Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-335-1146/2026 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00906-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.21; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1. (S)

2026 m. vasario 18 d.

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kybartų Darna“ atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kybartų Darna“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos už techninę priežiūrą (eksploatavimą), administravimą, kaupiamąsias lėšas bei delspinigių mokėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. liepos 19 d. teisme buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kybartų Darna“ (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovui R. S. (toliau – atsakovas) dėl 132,30 Eur skolos, 1,91 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 25 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), ir renka mokesčius už namo eksploataciją, o taip pat vykdo remonto darbus. Šio namo butas Nr. 6 priklauso atsakovui. Už techninę priežiūrą (eksploatavimo darbus), administravimą atsakovas nemoka nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Už patarnavimus atsakovas ieškovei yra skolingas 61,38 Eur. Už kaupiamąsias lėšas atsakovas nemoka nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Atsakovo įsiskolinimas – 70,92 Eur.

Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, tačiau savo atsikirtimus nurodė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad nėra pagrindo iš atsakovo priteisti skolą, nes ieškovė neatlieka eksploatavimo ir remonto darbų nuo 2000 metų. Butas Nr. 6 nugriuvęs, jo durys užmūrytos.

Teismo posėdžio metu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kybartų Darna“ atstovas advokato padėjėjas Virginijus Ražukas nurodė, kad prašo iš atsakovo priteisti 132,30 Eur skolą, 1,90 Eur delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą kildina iš to, kad atsakovas turi butą pastate, kuriame ieškovas administruoja. Ieškovę administruoti paskirta Vilkaviškio administracijos direktoriaus įsakymu. Už bendro naudojimo objektų administravimą, ieškovei atsakovas yra skolingas: už ieškovo vykdoma techninę priežiūrą, administravimą ir kaupiamąsias įmokas. Kiekviename name turi būti vykdoma techninė priežiūra, kiekvienas savininkas privalo mokėti už administravimo paslaugas. Savininkai pasyvūs daugiabučio bendrijos neturi. Nėra pagrindo atsakavo atleisti nuo prievolių. Bendro naudojimo objekte yra pamatai, yra išorinės sienos, kol yra savininkas turi prievolę mokėti lėšas. Daugiabutis namas įtrauktas į kultūros vertybių registrą, paveldo departamentas siekia, kad pastatas butu atstatytas, o jis gali būti atstatytas tik iš kaupiamųjų lėšų, kurias moka savininkai. Savivaldybės taryba nustato įkainius, priklausomai nuo savininko turto ploto skaičiuojamos sumos, kurias turi mokėti. Administravimo lėšos ir kaupiamosios lėšos numatytos teisės aktuose. Skaičiuojamos minimalios, administratorius siekė sukviesti savininkus į susirinkimą, bet nepavyko. Eksploatavimo darbai, įrašė eksploatavimas, nes trumpiau, bet tai yra techninė priežiūra. Jei paskirtas daugiabučio namo administratorius, tai jam ir tenka vykdyti priežiūrą. Administratorius pats jokių rangos darbų neatlieka. Viena iš administratoriaus funkcijų – organizuoti kaupiamųjų lėšų rinkimą. Kaupiamųjų lėšų nepakanka namui atstatyti. Dėl administravimo mokesčio – apskaičiuojamas sekančiai: tarifas x plotas (78,78 kv. m.). Tarifo dydis nustatytas 0,027 Eur, tarifas nustatytas savivaldybės tarybos sprendimu 0,052 Eur, bet taikė mažesnį tarifą. Namas prižiūrimas iš savininkų lėšų. Administratorius turi rūpintis šių lėšų sutrinkimu, apskaitymu ir panaudojimu. Arba panaudoti, kai namas neatitinka privalomų reikalavimų. Tada galima be savininku sprendimo jas panaudoti. Dėl techninės priežiūros - tarifas taikytas 0,0163 Eur – namas, kuriame neįrengta bendra elektros inžinerinė sistema. Namas, kurio stogas šlaitinis. Net ir tai, kad stogo nebelikę, bet jį reikia traktuoti kaip su stogu, nes jį reikia atkurti. Daro tai kas numatyta STR reglamente. Atliekama namo apžiūra ir surašomos išvados kokius statybos darbus atlikti, kad atstatyti būklę. Administratorius turi prievolę organizuoti susirinkamus butų savininkų, kad sudarytų investicinį planą ir padidinti kaupiamasis įmokas, bet gyventojai nesirenka. Su minimaliomis įmokomis reikės šimto metų. Nepaisant to, kad pastatas sugriuvęs, būklė avarinė, ieškovės atsakomybė išlieka. Vyko ginčai su kultūros paveldo departamentu, buvo mėginama spausti ieškovę, kad ji savo lėšomis atkurtų namą, o vėliau išsiieškotų iš savininkų, tačiau ieškovė nesutiko. Pirmame aukšte yra veikiančių patalpų. Elektros bendros inžinerinės sistemos nebuvo iki gaisro. Nuotekos ir vandentiekis buvo. Dėl kaupiamųjų lėšų – remtasi Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390. Iki tol, kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo – mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį taikomas šis minimalus kaupiamosios įmokos tarifas: 11.1. daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas iki 3 000 kv. m, – 0,05 Eur/kv. m/mėn.; Tai yra minimalus tarifas, nes gyventojai nesirenka ir didesnio nenustato. Kasmetinės apžiūros metu yra apžiūrimi griuvėsiai, kad būtų užtikrintas saugumas (nekristų pastato konstrukcinės dalys ir pan.).

