Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-11-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (13 MGL dydžio bauda, kuri nesumokėta),

ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas devynis kartus, du paskutinius kartus iš jų: 1) Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-01-14 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, 2015-11-17 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę); 2) Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-27 baudžiamasis įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (30 parų arešto bausme),

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-05-28 vakare, (duomenys neskelbtini) (buto koridoriuje), po asmens, kurio atžvilgio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir A. E. asmeninio konflikto, G. T. ranka suėmė A. E. už kaklo, pargriovė ant grindų ir, prispaudęs jį laikė, tokiu būdu atimdamas galimybę A. E. pasipriešinti ir (ar) ištrūkti, tuo metu A. Š. įspyrė gulinčiam A. E. į kairiąją juosmens dalį, be to, A. Š. kartu su asmeniu (kurio atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas) bendrai įspyrė A. E. į galvą du kartus, tris kartus – į kairiąją juosmens pusę, koja sudavė smūgį į dešiniąją ranką, dėl A. E. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniajame dilbyje, alkūnkaulio lūžimo viduriniame trečdalyje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamojo posėdžio metu G. T. nurodė, kad dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo ir savo tuometinio girtumo tiriamo įvykio gerai nepamena, tačiau patvirtino, kad viskas vyko 2017-05-28, buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje. Nurodė, kad jam, einat kartu su A. Š. ir N. K. į minėtą butą, jau laiptinėje buvo girdimas triukšmas. Buto duris atidarė A. Ž., kuris pykosi ir stumdėsi su A. E.. Nors G. T. juos ramino, tačiau tarpusavyje konfliktavę asmenys (t. y. A. Ž. ir A. E.) nekreipė į jį dėmesio. Prasidėjus muštynėms, G. T. sučiupo A. E. ir parvertė jį ant žemės, liepė nusiraminti. Neprisimena, to, ar A. E. laikė už kaklo, ar šis prašėsi paleidžiamas, tačiau patvirtino, tai, kad laikė A. E. prispaudęs prie žemės ir tai, kad pastarasis nebūtų gulėjęs, jei nebūtų laikomas G. T.. Su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko visiškai.

Teisiamojo posėdžio metu A. Š. nurodė, kad to, kas vyko 2017-05-28 vakare, (duomenys neskelbtini) (buto koridoriuje) nelabai pamena, nes buvo girtas (iki tiriamo įvykio apie savaitę laiko vartojo alkoholį), tačiau neneigė to, kad tuomet, kai G. T. laikė A. E. ant grindų, spyrė A. E.. Kaltę ir byloje pareikštą civilinį pripažino visiškai. Taip pat nurodė, jog dėl padaryto nusikaltimo gailisi, išreiškė norą atsiprašyti nukentėjusiojo, ką teisiamojo posėdžio metu ir padarė.

Teisiamajame posėdyje davę parodymus kaltinamieji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei kaltinamųjų gynėjai, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. T. taip pat savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad neprisimena konflikto, kilusio A. Ž. namuose, priežasties, tačiau atsimena, kad konfliktuojančiam A. E. paliepė ramintis, po to, paėmęs už kaklo, parvertė ant žemės, kartu nugriūdamas ir pats, ir toliau laikė, kad nusiramintų ir nesukeltų muštynių (t. 2, b. l. 57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog gulinčiam ant grindų A. E. spyrė vieną kartą, tačiau neatsimena į kurią kūno vietą, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat nurodė, kad dėl savo tokio elgesio gailisi (t. 2, b. l. 15, 20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. E. parodė, kad 2017-05-28, vakare, nuėjo pasikalbėti su A. Ž. dėl pastarojo skleidžiamų paskalų. Į butą taip pat atėjo A. Š., N. K. bei G. T., kuriems duris atrakino A. Ž.. Tuomet A. Ž. suagresyvėjo, ėmė kalbėti pakeltu tonu. Iš priekio priėjęs G. T. paliepė ramintis, viena ranka paėmė už kaklo, suspaudė ir parvertė A. E. ant grindų. Nors A. E. prašė G. T. paleisti, muistėsi, bandė ištrūkti, tačiau šis ir toliau laikė už kaklo. Priėjęs A. Š. spyrė į A. E. į kairį šoną, taip pat pajuto paeiliui du spyrius į galvos abu šonus. N. K. nesikišo į konfliktą. Po to, A. E., saugodamasis rankomis užsidengė veidą ir pajuto tris spyrius į kairįjį šoną bei pajuto, kaip kažkas koja stipriai sudavė į dešinės rankos dilbį, pajutęs didelį skausmą, ėmė raitytis ir dejuoti. Kitą dieną kreipėsi į medikus, kurie konstatavo dešinės alkūnės lūžį. (t. 1, b. l. 1, 22, 34, 35).

