Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2015-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-397-900/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-03-23
Bylos Nr.
1-397-900/2015
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-02333-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
T. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-397-900/2015Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02333-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.7.9.; (S) 1.1.8.10.3.; 1.1.8.11.; 1.2.4.8.2.; 2.10.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 23 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, bet Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu už baudžiamojo nusižengimo pagal BK 243 straipsnį padarymą skyrė 4 MGL dydžio (520 Lt) baudą, baudos nesumokėjo, yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. 2014 m. gruodžio 20 d. apie 19³⁰ val. bute, esančiame S. (duomenys neskelbtini) tyčia vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajai G. R. į veido sritį, padarydamas muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodinę kraujosruvą dešinio antakio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, T. D. 2015 m. sausio 14 d. apie 20³⁰ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) tyčia kumščiu tris kartus sudavė nukentėjusiajai G. R. į veido sritį, padarydamas nubrozdinimą nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) T. D. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (63-64, 106-107, 115-116, 120-121 b. l.), kuriuose nurodyta, kad su nepilnamete G. R. gyvena kaip sugyventiniai daugiau nei 1 metus. Iki šių įvykių gyveno su G. R., jos motina L. R., motinos sugyventiniu K. V. ir jų dukra R. V. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 20 d. vakare šventė savo gimtadienį. Nupirko maisto, alkoholio ir trise - jis, G. R. ir jos motina - virtuvėje vartojo alkoholį. Negali pasakyti, kas vyko toliau, nes buvo labai girtas. Tik pamena, kad kažkas paskambino į duris. Jis nuėjo jų atidaryti. Už durų stovėjo policijos pareigūnai. Nesuprato, dėl ko jie atvyko ir jį sulaikė. Kai jį pristatė į policijos komisariatą, paaiškino, ką jis padarė. Jis neprisimena, kas įvyko tarp jo ir jo sugyventinės G. R., ar jie konfliktavo, dėl ko ir kaip sudavė G. R.. Tačiau mano, kad galėjo supykti ant G. R. ir jai suduoti. Dėl šio įvykio jis atsiprašė G. R., ji jam atleido, jie susitaikė.

2015 m. sausio 14 d. jam nereikėjo eiti į darbą, todėl tvarkėsi reikalus, buvo susitikęs su draugais, išgėrė alkoholio. Grįžęs vakare į namus, rado neblaivią sugyventinę G. R.. Tuo metu namuose dar buvo G. R. motina, jos sugyventinis ir jų mažametė dukra. Jis supyko ant G. R., kad ši visą naktį negrįžo namo. Jų konfliktą galėjo matyti ir girdėti R. G., kuris tuo metu buvo pas juos namuose. Po to dar atėjo R. G. draugė K., ji norėjo parsivesti R. G. namo. Kurį laiką jis su R. G. ir G. R. gėrė alkoholį, o K. laukė, kol jie baigs. Vakare R. G. su K, jau ruošėsi išeiti, o jis nutarė eiti kartu su jais. G. R. nenorėjo jo išleisti. G. R. kabinosi jam ant kaklo, bučiavo, neleido išeiti, o jis tebepyko ant jos, kad negrįžo naktį namo. Prisimena, kad jie plūdosi, šaukė vienas ant kito ir kažkuriuo metu jis trenkė kumščiu G. R. į veidą. Pats nežino, dėl ko taip padarė. Dėl girtumo negali pasakyti, kiek kartų sudavė G. R.. Mano, kad galėjo suduoti kelis kartus. Taip pat prisimena, kad G. R. iš nosies bėgo kraujas. Gailisi taip pasielgęs, atsiprašė G. R., ji jam atleido, jie susitaikė.

Nepilnametės nukentėjusiosios G. R. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (51-53, 81, 83-85 b. l.), kuriuose teigiama, kad su T. D. susipažino daugiau kaip prieš metus ir pradėjo gyventi kartu. T. D. savo vardu išnuomojo butą adresu (duomenys neskelbtini).. Šiame bute gyveno ji su T. D., jos motina su sugyventiniu ir jų bendru vaiku. Su T. D. gyvena kaip sugyventiniai, susituokę nėra, vaikų neturi.