Teismo posėdžio metu atsakovas R. S. paaiškino, jog su ieškiniu nesutinka. Jis nežino ką daryti su įsigytais butais, jam juos įsigyjant niekas nesakė, kad jam reikės už tuos griuvėsius dar kažką mokėti. Bendrojo naudojimo laiptai yra išlikę tik pusė iš pirmo į antrą aukštą. Pastatas aptvertas tvorele, užkabinti pranešimai, kad negalima artintis, nes pastatas avarinės būklės. Kybartų darna aptvėrė tvora 2014 metais. 2020 įsigijo butą. Iš viso įsigijo 6 butus ir patalpą, parduotuvę. Jam žadėjo be įsipareigojimų, butai griuvėsiai. Įdėjo skelbimą, kad už vieną eurą galimą įsigyti, jis tikėjosi pasiimti griuvėsius, lentas. Jis galvojo bus gera vieta, galvojo bus galima ką nors pasistatyti. Sužinojo, kad paskirtas administratorius, kai gavo duomenis iš antstolio, pernai vasarą. Nes nėra trečio aukšto, nėra ką administruoti. Kiek supranta ieškovė rinko kaupiamąsias lėšas. Jis nemokėjo, nes neturėjo už ką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė administruoja ir eksploatuoja daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame name esantis butas Nr. 6 nuosavybės teise priklauso atsakovui R. S..

Ieškovė teigia, kad atsakovas naudojosi butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovės teikiamomis paslaugomis, tačiau prievolės sumokėti ieškovei už per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. suteiktas paslaugas (eksploatavimo darbus ir namo administravimą) neįvykdė ir įsiskolino ieškovei 61,38 Eur. Taip pat atsakovas nevykdė prievolės mokėti kaupiamąsias lėšas ir už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. yra susidaręs 70,92 Eur kaupiamųjų lėšų įsiskolinimas. Už nesavalaikį atsiskaitymą ieškovė atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. priskaičiavo 1,91 Eur delspinigių (nuo skolos už suteiktas paslaugas), kurių atsakovas ieškovei taip pat nesumokėjo.

Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad ieškovė be pagrindo iš jo prašo priteisti skolą, kadangi ieškovė nuo 2000 metų neatlieka eksploatavimo ir remonto darbų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įstatymo leidėjo yra imperatyviai nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. O sutinkamai su CK 4.82 straipsnio 4 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai turi prievolę reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012).

Išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp butų ir kitų patalpų savininkų ir administratoriaus, kuris įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir užtikrina interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šiuos santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, įtvirtinantys bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus. Nuostatuose nurodyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Nuostatų 8 punkte taip pat nustatyta, jog administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja Nuostatuose nurodytus mokėjimus ir įmokas. Patalpų savininkai (naudotojai) Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (Nuostatų 10 punktas). Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (Nuostatų 11 punktas). Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas, pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais (Nuostatų 12 punktas).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. B-IV-1371, ieškovė penkeriems metams paskirta vykdyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą. Taip pat byloje nėra ginčo, kad minėtame name, kurį paskirta administruoti ieškovei, atsakovas turi jam nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 6. Šio daugiabučio namo ypatumas yra tas, kad namas yra apdegęs, apgriuvęs, 2006 m. rugsėjo 14 d. pripažintas avariniu statinio pripažinimo avariniu aktu.

Anot atsakovo, ieškovė ginčo laikotarpiu neatliko jokių rangos darbų, pastatas apgriuvęs.

Nors iš atsakovo pateiktos medžiagos matyti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apgriuvęs, tačiau toks jis buvo ir tada, kai ieškovę paskyrė administruoti šio namo bendrojo naudojimo objektus. Minėtas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas nėra nuginčytas, ieškovė vykdė jai priskirtą pareigą.

Iš ieškovės pateiktų duomenų seka, kad per mėnesį už namo eksploatavimo darbus ieškovė atsakovui paskaičiavo 1,28 Eur, už namo administravimą – 2,13 Eur, viso per mėnesį 3,41 Eur. Skaičiavimo laikotarpis 2021 m. sausio mėn. – 2022 m. birželio mėn. Taip pat iš kaupiamųjų lėšų paskaičiavimo lentelės nustatyta, kad per mėnesį kaupiamųjų lėšų ieškovė atsakovui paskaičiavo 3,94 Eur. Skaičiavimo laikotarpis 2021 m. sausio mėn. – 2022 m. birželio mėn. Iš byloje pateikto 2019 m. vasario 22 d. UAB „Kybartų Darna“ direktoriaus įsakymo Nr. ĮV-15 „Dėl UAB „Kybartų Darna“ administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administravimo, techninės priežiūros, bei kaupiamųjų lėšų tarifo patvirtinimo“ matyti, kad patvirtintas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administravimo tarifas – 0,027 Eur/m², techninės priežiūros tarifas – 0,0163 Eur/m², kaupiamųjų lėšų tarifas – 0,05 Eur/m². Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui R. S., bendras plotas 78,78 m².

Dalyje dėl administravimo mokesčio, ieškovės atstovas nurodė, kad administravimo mokestis apskaičiuojamas sekančiai: tarifas x plotas (atsakovo nurodomas buto plotas 78,78 kv. m.). Tarifo dydis nustatytas 0,027 Eur, nors tarifo dydis nustatytas Vilkaviškio savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu - 0,052 Eur/kv. m., bet taikė mažesnį tarifą. Ieškovės atstovo nurodomas aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys. Iš esmės pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, ieškovė taikė per pusę mažesnį tarifą (0,027 Eur/kv. m.). Skolos susidarymo laikotarpis – 2021 m. sausis – 2022 m. birželis. Atsakovas neteikė byloje duomenų, patvirtinančių įmokas ieškovei už nurodytus laikotarpius. Pagal nustatytas aplinkybes, atsakovui priskaitytinas administravimo mokestis už mėnesį siekia 2,13 Eur (0,027 Eur x 78,78 kv. m.). Skolos susidarymo laikotarpiu buvo 18 mėnesių, tad galutinė atsakovo skolą už administravimo paslaugas sudaro 38,34 Eur (2,13 x 18). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė vykdo jai paskirtas namo, esančio daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas (renka kaupiamąsias įmokas, vykdo techninę priežiūrą), todėl ieškovė pagrįstai skaičiavo mokestį už atliekamą administravimą. Pastebėtina, kad, kaip minėta, ieškovė šio mokesčio tarifą sumažino per pusę, t. y. iki 0,027 Eur/kv. m. Teismo vertinimu, ši ieškovės reikalavimo dalis yra įrodyta, pagrįsta, todėl tenkintina.

