Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad balandžio 2 d. buvo su M. D. kieme - stadione žaidė kamuolį, su draugais buvo. Po to ėjo iki jo namų (duomenys neskelbtini), lygtai bokso pirštinių pasiimti, buvo tik dviese su M. Sutiko L, A ir D prie jo laiptinės. Pasisveikino, M ir D nuėjo į kitą namo pusę. Jis girdėjo, kaip L paprašė A pavažiuoti su dviračiu, tačiau A nedavė. Tuomet jis irgi sakė, kad duotų L pavažiuot su dviračiu. Kalbėjo, kalbėjo apie tą dviratį ir jis A smogė į nosį, kadangi A nedavė dviračio, supyko. A bėgo iš nosies kraujas ir jis verkė. Tuo metu L buvo šalia, stovėjo, nieko nedarė. L norėjo pasivažinėti su dviračiu. Kadangi A nedavė, trenkė jam į nosį. Paskui iš trečio aukšto išėjo į balkoną dėdė ir pasakė, ką jie daro tam vaikui. Jie paleido ir A nuvažiavo. Tam vyrui nieko nesakė, iš karto bėgo pas A atsiprašyti, o ką L darė nematė. Jis A nepasivijo, jis nuvažiavo. Paskui per facebook norėjo A atsiprašyti. Jis sakė, kad atleidžia, bet sakė jo mama neatleidžia. Mano, kad L galėjo turėti peilį. Kaip tas peilis atrodė neatsimena. Duodamas parodymus gegužės 6 d., kad sakė, jog „L priėjo prie manęs, jis man ištiesė dešinę ranką, kad pasisveikint, aš jam taip pat padaviau ranką, pasisveikinom, pamačiau, jog kitoje rankoje, t. y. kairėje rankoje jis turėjo peilį“,- taip galėjo būti. A turėjo pravardę „Minimukas“. Galėjo būti, kad L jam sakė: „liepk „Minimukui“ nulipti nuo dviračio“, ir atkišo peilį, bet jo neprilietė, tik rodė. Telefono jokio net nebuvo, reikalavo tik dviratį duoti pasivažinėti, o dėl mobilaus ryšio telefono nieko nežino. Tuo momentu tik paprašė, kad duotų jam pavažiuoti, o A manytų suprato, kad reikalavo. Nukentėjusysis jų prašymo išsigando. Suprato, kad nukentėjusysis jų bijo. Dėl savo elgesio gailisi. Mano, kad blogai padarė. Mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje, sekasi normaliai, pamokas lanko. Jo atžvilgiu jokių ikiteisminių tyrimų nėra pradėta (2 t., b.l. 45,46).

Kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad balandžio 2 d. buvo su draugu E, kuris vėliau išėjo namo. Jis ėjo pas savo močiutę namo, pakeliui sutiko nukentėjusįjį A ir paprašė jo dviračio pasivažinėti. Jis to dviračio nedavė, nežino kodėl, gal išsigando. Jis A iš pradžių prašė, po to reikalavo. Tada sutiko D su draugu ir paprašė, kad D. M. paprašytų, nes jis geriau pažinojo nukentėjusįjį. D. M. paprašė, bet jam irgi nedavė. A buvo išsigandęs, tuo metu neverkė. P. D. trenkė į nosį A, jis apsiverkė. Po to išlindo kažkoks vyras iš balkono, pradėjo rėkauti, jie išsigando ir išsiskyrė. Jis ėjo draugą E pasitikti. Kur Di nuėjo nežino, į kitą pusę visai. A nuvažiavo lygtais. Peilio nebuvo. Ką D pasakojo, netiesa. Peilio nesinešioja, neturėjo peilio. Apie telefoną nebuvo jokios kalbos. Vienintelis, ką prašė, kad duotų dviratį pavažiuoti. Jam neskambėjo joks telefonas, neteisybę papasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Kaip D šnekėjosi su A viską girdėjo. Bendravo maždaug apie 5 minutes. B. A. draugas, jis stovėjo šalia A. Jam nieko nedarė, nieko neprašė. A prašymą suprato kaip grasinimą. Jis dviratį stumdė, kad nuliptų A. Bandė fizine jėga paimti dviratį, bet A stipriai laikė. Pas A jokio telefono nematė. Tas reikalas taip išėjo spontaniškai, tarp jų su D jokio susitarimo nebuvo. Savo poelgį vertina blogai, gailisi dėl savo veiksmų. Nukentėjusiojo A atsiprašė, jis turbūt priėmė atsiprašymą. Šiuo metu mokosi mokykloje nuo rugsėjo mėnesio, šiuo metu gyvena Vilniuje. Mokslai sekasi gerai. Jo atžvilgiu naujų pradėtų ar atliekamų ikiteisminių tyrimų nėra (2 t., b.l. 46,47).