2014 m. gruodžio 20 d., savaitgalį, šventė T. D. gimtadienį. Jie abu virtuvėje vartojo alkoholį: gėrė alų, o T. D. - dar ir brendį. Kažkuriuo metu jos motina irgi buvo virtuvėje, bet vėliau jos su mažamete seserimi nuėjo į kambarį žiūrėti televizoriaus. Mamos sugyventinio namuose nebuvo. Kažkuriuo metu T. D., būdamas girtas, pradėjo prikaišioti buvusius draugus, kalbėti necenzūrinius žodžius. Ji nenusileido, pyko, kad jis kalba nesąmones, ir taip kilo barnis. Ji pavadino T. D. „pyderu“. Tada jis priėjo prie jos ir kumščiu trenkė vieną kartą į kairią akį. Nuo suduoto smūgio labai išsigando, jai buvo stresas, vėliau pajuto, kaip per skruostą bėga kraujas. Ankščiau T. D. jos nemušė. Ji nuėjo pas motiną į kambarį. Būdama kambaryje, išgirdo, kad T. D. kažkam skambina, ir suprato, jog jis kviečia policiją. Atvykę pareigūnai iškvietė medikus, kurie ją pristatė į Moters ir vaiko kliniką. Dėl kairiojo antakio kirstinės žaizdos ir girtumo ji buvo paguldyta į ligoninę. Buvo ištinusi ir pamėlynavusi kairė akis, antakis. Ligoninėje ji prabuvo iki pirmadienio, t. y. 2014 m. gruodžio 22 d. T. D. atsiprašė, kad sudavė smūgį, gailėjosi, sakė, kad daugiau alkoholio nebevartos.

2015 m. sausio 14 d. apie 20 val. tarp jos ir sugyventinio T. D. kilo konfliktas, nes ji visą naktį negrįžo namo. T. D. kumščiu tris kartus trenkė jai į veidą, sužalojo nosį. Jos motina iškvietė policiją. Dėl sužalojimų į gydymo įstaigas nesikreipė, tik buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus.

Liudytojos L. R. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (55, 88-91 b. l.), kuriuose pažymėta, kad 2014 m. gruodžio 20 d. vakare ji buvo namuose. Jos dukra G. R. su sugyventiniu T. D. virtuvėje gėrė. Būdama kambaryje išgirdo dukteris šauksmą ir pamatė, kad jai praskeltas antakis, bėgo kraujas. G. R. pasakė, kad ją sumušė T. D.. Pastarasis dar kartą norėjo trenkti G. R., bet moteris įlindo į tarpą ir juos išskyrė. Kiek žino, policiją iškvietė T. D..

2015 m. sausio 13 d. jos dukra vėl susipyko su T. D. ir išėjo pas draugę. Tą naktį ji negrįžo namo. Kitą dieną apie 14³⁰ val. neblaivi G. R. grįžo į namus. Ji pasiteiravo dukters, kur ji praleido naktį. G. R. atsakė, kad miegojo pas draugę, negrįžo į namus, nes buvo išgrusi. Tuo metu namuose buvo jos sugyventinis K. V., jų mažametė dukra R. V., T. D. su savo draugu R. G.. T. D. taip pat buvo neblaivus, jis su R. G. vartojo alkoholį. Pasikalbėjusi su dukra, moteris nuėjo į savo kambarį, kuriame buvo sugyventinis ir mažametė dukra. T. D., G. R. ir R. G. nuėjo į svetainės kambarį ir visi vartojo alkoholį. Apie 19 val. atėjo R. G. draugė Kristina, ji norėjo išsivesti savo draugą namo. Apie 20³⁰ val. tarp T. D. ir G. R. kilo konfliktas. Tuo metu namuose dar buvo R. G. ir jo draugė K. Girdėjo, kaip jie vienas ant kito šaukė, plūdosi, aiškinosi santykius, tačiau į konfliktą nesikišo. Kažkuriuo metu svetainės kambaryje ant grindų pastebėjo pritaškyta kraujo. Tai pamačiusi, suprato, kad T. D. vėl sumušė G. R.. Virtuvėje dukra plovė nuo veido kraują. Paklausė, kas atsitiko. Dukra atsakė, kad T. D. jai sudavė. Matė, kad G. R. iš nosies bėga kraujas, nosis ištinusi, veidas kruvinas. Ji liepė baigti gerti alkoholį ir eiti miegoti. Kviesti medikų ar policijos nenorėjo, nes dukra buvo neblaivi, pagalvojo, kad dėl to jai vėl gali kliūti. Po to Kristina išsivedė R. G.. G. R. grįžo į svetainės kambarį, o ji liko virtuvėje. Būdama virtuvėje išgirdo, kad T. D. vėl konfliktuoja su dukra. Liepė jiems baigti pyktis, nes rytoj mažametė dukra turi anksti keltis į mokyklą. Tačiau jie nesiliovė. T. D. pradėjo mėtyti po kambarį patalynę, pasakė, kad „ta valkata, blusinykė su juo nemiegos“. Ji liepė G. R. nebesiaiškinti santykių, likti miegoti svetainės kambaryje, o ryte, kai bus abu blaivūs, galės kalbėtis. T. D. paėmė šunis ir pasakė, kad išmes juos per langą. Ji išsigando, liepė jam ramintis. O G. R. paprieštaravo: „nebijok, tas pyderis nemes šunų“. Po šių žodžių T. D. priėjo prie G. R. ir vieną kartą kumščiu trenkė jai į veido sritį. G. R. sušuko, kad jai vėl pataikė į tą pačią vietą. Suprato, kad geruoju nesibaigs, todėl paskambino į policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė T. D.. G. R. kurį laiką buvo ištinusi nosis, po to po kaire akimi atsirado mėlynė.