Dalyje dėl mokesčio už techninę priežiūra, pažymėtina, kad nustatydama tarifo už techninę priežiūrą dydį, ieškovė vadovavosi Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. B-TS-1223, Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalių techninės priežiūros tarifų patvirtinimo, t. y. 0,0163 Eur/kv. m. – pagal namo ypatumus – namas, kuriame neįrengta bendra elektros inžinerinė sistema. Namas, kurio stogas šlaitinis. Bylos duomenimis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra (buvo) 993,66 kv. m.

Nors iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad ieškovės įrodinėjamos atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu ieškovės administruojamas daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo avarinės būklės (be stogo, apgriuvęs), tačiau nustatant techninės priežiūros tarifą, pasirinktas tarifas, pagal kurį namas yra su šlaitiniu stogu. Ieškovės atstovo teigimu, net jei pačio stogo ir nelikę, vis tiek reikia vertinti kaip su stogu, nes jį reikia atkurti. Taip pat dalyje dėl nuotekų šalinimo sistemų ir vandentiekio sistemų pažymėtina, kad kaip nurodė atsakovas, name nėra veikiančios nuotekų šalinimo sistemos, nei vandentiekio sistemos. Anot atsakovo, pirmame aukšte dar prieš maždaug 5-6 metus veikė interneto paslaugas teikianti įmonė, bet tose patalpose sanitarinių patalpų nebuvo (nebuvo nei vandentiekio, nei kanalizacijos). Anot atsakovo, jis tai žino, nes lankėsi tiek tose patalpose, tiek ir pačiame name. Šioje dalyje teismas pažymi, kad ieškovės atstovas tiksliai šių aplinkybių negalėjo nurodyti, vadovavosi viešų registrų duomenimis (nekilnojamojo turto registro išrašu) ir nors teismas tikslino ieškovės įrodinėjimo pareigą pateikti byloje papildomus duomenis, susijusius su šiuo klausimu, tačiau ieškovės atstovas nurodė, kad tokia įrodinėjimo priemone nesinaudos. Dalyje dėl bendrų laiptinių pastebėtina, kad pastato būklė avarinė, jame niekas negyva ir jokiomis laiptinėmis (bendromis patalpomis) nesinaudoja.

Pažymėtina, kad bendram turtui (bendrojo naudojimo objektams) išlaikyti skirti reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 84 punkte nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai, be kita ko, įpareigoja valdytoją laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas).

Teismui nekyla abejonių, kad ieškovė privalėjo vykdyti pastato techninę priežiūrą, tačiau teismo vertinimu, ieškovė turėdama teisę subjektyviai iš savivaldybės tarybos patvirtintų techninės priežiūros įkainių katalogo pagal objektyviuosius požymius priskirti tinkamą techninės priežiūros tarifą, šios pareigos tinkamai neatliko. Teismo vertinimu, ieškovė nustatydama techninės priežiūros tarifą, turėjo tinkamai įvertinti namo ypatumus. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovė 2014 metais, dar kaip rangovas atlikdama namo kamino stiprinimo darbus, pastatą aptvėrė tvora. Ant tvoros yra įspėjimai, jog eiti arčiau pastato draudžiama. Šiuo atveju įvertinus tai, kad pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes pastatas visu perimetru yra aptvertas tvora, ginčo laikotarpiu pastato maža dalimi (galimai viena patalpa) galimai naudojosi tik interneto paslaugas teikianti įmonė, kurios patalpose nebuvo nei vandentiekio, nei kanalizacijos (priešingų duomenų ieškovė neteikė, taip pat neteikė duomenų, jog ginčo laikotarpiu techninės priežiūros metu būtų vertinusi funkcionuojančių vandentiekio ir nuotekų būklę), tai, kad bendros laiptinės išlikęs tik fragmentas – pusė iš pirmojo į antrąjį aukštą, tačiau šia dalimi niekas nesinaudoja, nes negyvena, tai, kad anot ieškovės atstovo, ieškovės vykdoma techninė priežiūra vyko kartą per metus surašant aktą, nesant byloje kitų duomenų, darytina išvada, kad ieškovės pasirinktas techninės priežiūros tarifas – 0,0163 Eur/kv. m. – yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba minėtu 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu nustatė maksimalius techninės priežiūros tarifus, kas suponuoja išvadą, kad ieškovė vertindama faktinę situaciją ir individualizuodama administruojamą objektą, turėjo teisę nustatyti ir kiek mažesnius techninės priežiūros tarifus (pvz.: kaip kad nustatė per pusę mažesnį tarifą už techninę priežiūrą).

Šiuo atveju įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis individualia situacija bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, kad yra pagrindas ieškovės pasirinktą tarifą už techninę priežiūra mažinti per pusę, t. y. iki 0,00815 Eur/kv. m. (0,0163 kv. m. : 2).

Tokiu būdu už nurodytą laikotarpį atsakovo skola ieškovei už techninę priežiūrą sudarytų ne 23,04 Eur (0,0163 x 78,78 = 1,28 Eur x 18), o 11,56 Eur (0,00815 x 78,78 = 0.64 Eur x 18), todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Dalyje dėl kaupiamųjų lėšų, ieškovės atstovas nurodė, kad apskaičiuojant kaupiamųjų lėšų tarifo dydį remtasi Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390, t. y. 11.1. papunkčiu, kuris numato, kad daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas iki 3 000 kv. m, – 0,05 Eur/kv. m/mėn. Anot ieškovės atstovo, gyventojai į ieškovės organizuojamus susirinkimus nesirenka, todėl taikomas būtent šis minimalus kaupiamųjų lėšų tarifas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – Aprašas) 11.1 papunktį, atsakovui pagal namo naudingąjį plotą (580,62 kv. m.) ir patalpų plotą (78,78 kv. m.) kiekvieną mėnesį priklausė mokėti 0,05 Eur / kv. m. kaupiamųjų lėšų. Nors atsakovas akcentuoja, kad jo butas yra apgriuvęs, tačiau kaip matyti iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo, namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, dėl ko, pasak ieškovės atstovo, pastato negalima nugriauti pavyzdžiui iki pirmo aukšto, bet jį reikia atstatyti. Pastatas gali būti atstatomas šiuo atveju tik pastate esančių patalpų savininkų lėšomis – kaupiamosiomis lėšomis, kurias atsakovas turi mokėti. Atsakovo ieškovei mokėtina kas mėnesinė kaupiamųjų lėšų sumą ginčo laikotarpiu sudarė 3,94 Eur (0,05 Eur x 78,78 kv. m.), todėl bendra atsakovo skola ieškovei už kaupiamąsias lėšas už ginčo laikotarpį yra 70,92 Eur (3,94 Eur x 18 mėn.). Ši ieškovės reikalavimo dalis yra pagrįsta, įrodyta, todėl tenkintina.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Ieškovė savo prievoles įvykdė visiškai ir tinkamai, tuo tarpu atsakovas savo prievolės sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas, taip pat mokėti kaupiamąsias lėšas nevykdė. Todėl remiantis tinkamu prievolių vykdymo principu, ieškovės reikalavimas dėl 132,30 Eur skolos, tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 120,82 Eur skolą (38,34 Eur už administravimą, 11,56 Eur už techninę priežiūrą ir 70,92 Eur už kaupiamąsias lėšas).

CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius.

Todėl pripažįstama, kad už nesavalaikį atsiskaitymą ieškovė atsakovui teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo delspinigius, tačiau jie mažintini proporcingai patenkinai skolos sumai, priteisiant iš atsakovo 1,74 Eur delspinigių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, atsižvelgiant į CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatą, konstatuojama, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovei jos turėtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, arba 91,32 proc.

Ieškovė turėjo procese 475 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 25 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 450 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 433,77 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Byloje patirta 19,86 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis), ieškinį tenkinus iš dalies, šių išlaidų dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, priteistina iš atsakovo valstybei, t. y. 18,14 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259 straipsniais, 310 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120,82 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų 82 ct) skolą, 1,74 Eur (vieno euro 74 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 433,77 Eur (keturis šimtus trisdešimt tris eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kybartų Darna“, juridinio asmens kodas 185179431, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 31A, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,14 Eur (aštuoniolika eurų 14 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.