Kaltinamiesiems D. M. ir L. B. pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be D. M. ir L. B. parodymų, jų kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos R. P. 2016-04-02 tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, kad 2016-04-02, apie 18.20 val. BPC gautas pranešimas, kad kieme prie (duomenys neskelbtini), Kaune, mažametį A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., sužalojo kitas nepilnametis (1 t., b.l. 10);2016-09-20 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kieme (1 t., b.l. 11-16);nukentėjusiosios D. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-04-02, apie 18.00 val. jos sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. buvo kieme prie bendrabučių, esančių (duomenys neskelbtini) g. tarp 14 ir 16 numeriais pažymėtų namų. Kieme taip pat buvo ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris kieme nuolat kimba prie kitų vaikų, vadina necenzūriniais žodžiais, atiminėja daiktus, elgiasi agresyviai. Būdamas kieme A važinėjosi dviračiu, D kibo prie jo, plūdo necenzūriniais žodžiais. Einant į laiptinę, D. A. sustabdė ir reikalavo atiduoti dviratį ir mobiliojo ryšio telefoną „Coolpat E 560“, kurio vertė apie 80 eurų. A nesutikus, D kumščiu trenkė A vieną kartą į nosį. D nusisukus, sūnus A pabėgo. A. K. į medikus nesikreipė, nes didesnių sužalojimų nepatyrė. Mobiliojo ryšio telefonas "COOLPAT", kurio vertė apie 80 eurų, nuosavybės teise priklauso D. K., pirko pati, turi įsigijimo dokumentus. Dviračio vertė - 40 eurų, dviračio įsigijimo dokumentų pateikti negali, nes dviratį pirko dėvėtą, dokumentų negavo, dviratis nuosavybės teise priklauso taip pat jai. Daiktai nepagrobti, nesugadinti, tvarkingi. Po šio įvykio pastebėjo pasikeitimus sūnaus A elgesyje, jis kelias dienas po šio įvykio atrodė išsigandęs, nėjo į lauką, atrodė susijaudinęs. Praėjus kelioms dienoms po šio įvykio, jis į lauką vėl pradėjo eiti, tačiau to namo kieme nebežaidžia, stengiasi eiti į kitą vietą žaisti, kad tik nesutiktų D. Tai ne pirmas toks agresyvus ir įžūlus kaimynų vaiko D. M. elgesys, dėl to vaiko yra ir anksčiau kreipusis į policiją dėl jo elgesio. Po patirto sužalojimo A iš nosies nestipriai bėgo kraujas, matė, kad jo nosis buvo paraudusi ir šiek tiek patinusi, sūnui padėjo susitvarkyti nosį, jis sakė, kad jam skauda nosį, sakė, jog skausmą jautė dar dvi dienas po šio įvykio. Į greitosios pagalbos medikus nesikreipė, nes kraujavimas sustojo, šaldė nosį, nes tikėjosi, jog tinimas praeis, mėlynių nebuvo. Pas teismo med. ekspertus nevyko, sužalojimas išnyko po dviejų dienų. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b.l. 19-21); 2016-09-20 savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusioji D. K. ikiteisminiam tyrimui pateikė dviratį ir mobiliojo ryšio telefoną “Coolpad” Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 24-25). Daiktai apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajai (1 t., b.l. 26-32);nukentėjusiojo A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu, kuriais nustatyta, kad 2016-04-22 A. K. su draugu D. L. važiavo iš parko. Draugas su riedučiais, A. K. - dviračiu. Tada netoli prie „IKI“ parduotuvės priėjo L, kurio nepažįsta, tik žino vardą. L priėjo ir pradėjo šnekėti, kad nori pirkti A. K. dviratį, kad dabar eina iki namų ir kad tuoj grįš ir jei neras A. K. ir