Liudytojo K. V. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (92-93 b. l.), kuriame nurodyta, kad jis su sugyventine L. R. ir jų mažamete dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena L. R. nepilnametė dukra iš pirmosios santuokos G. R. ir jos sugyventinis T. D.. Su G. R. ir T. D. jis sutaria gerai, kol jie yra blaivūs. G. R. pastaruoju metu neklauso savo motinos, tuo labiau jo. T. D., būdamas neblaivus, darosi labai agresyvus, neprognozuojamas, visiems nurodinėja ką daryti. Jis į konfliktus nesikiša.

2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje jis buvo darbe, kai paskambino L. R. ir pasakė, kad T. D. prakirto G. R. antakį. Dėl ko kilo konfliktas, nežino, nes nebuvo namuose. 2015 m. sausio viduryje, tikslios datos neprisimena, jis su L. R. ir dukra grįžo į namus. Svetainėje rado T. D. geriantį alkoholį su savo draugu R. G.. Kartu su jais sėdėjo ir G. R., matėsi, kad ji apsvaigusi, tačiau negali pasakyti, ar ji su vyrais gėrė alkoholį. Grįžę jie nuėjo į savo kambarį ir ten žiūrėjo televizorių. Vakare atėjo R. G. draugė parsivesti jį namo. Jis (liudytojas) nebuvo išėjęs į svetainę ir nežino, kas ten vyko. Kažkuriuo metu girdėjo, kad T. D. ir G. R. šūkauja, lyg plūstasi. Po to girdėjo, kaip kažką svetainėje stumdo, tačiau nieko blogo nepagalvojo, nes G. R. su T. D. buvo ne vieni. Vėliau sugyventinė išėjo į virtuvę, o grįžusi pasakė, kad G. R. sumušta ir kad ji iškvietė policiją. Matė, kad G. R. ištinusi nosis, bėgo kraujas.

Liudytojo R. G. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (97-98 b. l.), kuriame teigiama, kad 2015 m. sausio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis mieste susitiko su T. D.. Jis (T. D.) pasiūlė eiti pas jį į namus išgerti. Ten taip pat buvo G. R., jos motina, motinos sugyventinis ir nepilnametė mergaitė. Trise, t. y. jis, T. D. ir G. R., vartojo alkoholį. Po to atėjo jo draugė K. L. ir liepė jam eiti namo. Tol, kol jis buvo svečiuose, nematė, kad T. D. būtu mušęs G. R..

Liudytojos K. L. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (94-96 b. l.), kuriame pažymėta, kad (2015) m. sausio mėnesį jai paskambino jos draugas R. G. ir pasakė, kad yra svečiuose pas T. D. ir G. R.. Apie 19 val. ji irgi nuėjo pas juos. T. D., G. R. ir R. G. buvo neblaivūs. Kadangi jos draugas buvo gerokai girtas, ji norėjo eiti namo ir maždaug po pusvalandžio išsivedė R. G.. Nepastebėjo, kad G. R. ar T. D. konfliktuotų ar muštųsi. Tik neseniai R. G. jai pasakė, kad tą dieną T. D. sumušė G. R..