2017-07-27 akistatos su kaltinamuoju A. Š. metu nukentėjusysis A. E. patvirtino savo parodymus (t. 1, b. l. 48).

2017-10-07 asmens parodymo atpažinti metu A. E. atpažino G. T., kaip vyrą, kuris jį sugriebė už kaklo, parvertė ir laikė, neleisdamas ištrūkti, kuomet jį A. Š. ir A. Ž. spardė (t. 1, b. l. 60, 61, 63).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2017-07-26 išvadoje Nr. G 1267/2017(03) A. E. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniajame dilbyje ir alkūnkaulio lūžimas, viduriniame trečdalyje bei tai, kad sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 77-78).

Nusikaltimo padarymo vieta – buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridorius užfiksuota 2017-10-24 įvykio apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje (t. 1, b. l. 15-18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas N. K. parodė, kad 2017 m. gegužės pabaigoje, apie 16-17 val., paskambino A. Ž., kuris paliepė ateiti pas jį į butą. Buto duris atidarė A. E., kuris įžeidinėjo A. Ž.. Tuomet G. T. priėjo prie A. E., ranka apglėbė jo kaklą, paliepė ramintis ir abu nukrito šonu ant grindų koridoriuje. N. K. praėjo pro nugriuvusius ant grindų asmenis į virtuvę, kur sėdėjo dar vienas vyras, vardu D.. Sėdėdamas virtuvėje išgirdo triukšmą koridoriuje, keiksmus, pamatė gulintį susirietusį A. E., kuris dejavo, jog skauda ranką, šalia stovėjo A. Š., A. Ž. ir G. T. (t. 1, b. l. 91).

2017-08-23 asmens parodymo atpažinti metu N. K. atpažino G. T., kaip asmenį, paėmusį už kaklo A. E. ir parvertusį jį ant grindų (t. 1, b. l. 98-102).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikacijos

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.

Nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu vienas iš kaltinamųjų (A. Š.) savo kaltę pripažino tik iš dalies ir neigė dalį nukentėjusiam asmeniui padarytų spyrių, o kaltinamasis G. T., nurodė, kad, laikydamas nukentėjusįjį, kaltinamojo A. Š. veiksmų neįsidėmėjo, tačiau teisiamajame posėdyje abu kaltinamieji kaltę visiškai pripažino ir toks jų prisipažinimas teismui abejonių nekelia. Be to, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina bylos surinkti įrodymai – pačių kaltinamųjų bei nukentėjusiojo A. E., liudytojo N. K. parodymai, medicininiai dokumentai (specialisto išvada) ir kiti rašytiniai įrodymai, kurie vienas kitą atitinka ir papildo.

Ištyrus ir įvertinus byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, veikdami tiesiogine tyčia, konflikto metu su nukentėjusiuoju, kaltinamieji bendrais veiksmai nesunkiai sužalojo A. E., todėl jų veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmių skyrimo

Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamiesiems G. T. ir A. Š. taikymo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kiekvieno iš kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamųjų G. T. ir A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji G. T. ir A. Š. nesunkiai sužalojo žmogų veikdami bendrininkų grupe bei būdami recidyvistai, ką teismas pripažįsta jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 str. 1 d. ir 13 d.).

Kaltinime nėra nurodyta ir byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių aplinkybę, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos tai, kad kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl teismas šioje byloje nepripažįsta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardintos sunkinančios aplinkybės buvimo.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 (trejų) metų.

Teismas, nustatydamas kaltinamajam G. T. skirtinos bausmės rūšį ir dydį visų pirma, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), veikiant tiesiogine tyčia, G. T., kaip bendrininko veiksmus ir jų pobūdį nusikaltimo padarymo metu. Taip pat atsižvelgia į G. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir dėl poelgio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d. 2 p.), atsiprašė nukentėjusiojo, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe, esant recidyvistu (BK 60 str. 1 d. ir 13 d.). Kartu įvertintini byloje esantys duomenys, apibūdinantys kaltinamąjį G. T.: nevedęs, nedirba, tačiau nuo 2016-09-28 yra įtrauktas į individualią veiklą vykdančių asmenų sąrašą, teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 34-37), nenustatyta, kad gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įtrauktas į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą (t. 2, b. l. 33). Nurodytos kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės patvirtina, kad jam nėra būdingas smurtinio pobūdžio elgesys. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu jokių turtinių ir (ar) neturtinių pretenzijų kaltinamajam G. T. nepareiškė. Įvertinus kaltinamojo G. T. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, G. T. asmenybę, vienos lengvinančios ir dviejų sunkinančių aplinkybių buvimą, tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, spręstina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. T. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant mažesnę už sankcijos vidurkį – 9 mėnesių laisvės apribojimą (BK 48 str. 2 d.).

Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, remiantis BK 64¹ straipsniu, G. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Taip pat į bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2018-04-11 iki 2018-04-17, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str.).

Siekiant kuo greitesnio civilinei ieškovei – Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytos žalos atlyginimo, kaltinamasis G. T. įpareigotinas per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.), o atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio, teismo vertinimu teigiamą įtaką kaltinamajam padarys įpareigojimas per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomoji priemonė, paskirta kaltinamajam G. T. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, nustatydamas kaltinamajam A. Š. skirtinos bausmės rūšį ir dydį taip pat pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.) žmogaus sveikatai, į jo padarymo aplinkybes, motyvus, kaltės formą – tiesioginę tyčią, padarytų sužalojimų sunkumą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir dėl poelgio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybę – nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe, esant recidyvistu (BK 60 str. 1 d. ir 13 d.). Atsižvelgtina ir į tai, kad A. Š. teismo posėdžio salėje atsiprašė nukentėjusiojo, o nukentėjusysis viso teisminio proceso metu jokių turtinių ir (ar) neturtinių pretenzijų kaltinamajam nepareiškė, be to, bylos duomenimis, bendravimas su nukentėjusiuoju, paties nukentėjusiojo valia, vyko (tęsėsi) ir iškarto po įvykio. Kartu įvertintini byloje esantys duomenys, apibūdinantys kaltinamąjį A. Š.: nevedęs, teistas devynis kartus, teistumas neišnykę, nedirbantis ir neregistruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 145-151), įrašytas į priklausomybės ligų ir psichikos ligų įskaitą (t. 1, b. l. 139).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. Š. paskyrus vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad buvo nustatyta kaltinamojo atsakomybę viena lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, asmenines kaltinamojo A. Š. savybes ir laiko, kad A. Š. už nusikaltimą yra skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nei didesnis ne sankcijoje numatytos bausmės vidurkis – 9 mėnesiai.

Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, remiantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. Š. nusikaltimą padarė neatlikęs jam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-27 baudžiamasis įsakymu) paskirtos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-27 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą arešto bausmės dalį (BK 64 str. 1 ir 2 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pp.).

Kardomąją priemonę, paskirtą A. Š., – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžio priėmimo dieną pakeisti į kitą kardomąją priemonę – suėmimą.

Dėl civilinio ieškinio

Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 121,24 Eur turtinę žalą už nukentėjusiam A. E. suteiktą gydymą. Prašomas priteisti žalos dydis pagrįstas kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais įrodymais (t. 1, b. l. 80-84).

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovas nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti civilinį ieškinį civilinės ieškovės atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 112). Teismui nekyla abejonių dėl prašomos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryšio su kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, žala įrodyta į bylą pateiktais dokumentais. Kaltinamieji teismo posėdyje sutiko su ieškinio dydžiu, todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir G. T. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktais, G. T. įpareigoti:

1) per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje;

2) per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią G. T. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2018-04-11 iki 2018-04-17.

G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. Š. pripažinti kaltu pagal padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. Š. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-27 baudžiamuoju įsakymu paskirtą visą neatliktą arešto bausmės dalį ir A. Š. galutinę subendrintą bausmę – nustatyti 6 (šešis) mėnesius ir 1 (vieną) dieną laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. Š. nustatyti nuo nuosprendžio priėmimo dienos (2018-05-03).

Kardomąją priemonę, paskirtą A. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžio priėmimo dieną pakeisti į kitą kardomąją priemonę – suėmimą.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. T. bei A. Š. civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 121,24 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir dvidešimt keturis centus) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.