D. L., žino kur gyvena ir bus blogai. L liepė jo laukti. Tada nuėjo prie kažkurio namo laiptinės, kuris randasi šalia A. K. namų. A. K., D. L. ir L prie laiptinės kalbėjosi apie tai, kad L norėtų A. K. dviratį. Tada pašaukė močiutė ir tada D pasakė, kad turi eiti, o L ėjo kartu. Kai priėjo prie savo namo kitos laiptinės, tada atėjo Di ir dar du vaikinai, kurių nepažįsta, vienas iš jų D. M., gyvenantis A. K. name. Jie buvo keturiese, pristojo prie A. K., ir liepė duoti pravažiuoti ratą su dviračiu. L ir D pasišnabždėjo ir D prašė duoti pravažiuoti, su L prašė, o kai pasakė kad neduos, tada pradėjo atiminėti dviratį, bandė abu A. K. nustumti nuo dviračio, tada Di trenkė iš kumščio į nosį. A. K. sėdėjo tuo metu ant dviračio, kojomis į žemę buvo pasirėmęs. Kai trenkė- suskaudo per visą nosį, kraujas bėgo, po to pamatė toks vyras iš 3-4 aukšto ir pašaukė „ką ten darot?“ ir visi atsisuko į jį. Tuo metu A. K. pabėgo, nuvažiavo dviračiu. L kaip ir nieko nedarė kai D trenkė, prie pat dviračio Lukas buvo, o kiti du berniukai jie kaip ir bandė A. K. nustumti, stovėjo priekyje, jie tik stovėjo. Kažkuris lyg spyrė į dviratį, bet tik D ir L prie A. K. buvo prisilietę, o smūgį sudavė tik D. L tik sustumti bandė nuo dviračio. Jie sakė „lipk nuo dviračio duok parlėkt ką čia myži į batą“, tada A. K. suprato, kad nori pavogti dviratį, klausė ar A. K. turi telefoną. Jis turėjo, bet pasakė, kad neturi, jie jo nematė. Kai tas žmogus pašaukė „ką darot“ tada A. K. pabėgo, D bandė vytis, bet jam nepavyko, važiavo link stadiono ir paskambino sesei, kad ateitų sesė pasitikti prie laiptinės, nes bijojo, kad jie lauks. Visų keturių bijojo, bet pagrinde D ir L. Apie įvykį pasakojo mamai ir sesei. D yra kaimynas, jis gyvena tame pačiame name, kitoje laiptinėje, D 15 ar 14 metų, jis yra vyresnis. Su D visada buvo pykčių, nes jis visada kabinėjasi, jis visada pradeda muštis. L nepažįsta, tik girdėjo jo vardą, jis negyvena tame pačiame name, tą dieną jį sutiko pirmą kartą. D nieko negalėjo padaryti, jis įbėgo į laiptinę, jis viską matė, matė kai trenkė į veidą, kai trenkė, tada D pabėgo į laiptinę, D buvo per 5-4 metrus, jis matė ir girdėjo visą. Sužalojimų neliko, bėgo tik kraujas iš nosies iš karto, kraujavo kokias 6 min, kol apsuko ratą ir grįžo namo. Po smūgio iš karto pasipylė kraujas. L gal turėjo peilį, matėsi, kad kažkas kišenėje yra, bet peilio nematė. Nei vienas nebuvo išsitraukęs peilio. Po įvykio D lyg kažką rašė per „Facebook“, bet jam neatrašė. Viena ar dvi dienos buvo praėję, jis rašė kažką, kad buvo girtas, klausė ar tikrai trenkė. Di kai važiavo sakė „palauk, sustok“, neilgai vijosi, minutę kokią, bet nepavijo. Draugas sakė, kad D buvo girtas. Nuo L ėjo alkoholio nemalonus kvapas, lyg tokio kaip alaus. A. K. kieme vadina "Minimuku“ (1 t., b.l. 40-41). Teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė, kad kai jis su draugu važiavo pro „IKI“ parduotuvę, priėjo L ir sakė, kad perka jo dviratį. Jis pasakė, kad neparduoda, tada L klausė ar turi telefoną, jis atsakė, kad neturi. Telefonas buvo vidinėj kišenėj. D nebuvo, kai L klausė. Kai buvo jau ir D, nebuvo klausimo dėl telefono (2 t., b.l.47); 2016-06-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo nukentėjusysis A. K. atpažino L. B. kaip asmenį, kurį parodymuose minėjo kaip „L” ( 1 t., b.l. 45-47);liudytojos I. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad tiksliai neatsimena, laiko negali pasakyti, tačiau tai buvo prieš šių metų vasarą, po pietų link vakaro, tiksliai laiko neatsimena, ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, namuose daugiau nieko nebuvo. Jai į telefoną paskambino brolis A. K., jam 12 metų, paskambinęs telefonu jis jos prašė jam padėti, sakė, kad D jam trenkė ir, kad norėjo atimt dviratį, prašė jos, kad ateitų jo pasitikti. Kalbant telefonu A atrodė išsigandęs, jo balsas buvo uždusęs, lyg būtų bėgęs, telefonu kalbant jis kūkčiojo, bet neverkė, sakė, kad bijo grįžt namo. Ji iškart nulipo žemyn, išėjo į lauką, A tuo metu privažiavo prie laiptinės su dviračiu, jis buvo vienas. Matė, kad A veidas yra sužalotas, jo nosis buvo paraudusi ir patinusi, iš nosies matėsi, jog bėgo kraujas. Daugiau sužalojimų nematė. Paėmė A dviratį ir jį užnešė iki namų, A ėjo kartu su ja. Namuose padėjo dviratį, A prašė, kad papasakotų kas buvo, jis sakė, kad kieme prie jų namo, D, kuris yra jų kaimynas, tik gyvena kitoje laiptinėje, jam sakė duoti pravažiuoti su dviračiu, A nesutiko, tuomet D jam trenkė, brolis taip pat sakė, kad D pamatė, jog jis turi telefoną, sakė atiduoti ir jį, nežino ar telefoną sakė atiduoti prieš trenkimą ar po jo, tuomet sakė, kad per kažkurio buto langą išlindo vyriškis, sakė, kad jis kažką sakė jiems, A tuo metu ir nuvažiavo dviračiu, važiavo dar kažkur aplink namą ir būdamas stadione paskambino jai. A sakė, kad kai D priėjo prie jo ir sakė duoti pravažiuoti su jo dviračiu, D buvo ne vienas, o su keliais vaikais, ji tiksliai neatsimena su keliais, neatsimena ar sakė, jog juos pažinotų. A jai nieko nesakė, kad jam būtų siūlę dviratį parduoti, o dviračio jis pats nebūtų pardavinėjęs, nes jį turėjo tik vieną. Jis po A tokio pasakojimo iškart paskambino į policiją. Po kiek laiko atvykus pareigūnams, mama D. K. taip pat jau buvo namuose, A viską pasakojo policijos pareigūnams. Jam pasakojant išgirdo, kad jis sakė, jog vienas iš vaikų turėjo peilį, sakė, kad jis nebuvo toks kaip virtuvinis, o kažkoks kitoks, nežino, neatsimena, kuris vaikas jį turėjo pagal A pasakojimą (1 t., b.l. 51-52);liudytojo M. D. parodymais, kuriais nustatyta, kad D. M. pažįsta jau kelis metus, mokosi kartu toje pačioje mokykloje. Ir jis gyvena netoliese jo namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino. 2016 metų kažkur balandžio mėnesį, tikslaus laiko neatsimena, su D susirašė per socialinį tinklalapį www.facebook.com, ir išėjo į lauką, vaikščiojo, sėdėjo prie D laiptinės. D nesakė dėl ko eina namo, jis liko jo laukti prie laiptinės. Maždaug po 15 minučių grįžo D, jis su savimi nieko neatsinešė. Prie laiptinės atėjo ir L, jo pavardės nežino, jo gyvenamosios vietos adreso jis nežino, jam 14-15 metų, nežino ar jį pasikvietė, jis tiesiog atėjo. Daugiau kitų asmenų nebuvo. L su savimi nieko neturėjo, bent nieko nematė jo rankose, L elgesys jam jokių įtarimų nesukėlė. L su juo pasisveikino, pasisveikino ir su D, toliau pokalbis vyko tik tarp D ir L, jų pokalbio nesiklausė, bet girdėjo, kad kalba apie dviratį, apie kokį dviratį kalbėjo jis nežino. Maždaug po 10 minučių jis pasakė, kad eina namo ir išėjo, D su L liko ten pat prie laiptinės. Kas buvo toliau jis nežino, todėl ir papasakoti negali. Daugiau papildymų neturi, daugiau nei mėnesį laiko su D nebebendrauja (1 