Taip pat įvykio vietos apžiūros protokolais (5-9, 69-71 b. l.), L. R. 2015 m. sausio 14 d. protokolu-pareiškimu (68 b. l.), tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (10-13, 72-74 b. l.), specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) (23-24, 80 b. l.), asmens blaivumo testais (alkotesterio rodmenimis) (18, 56, 78, 100 b. l.), kuriuose užfiksuota, kad 2014 m. gruodžio 20 d. 20³⁹ val. T. D. nustatytas sunkus (2,50 promilių), o G. R. 20⁰⁹ val. nustatytas vidutinis (1,93 promilių) girtumo laipsnis; 2015 m. sausio 14 d. 22⁰⁷ val. T. D. nustatytas vidutinis (2,02 promilių), o G. R. 21⁴³ val. nustatytas vidutinis (1,83 promilių) girtumo laipsnis; akistatos tarp 5tariamojo ir nukent4jusiosios protokolu (111-112 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad inkriminuotos veikos teisingai kvalifikuotos, kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Nustatyta, kad jis prieš nukentėjusiąją 2014 m. gruodžio 20 d. ir 2015 m. sausio 14 d. tyčia vartojo fizinį smurtą ir jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

Fizinio skausmo sukėlimas artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą 2014 m. gruodžio 20 d. skirti kaltinamajam 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 val./mėn.; už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą 2015 m. sausio 14 d. skirti kaltinamajam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 val./mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 val./mėn. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Remiantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, subendrintą sumažintą viešųjų darbų bausme visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 4 MGL dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 val./mėn., ir 4 MGL dydžio baudą.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja prokurorės siūlomos bausmės rūšiai ir dydžiui (167 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis neteistas, bet už baudžiamojo nusižengimo padarymą skirta bauda, baudos nesumokėjo (132-134, 136-139, 141-143 b. l.). Daug kartų baustas administracine tvarka, dominuoja KET ir viešosios tvarkos pažeidimai, turi galiojančių nuobaudų (148-154 b. l.). Nedirba (147 b. l.). Į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą neįtrauktas (164 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe abiem atvejais laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotus nusikaltimus ir, juos padaręs, gailisi; atsiprašė nukentėjusiosios; įtakos nusikaltimo padarymui turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 ir 6 p., 2 d.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe abiem atvejais laikoma tai, kad inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir esant jo sutikimui, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už abu nusikaltimus gali būti pasiekti skyrus kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurių trukmė parenkama mažesnė už sankcijos vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu.

Laikantis BK 64¹ straipsnio reikalavimų, paskirta viešųjų darbų bausmė mažinama trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinta sumažinta viešųjų darbų bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bei neatlikta 4 MGL bauda.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2014 m. gruodžio 20 d. 19⁵⁰ val. iki 2014 m. gruodžio 22 d. 15⁵⁰ val. (dvi paras), nuo 2015 m. sausio 14 d. 21⁴⁸ val. iki 2015 m. sausio 15 d. 15⁰⁰ val. (viena para) (58-59, 101-102 b. l.). Į atliktą viešųjų darbų bausmę santykiu 1:6 įskaitomos trys laikino sulaikymo paros, jas prilyginant 18 viešųjų darbų valandų (mutatis mutandis BK 65 str. 1 d. 2 p. b pp.).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (65-66, 129-130 b. l.) – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu 2014 m. gruodžio 20 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu 2015 m. sausio 14 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtas viešųjų darbų bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės, ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant T. D. visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir iki 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant T. D. visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą sumažintą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bei neatlikta 4 (keturių) MGL dydžio bauda ir T. D. skirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį ir 4 MGL (150,60 EUR) baudą.

Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktą viešųjų darbų bausmę įskaityti T. D. laikino sulaikymo laiką (tris paras) ir laikyti, kad jis atliko 18 (aštuoniolika) valandų viešųjų darbų.

Po įskaitymo nustatyti tokią viešųjų darbų atlikimo tvarką: kas mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 17 (septyniolika) valandų (iš viso – 102 valandas iš skirtų 120 valandų).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. D. skirtas kardomąsias priemones: rašytinius pasižadėjimus neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Išaiškinti T. D., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausmės rūšimi ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir/ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė