- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 1A-100-211/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44934-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- D. A.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. A. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):
BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme; BK 187 straipsnio 3 dalį 30 parų arešto bausme;BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė D. A. paskirta – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir D. A. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-11-04 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017-11-09. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš D. A. priteista 269,90 eurų UAB „P“ naudai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
D. A. nuteista už tai, kad 2016 m. rugsėjo 15 d., apie 15.30 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš prekybos centro „Ozas“ parduotuvės „P“, esančios Vilniuje, Ozo g.18, pagrobė „Tom Tailor“ striukę, 149,95 eurų vertės ir „S.Oliver“ striukę, 119,95 eurų vertės, viso padarydama UAB „P“ 269,90 eurų žalą.
Taip pat D. A. nuteista už tai, kad 2016 m. rugsėjo 21 d., apie 18.00 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, būdama prekybos centre „Ozas“, parduotuvėje „P“, esančioje Vilniuje, Ozo g. 18, įsidėjusi į rankinę moteriškas kelnes „Montego“, 32,95 eurų vertės ir moterišką liemenę „Hilfiger“, 149,95 eurų vertės, praėjo pro kasą nesumokėjusi už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi buvo sulaikyta parduotuvės apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „P“ priklausantį 182,90 eurų vertės turtą.
Taip pat D. A. nuteista už tai, kad 2016 m. rugsėjo 21 d., apie 18.00 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos centro „Ozas“ parduotuvėje „P“, Vilniuje, Ozo g. 18, paėmusi moteriškas kelnes „Montego“, 32,95 eurų vertės ir moterišką liemenę „Hilfiger“, 149,95 eurų vertės, ir nusinešusi į matavimo kabiną nuo moteriškos liemenės nuėmė apsauginius magnetus, tokiu būdu sugadindama nedidelės vertės svetimą turtą ir padarydama UAB „P“ 149,95 eurų žalą.
Taip pat D. A. nuteista už tai, kad 2017 m. kovo 15 d., apie 14.10 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš prekybos centro „Ozas“ parduotuvės „P“, esančios Vilniuje, Ozo g. 18, pagrobė moteriškas kelnes „Tommy Hilfiger“, 99,95 eurų vertės ir moterišką megztinį „S.Oliver“, 39,95 eurų vertės, viso padarydama UAB „P“ 139,90 eurų žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistoji D. A. prašo sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę bei atkreipti dėmesį į tai, kad per visą savo gyvenimo laikotarpį nepažeidinėjo įstatymų Lietuvos valstybėje, o ir teismas nei karto neskyrė švelnesnės bausmės, ką numato 178 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 4 dalis, t.y. viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo. Nurodo turinti tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai.
Teismo posėdžio metu gynėja skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistosios D. A. apeliacinis skundas atmetamas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendis dėl apeliantės skundžiamos jai paskirtos bausmės pagrįstas ir teisėtas.
Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai D. A. bausmę už nusikalstamas veikas, nustatytas skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantei bausmes, įvertino jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (du nesunkūs nusikaltimai ir du baudžiamieji nusižengimai, viena iš nusikalstamų veikų nebaigta), motyvus ir tikslus, atsižvelgė į nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad ji pripažino savo kaltę ir dėl padarytų veikų gailisi, nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat nuosprendyje nurodė apeliantei D. A. skiriamų bausmių rūšių ir dydžių skyrimo motyvus.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajai D. A. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, pagrįstai parinko griežčiausias sankcijoje numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimą bei areštą. Apeliantė praeityje teista už analogiškas veikas, daug kartų bausta administracine tvarka, taip pat už analogiškus pažeidimus, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kas rodo apeliantės polinkį nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pagrįstai vertino kaip neigiamai charakterizuojančias apeliantę, kadangi matyti, kad pastaroji nelinkusi daryti išvadų dėl savo ankstesnių teistumų, neteisėtų veiksmų bei keisti gyvenimo būdo.
Pirmiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajai D. A. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausias iš baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų bausmių – laisvės atėmimą, areštą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinktos bausmės, tiek jų skyrimo motyvai rodo, kad bausmės paskirtos laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajai D. A. paskirtas laisvės atėmimo bei arešto bausmes nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtosios bausmės D. A. nėra aiškiai per griežtos, todėl keisti jas švelnesnėmis, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, vados nėra.
Apeliantė skunde nurodo turinti tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai, tačiau tai nėra pakankama vada taikyti jos atžvilgiu teisines lengvatas. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai neleidžia teismui manyti, kad apeliantei paskirtų bausmių tikslai bus pasiekti sumažinus laisvės atėmimo ar arešto bausmių trukmę ar paskyrus švelnesnes savo rūšimi bausmes, kadangi, kaip minėta, nuteistoji iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.
Dėl pirmiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistosios D. A. apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistosios D. A. apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.