t., b.l. 54-55);liudytojo D. L. parodymais, kuriais nustatyta, kad A. K. pažįsta, yra draugai, neprisimena kaip susipažino. Maždaug prieš mėnesį laiko, tiksliai neatsimena jis buvo kieme su A, važinėjo su dviračiu, važiavo iš Ąžuolyno, netoliese parduotuvės IKI, esančios Savanorių pr., netoliese jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, A užkalbino toks L, jo nelabai pažįsta, jam maždaug 15 metų, nežino kur jis gyvena ir kur mokosi. Jis buvo vienas. L. A. sakė „aš noriu pirkti iš tavęs dviratį“, A jam atsakė, kad dviračio jis neparduoda, L vis tiek kalbino A vis tiek parduoti dviratį, bet jis vis tiek nesutiko, L juos šnekino eiti iki jo namų, tikslaus adreso nežino, jo namas yra kitoje gatvės pusėje nuo jo namų. Jie sutiko, jis sakė nori nueiti namo pasidėti kažkokį maišą ir sakė, kad dar toliau pašnekės dėl dviračio. Jie su A liko lauke prie laiptinės, o L užlipo laiptine į viršų, jis užlipo į penktą aukštą. Po kiek laiko L grįžo, ir tuomet jie trise nuėjo iki jo namų, netoliese jo laiptinės. Su A gyvena tame pačiame name, tik jų laiptinės skirtingos. A su L toliau kalbėjo, o jis paėjo šiek tiek toliau, po kelių minučių prie L su A atėjo maždaug dar keturi ar penki berniukai, jų išvis atėjo dar daugiau, bet prie L su A atėjo tik keturi ar penki. Tarp tų apstojusių berniukų buvo D. M., o kitų jis nepažįsta. D priėjo prie jo ir pasakė, kad nueitų už namo pažiūrėti ar draugų nėra. Eidamas jis išgirdo kaip D. A. pasakė „duok dviratį pravažiuot“, tuo metu atsisuko pasižiūrėti ir pamatė, kaip D bandė atimti dviratį iš A, traukdamas jį į save laikydamas už dviračio vairo, A vis sakė, kad neduos dviračio, jis verkė. Jis suprato, kad Di mėgino pavogti A dviratį. Visa tai vyko prie namo kampo. Jis šiek tiek paėjo už namo, bet po to apsisuko, kai grįžo A jau nebebuvo, prie laiptinės buvo likę visi vaikinai išskyrus D. Jis tuomet greitai perbėgo į namo kitą pusę, pamatė kaip A važiavo su dviračiu, jo veidas buvo kruvinas, kaip suprato D jam trenkė į nosį, o A iš paskos bėgo D. A su dviračiu pabėgo, D po to atėjo prie jo ir jam pasakė „nesakyk policijai, kad aš trenkiau į nosį, o sakyk, kad L turėjo peilį ir dėl to trenkiau“. Po to, kaip suprato, A pasiskambino savo sesei, kuri išėjo į lauką jo parsivesti namo, jis jai atidavė riedučius, kuriais važinėjo ir A grįžo namo. Jis po to irgi grįžo namo, grįžęs namo viską papasakojo mamai (1 t., b.l. 59-61);liudytojo A. Z. parodymais, kuriais nustatyta, kad gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini) ketvirtame aukšte. Tikslaus laiko neatsimena, tačiau tai buvo šių metų balandžio mėnesį, tikslaus paros laiko neatsimena, bet tai buvo dienos metu, maždaug apie 17-18 val. jis būdamas namuose išėjo į bendrojo naudojimo balkoną parūkyti. Rūkant balkone išgirdo, kad lauke, apačioje, netoliese namo, kalbėjosi berniukai, vienas berniukas buvo su dviračiu, jaunas, maždaug 11 metų amžiaus, taip pat dar buvo du berniukai, vienas maždaug 16-17 metų amžiaus, kūdas, aukštas, tamsių trumpų plaukų, jis buvo su akiniais nuo saulės. Kitas berniukas buvo maždaug irgi 16-17 metų amžiaus, žemesnis už pirmąjį, taip pat nestambaus sudėjimo, šviesesnių plaukų, daugiau požymių neįsidėmėjo. Vieną iš berniukų jis atpažino kaip kaimyną, jis gyvena jo laiptinėje, penktame aukšte. Kito berniuko jis neįsidėmėjo, galbūt ir galėtų jį