su narkotinėmis priemonėmis. Nurodytos aplinkybės dėl narkotikų vartojimo melagingos, taip pat neleidžia jų susieti su vaiko teisių pažeidimu. Atsakovė nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotikų nevartoja, gyvena išplėstinėje šeimoje (su mama ir seserimi), kartu augančiai seseriai nekyla jokios grėsmės, duomenų apie jos netinkamą priežiūrą nėra. Nesutinka, kad ji yra ieškovo pateiktame vaizdo įraše, be to, įrašas niekaip nepatvirtina narkotinių medžiagų vartojimo. Ieškovas melagingai apskundė atsakovę policijai, kuri nenustatė jokių aplinkybių dėl narkotikų vartojimo ar disponavimo jais. Atsakovė nevengė patikros, pirmą kartą pasitikrino dėl narkotikų 2022 m. gruodžio 29 d. 2022 m. gruodžio 16 d. vaikas paimtas klasta, nepriekaištaujant dėl narkotikų vartojimo, neprašant pasidaryti narkotikų tyrimo, apie tai, kad yra priekaištų dėl narkotikų vartojimo atsakovė sužinojo tik 2022 m. gruodžio 23 d. perskaičiusi procesinius dokumentus. Kad atsakovė neturi priklausomybės narkotikams, patvirtina nuo 2022 m. gruodžio 29 d. periodiškai atliekami (virš mėnesio) narkotikų testai. Atsakovė lytiškai nesantykiavo, gyvendama kartu su ieškovu, su kitais asmenimis, be to, tai nenulemtų jokio vaiko teisių pažeidimo.
20. Nurodo, kad dar 2021 m. spalio mėnesį - dėl po gimdymo iššauktų dalykų - atsakovė buvo gydoma dėl (duomenys neskelbtini) stacionare nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. Nėra duomenų, kad jos sveikata neleidžia tinkamai žiūrėti vaiko, kad ji kada nors būtų sukėlusi grėsmę vaikui. 2022 m. gruodžio 21 d. ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenurodė nei vieno motyvo dėl to, kad atsakovės psichinė būklė keltų grėsmę vaikui, tai nurodyta tik 2023 m. sausio 10 d. pateiktame atsiliepime, iki tol nebuvo jokių nusiskundimų dėl to, kad atsakovė dėl sveikatos būsenos negalėtų prižiūrėti vaiko. Ieškovas yra profesionalus karys, jis būdavo savaitėmis poligonuose ir pratybose, budėdavo ir vaiką palikdavo vienai atsakovei. Atsakovės gydymasis pas psichiatrą 2021 m. spalio mėnesį, jos sveikata nekelia jokios grėsmės vaiko interesams ir saugumui. Ieškovas sudarė sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kurios abi šalys laikosi, vadinasi net pats ieškovas netiki, kad atsakovė negali rūpintis vaiku ar vaikui pas ją nesaugu, nes rūpestingas tėvas tokios tvarkos nebūtų sudaręs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui bei tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui, nustatyta laikinoji nepilnametės A. A. gyvenamoji vieta su jos motina A. A. jos gyvenamojoje vietoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Nustatyta, kad įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 14 d. nutartimi yra panaikintos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-667-1105/2023 taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo, atsakovei A. A. per teismo nustatytą terminą nepareiškus teisme ieškinio reikalavimo dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (galimai ir kitų reikalavimų). Atskirojo skundo nagrinėjimas dėl nutarties dalies, kuria tenkintas atsakovės prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kai jos yra panaikintos įsiteisėjusia teismo nutartimi, neteko prasmės, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių (tapo teisiškai neaktualus). Susiklosčius išdėstytoms faktinėms aplinkybėms bei vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo principais, apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 10 d. nutarties dalies, kuria tenkintas atsakovės prašymas bei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nelikus apeliacijos objekto, toje dalyje nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys tik dėl ieškovo argumentų, kiek jie susiję su ieškovo pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo ir nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu netenkinimu.
24. Ieškovas su atskiruoju skundu, o atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Ieškovas pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu, susirašinėjimų, galimai atsakovės profilio Facebooke nuotraukas, nuotrauką, kurioje matyti vaikų darželyje esantys asmenys. Atsakovė pateikė pažymas apie narkotinių medžiagų atliktus testus, pažymas iš darželio (duomenys neskelbtini), raštą iš Panevėžio AVPK, susirašinėjimą su ieškovu po 2023 m. sausio 9 d.
25. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Šiuo atveju dalis įrodymų galėjo būti šalių pateikti pirmosios instancijos teismui, dalis rašytinių įrodymų gauti jau po ginčijamos nutarties priėmimo dienos, dalis jų neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima ir nevertina, be to, vaizdo įrašas į bylą jau buvo pateiktas, todėl jo pakartotinis priėmimas netikslingas. Teismas pažymi, kad, apeliacine tvarka vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą į aplinkybes, atsiradusias po skundžiamos nutarties priėmimo, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi (338 straipsnis), nėra atsižvelgiama.
26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Tokiu atveju prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, ir pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę pareiškėjo interesams. Vadinasi, laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo gali būti taikomos nustačius visumą aplinkybių: 1) ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto; 2) įrodymais patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams; 3) ieškinio reikalavimai prima facie yra pagrįsti.
27. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t.y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
28. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, jis gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės.
29. Pažymėtina, kad ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo nurodė, kad rengiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, kreiptasi į mediaciją, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Nurodė, kad, nors šalys buvo sutarę santuoką nutraukti bendru sutuoktinių sutarimu, tačiau likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio ieškovas sužinojo, kad atsakovė jau kelerius metus yra jam neištikima, vartoja alkoholį, narkotines priemones. Dėl narkotinių priemonių vartojimo ieškovas kreipėsi pareiškimu į policiją. Laikėsi pozicijos, kad atsakovės nederamas elgesys kelia tiesioginį pavojų dukros sveikatai ir netgi gyvybei. Ieškovas su prašymu į bylą pateikė pareiškimo policijai, jo išsiuntimo kopijas, fotonuotraukas, kuriose matyti nuo fotoobjektyvo nusisukusi mergina, pasilenkusi virš tualeto dangčio bei kortele galimai skirstanti ant klozeto esančias medžiagas. Taip pat ieškovas teismui 2022 m. gruodžio 29 d. pateikė susirašinėjimo tarp asmenų, pasivadinusių (duomenys neskelbtini) fotonuotraukas bei vaizdo įrašą, kuriame matyti nuo fotoobjektyvo nusisukusi mergina, pasilenkusi virš tualeto dangčio, kortele galimai skirstanti ant klozeto esančias medžiagas bei jas galimai uostanti. Prašyme nurodė, jog vyko atsakovės susirašinėjimas su narkotinėmis medžiagomis prekiaujančiu asmeniu dėl narkotikų įsigijimo, o vaizdo įraše fiksuota, kaip atsakovė vartoja narkotines medžiagas. 2022 m. gruodžio 30 d. ieškovas pateikė fotonuotraukas, kurios, jo teigimu, patvirtina, kad atsakovė turi tokią pat kuprinę, akinius, kuriuos turėjo tuo metu, kai nuo klozeto dangčio uostė narkotines medžiagas.
30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra duomenų apie tai, kad atsakovė darytų žalą nepilnamečio vaiko interesams, keltų grėsmę jos saugumui ar sveikatai, nėra nustatytų neginčijamų faktų apie tai, kad atsakovė piktnaudžiauja narkotinėmis ar psichiką veikiančiomis medžiagomis, kaip nurodo ieškovas, ar kitokiu būdu daro žalą vaiko interesams.
31. Apeliantas teigia, kad teikė daug rašytinių įrodymų apie netinkamą atsakovės elgesį, tačiau teismas jų praktiškai nevertino, suteikė prioritetą atsakovės melagingiems paaiškinimams, neatkreipė dėmesio į prašymus kritiškai vertinti institucijos, kuri teikia išvadas byloje, poziciją. Nors atsakovė nepripažino, kad ieškovo turimame vaizdo įraše yra ji, tačiau teismas galėjo apklausti liudytojus, kurie ieškovui pateikė vaizdo įrašą, galėjo įsitikinti, kad ji turi tokią pačią tatuiruotę.
32. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina reikalavimų ar kitų procesinių dokumentų duomenų pagrįstumo ir nepasisako dėl ginčo esmės. Teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t.y. tarp šalių kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Todėl ir apelianto argumentai bei kartu su prašymu pateikti įrodymai galės (ir turės) būti įvertinti tik jam pateikus ieškinį bei išnagrinėjus bylą iš esmės, taip pat ieškovas turės galimybę prašyti teismo posėdžio metu apklausti liudytojus, galimai mačiusius, koks asmuo yra vaizdo įraše, užduoti klausimus išvadą teikiančios institucijos atstovams dėl, jo nuomone, faktinių aplinkybių galimai neatitinkančių institucijos išvadų, neatliktų institucijos veiksmų.
33. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad preliminariai vertinant ieškovo pateiktus įrodymus nebuvo pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog būtent atsakovė jame užfiksuota (ką atsakovė neigė, teikdama procesinius dokumentus). Taip pat ieškovo pateikti susirašinėjimai tarp neidentifikuojamų asmenų, pasivadinusių (duomenys neskelbtini) dėl, ieškovo teigimu, narkotinių medžiagų įsigijimo, niekaip nepatvirtina, jog jie vyko tarp narkotinių medžiagų platintojo ir atsakovės, juo labiau, kai kituose susirašinėjimuose per Messenger programėlę matyti, kad atsakovė pasivadinusi savo vardu, mergautine ir santuokine pavardėmis. Taip pat ir aplinkybė, kad ieškovas 2022 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į policiją dėl turimų įtarimų atsakovės atžvilgiu. Taigi šios aplinkybės, teismo vertinimu, niekaip nepatvirtina, kad atsakovė yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, jomis piktnaudžiauja, kas galėtų iš esmės kenkti su ja gyvenančios nepilnametės dukters interesams. Atsakovė iki ginčijamos nutarties priėmimo pirmosios instancijos teismui teikė medicininius dokumentus, pagal kuriuos 2022 m. gruodžio 29 d., 2023 m. sausio 2 d. atlikus tyrimus atsakovės organizme nebuvo rasta narkotinių medžiagų. Nors apeliantas atskirajame skunde akcentuoja, jog su VTAT atstovėmis pokalbis vyko 2022 m. gruodžio 23 d., kai atsakovės organizme tikrai dar buvo narkotinių medžiagų, o institucija nesiėmė visų reikiamų priemonių įpareigoti atsakovę pasikrinti ir savo išvadoje dėl to nieko nepasisakė, kaip minėta, kilę neaiškumai dėl VTAT išvados galės būti tikslinami bylos nagrinėjimo metu. Tačiau šiuo metu, preliminariai vertinant byloje esančius duomenis, kaip minėta, negalima išvada, jog atsakovė yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, dėl ko nepajėgi užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų ar kelia vaikui grėsmę.
34. Ieškovas teigia, kad teismo nebuvo įvertinta aplinkybė, jog atsakovė 2021 m. spalio mėnesį gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje, ką pripažįsta ir atsakovė, nurodydama, jog buvo gydoma dėl (duomenys neskelbtini) stacionare nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė gydyta dėl po gimdymo iššauktų dalykų, ką galėjo sąlygoti ir šalių dukrai nustatyti sveikatos sutrikimai, tarp šalių ginčas kilo tik daugiau nei po metų laiko, iki tol šalys kartu rūpinosi vaiko priežiūra, ką patvirtina ir teismui pateikti šalių tarpusavio susirašinėjimai dėl kasdieniškų, buitinių klausimų, vėliau, iki kilusio ginčo, šalių buvo sutarta bei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyta, jog po šalių santuokos nutraukimo jų dukros gyvenamoji vieta bus nustatoma su mama. Todėl nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtintų, kad atsakovė negali tinkamai pasirūpinti dukra dėl savo sveikatos būklės.
35. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, nors tarp šalių buvo kilęs konfliktas po to, kai ieškovas dukrą iš atsakovės pasiėmė 2022 m. gruodžio viduryje ir kurį laiką nesudarė atsakovei galimybės matytis su dukra, tačiau šalys, tarpininkaujant VTAT specialistams, sudarė 2023 m. sausio 5 d. bendravimo su vaiku susitarimą, pagal kurį kiekvienas iš tėvų iš esmės lygiomis teisėmis bendrauja su vaiku (vieną savaitę vaikas būna su vienu iš tėvų, kitą – su kitu).
36. Minėtos aplinkybės leistų spręsti, kad tiek iki kilusio tarp šalių konflikto, tiek nustatant bendravimo su vaiku tvarką 2023 m. sausio 5 d. susitarimu, ieškovas iš esmės nekėlė klausimo dėl vaikui nesaugios aplinkos, grėsmės vaikui būnant su atsakove jos gyvenamoje vietoje. Kadangi šalims pavyko susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tikėtina, kad šalių santykiai yra stabilizavęsi, o būtinybės nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu ginčijamos nutarties priėmimo metu nebuvo.
37. Kadangi ieškovas tikėtinai nepagrindė, jog egzistuoja reali grėsmė vaiko interesams iš atsakovės pusės, kad jos elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, pripažintina, kad nebuvo pagrindo ieškovo prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo. Dėl ko apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas ieškovo prašymas, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). O apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria patenkintas atsakovės A. A. prašymas bei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 10 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo A. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, palikti nepakeista.
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 10 d. nutarties dalies, kuria patenkintas atsakovės A. A. prašymas bei taikytos laikinosios apsaugos priemonės.