atpažinti. Jam rūkant balkone, matė, kad prie laiptinės dviračiu važinėjo minėtasis berniukas, jis buvo kartu su draugu, bet jis dviračiu nevažinėjo, jis buvo šalia berniuko. Vėliau prie berniuko priėjo minėti du kiti berniukai, tuo metu berniuko su dviračiu draugas kažkur nuėjo, jo prie jų nebebuvo, nežino kur jis nuėjo, bet jo nebematė. Vienas iš priėjusių berniukų, t. y. aukštesnis berniukas, pirmasis, sakė duok dviratį pravažiuot ratą, jo toks pasakymas buvo griežtas, agresyvus. Berniukas ant dviračio atsakė, jog neduos, ir tas pats berniukas trenkė į veidą berniukui ant dviračio, tiksliai nematė, kur jam sudavė, nepamena. Kraujo nematė, vaizdas visas buvo iš viršaus. Nepamena ar kitas berniukas ką nors sakė berniukui su dviračiu. Jis tuomet A. Z. sušuko "ką čia darot, tuoj nusileisiu ! " tuomet, tas kuris trenkė kitam berniukui jam atsakė „davai nusileisk“, kiek pamena, jis dar ir keikėsi. Matė, kad nukentėjęs berniukas apsiverkė. A. Z. iš balkono išėjo, norėjo persirengt ir nulipt žemyn, tačiau grįžo į balkoną pasižiūrėti ar jie dar yra, bet nei vieno iš berniukų lauke jau nematė. Dar kelias minutes pabuvo balkone, pasižiūrėjo ar jie negrįžta ir tuomet nuėjo namo. Konflikto metu tarp berniukų jis jokio peilio nematė, kalbų apie telefoną jis negirdėjo, berniukas sakė tik duok pravažiuot ratą su dviračiu, o savininkas atsakė, jog neduos, tuomet jam ir sudavė pirmasis berniukas. Kalbų apie dviračio pardavimą jis taip pat negirdėjo. Nežino ar berniukai buvo blaivūs, jis buvo ketvirtojo aukšto balkone (1 t., b.l. 65-67); D. M. įstatyminės atstovės V. G. parodymais, kuriais nustatyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvena keturiese, tai ji ir jos trys vaikai – D, A ir R. Visi vaikai nepilnamečiai, D yra vyriausias. Su sese D apsipyksta kartais, kaip vaikai nepasidalina daiktais, tačiau didesnių konfliktų nebūna. Mažiausiasis R yra tik 1 metų. D tėtis gyvena Norvegijoje, išvykęs jis jau seniai, su juo ji ryšių nepalaiko, D su tėčiu kartais bendrauja telefonu, tačiau tai būna retai kelis kartus per metus. D tėvas jai finansiškai nepadeda išlaikyti D, juo nesirūpina. D mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mokslai jam sekasi gerai, pažymiai teigiami, pamokų jis nepraleidžia, iš mokytojų nusiskundimų yra turėjusi dėl D elgesio, kad mokykloje apsistumdo su kitais vaikais, susimuša, tačiau pastaruoju metu tokių nusiskundimų neturėjo. Namuose jis pareigų neturi, ji tvarkosi namus, jo paprašius jis jai visada padeda, kartais konfliktų kyla dėl smulkmenų, konfliktus išsprendžia gražiuoju. Nusiskundimų D elgesiu neturi, sutaria gerai, anksčiau daugiau konfliktuodavo, nes jis nesutardavo su sese, dabar šie konfliktai išsisprendė. D po pamokų būna kieme arba namuose žaidžia su kompiuteriu. D draugų nelabai žino, jis jų turi daug, bendrauja vis su kitais vaikais. Ką jie kieme veikia ji nežino, kai žaidžia jų kieme mato kad žaidžia futbolą ar su telefonais. Apie D galimai įvykdytą nusikaltimą ji nieko nežinojo, jis jai nieko nesakė, apie įtarimą sužinojo tik kartu atvykusi į policiją su D. Grįžus namo D klausė kas buvo, kodėl taip pasielgė, D pripažino, kad berniukui trenkė į nosį, tačiau nieko vogti nenorėjo ir nesiruošė. Sakė, kad taip elgtis buvo liepiamas kito berniuko vardu L (1 t., b.l. 74-75);L. B. įstatyminio atstovo V. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad Gyvena dviese (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav. L su juo kartu gyvena maždaug 5 metus. Su mama jis negyvena, nes ji dirba užsienyje, važinėja vis į užsienį, todėl kad L neliktų vienas, jis jį pasiėmė. Tačiau mamai būnant Lietuvoje L nuvažiuoja pas mamą, jie bendrauja, kalbasi ir telefonu. Jam augant taip pat prasidėjo problemos su jo elgesiu, mama ir močiutė su juo nebesusitvarkė, todėl jis jį pasiėmė su savimi. L nebeklausė močiutės, negrįždavo laiku namo, pradėjo silpniau mokintis. Paskutiniu metu L jo irgi nelabai klauso, bando jį auklėti, kartais jis jo klauso, kartais ne. Jis yra uždaro būdo. Jis yra padaręs kelis nusižengimus, už kuriuos buvo nubausti administracine tvarka, jis buvo iš parduotuvės kažką pavogęs. Šiuo metu L mokosi Kėdainių profesinio rengimo centre. bet greičiausiai, kad mama jį pasiims gyventi kartu į Vilnių. Mokykloje jam sekasi prastai, pažymiai yra blogi, pamokas lanko, bet ir daug jų praleidžia. Visos problemos su L prasidėjo jam pradėjus mokytis(duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, todėl ir planuoja L perkelti į kitą mokyklą Vilniuje. L draugus pažįsta mažai, ką jie veikia nežino. Anksčiau jis bandė lankyti boksą, bet sportą metė. Apie galimai L įvykdytą nusikaltimą su kitu berniuku jis sužinojo tik atvykęs į policiją, L jam nieko apie tai nepasakojo (1 t., b.l. 79-80);Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo K. Š. 2016-08-05 tarybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, kad D. M. naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , įtariamasis L. B. – Nr. (duomenys neskelbtini). Siekiant išsiaiškinti ar D. M. ir L. B. prieš nusikaltimą ir po jo ar bendravo mobiliaisiais telefonais, kur buvo nusikaltimo metu ir po jo, 2016-07-21 buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės prokuratūros nutarimas dėl susipažinimo su informacija, išeinančių ir įeinančių pokalbių išklotinės. D. M. mobilaus ryšio telefonas 2016-04-02 nuo 17:28 val. iki 20:44 val. nuolat jungėsi prie bokštų esančių aplinkui nusikaltimo vietą t. y. addresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas. L. B. mobilaus ryšio telefonas 2016-04-02 nuo 16:54 val. iki 17:48 val. nuolat jungėsi prie bokštų esančių aplinkui (duomenys neskelbtini), Kaunas, 17:48 val. mobilaus ryšio telefonas prisijungė prie bokšto esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, nuo 17:48 val. iki 19:02 val. mobilaus ryšio telefonas jungėsi prie bokštų esančių aplinkui (duomenys neskelbtini) , Kaunas. L. B. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu, t.y. 2016-04-02 laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.58 val. nesinaudojo, tai rodo naudotojo išeinančių ir įeinančių pokalbių išklotinė. Šiuo laikotarpiu L. B. susirašinėjo trumposiomis žinutėmis su mobilaus ryšio numeriu (duomenys neskelbtini). 16.46 val. su mobilaus ryšio operatoriumi Nr. (duomenys neskelbtini) vyko pokalbis kuris truko 61 sekundę, 18.58 val. mobilaus ryšio vartotojas paskambino numeriu (duomenys neskelbtini) , su kuriuo pokalbis truko 67 sekundes (1 t., b.l. 109-110); D. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l.124, 125);L. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l.165, 166);

BK 93 str. 1 d. numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.