Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Pakruojo rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Linkuvos mieste, Pakruojo rajono savivaldybėje, teistas:

1) 2017 m. sausio 31 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 6 mėnesiams, bausmę atlikęs;

2) 2017 m. spalio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ str., paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 8 mėnesiams, 2018 m. gegužės 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi, 2017 m. spalio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, 2018 m. birželio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuteistojo skundas atmestas ir palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartis, arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, A. T. pateikė raktą, U. T. pateikė pakabinamą spyną ir raktą (1 t., b. l. 134-161).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, kadangi A. T., suklaidindamas nukentėjusiąją, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, be to, pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013).

Kaltinamojo A. T. naudota apgaulė pasireiškė tuo, kad jis, siekdamas užvaldyti svetimą turtą (nukentėjusiosios telefoną), paprašė jos duoti telefonu pasinaudoti, tačiau, kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu, tuo metu jau žinojo, kad telefoną parduos, turėjo numatęs ir pirkėją. Iš nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, kad telefoną ji A. T. davė tik pasinaudoti, duodama nurodė jį netrukus grąžinti, o žinodama apie kaltinamojo ketinimus, telefono nebūtų jam davusi.

Pagal nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis (išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, sugadinant užraktus ir pan.), tiek be kliūčių. Neteisėtas patekimas reiškia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrą objektą (kasacinės nutartys 2K-617/2005, 2K-639/2010).

Nukentėjusioji teismui nurodė, kad pamačiusi praviras duris, iškvietė policiją, o sutikusi A. T. išeinantį iš namo, klausė jo, ką šis čia veikiąs ir pasakė, jog jis negali čia būti. Šie nukentėjusiosios parodymai teismo vertintini, kaip nukentėjusiosios nepritarimas A. T. lankymuisi jos gyvenamojoje vietoje be jos sutikimo ar leidimo. Net ir žinodama, kad A. T. yra žinoma apie atsarginį raktą, ji nustebo sutikusi jį išeinantį iš savo namų, tuoj ėmėsi tikrinti, ar niekas nedingo. Be to, patekimo į patalpą neteisėtumą atskleidžia ne tik A. T. patekimo į patalpą būdas, bet ir tai, kokį tikslą turėjo kaltininkas prieš patekdamas į patalpą. Kaltinamasis teismui nurodė, kad jo tikslas buvo – pasiimti telefono kroviklį, pakrauti telefoną ir su visu krovikliu jį parduoti. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad sumanymas pagrobti svetimą turtą kilo dar prieš jam patenkant į nukentėjusiosios gyvenamąją patalpą, be to, patekęs į patalpą elgėsi aiškiai prieš U. T. valią, t. y. pasisavino jai priklausančius daiktus. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip patvirtino ir pats kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu, jis žinojo, kad U. T. gyvenamojoje vietoje jis negalėjo lankytis ir dėl jam teismo paskirto įpareigojimo. Tačiau A. T., to nepaisydamas, žinodamas, kad nukentėjusiosios nėra namuose, neteisėtai, nors ir be kliūčių, pateko į nukentėjusiosios būstą ir pagrobė jame rastą svetimą turtą, šiais savo veiksmais padarydamas žalą nukentėjusiajai. Esant šioms aplinkybėms, A. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. kaip svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą. Pastebėtina, kad U. T. nurodytos aplinkybės apie A. T. patekimą į jos būstą tiek ikiteisminio turimo metu, tiek nagrinėjimo teisme metu buvo iš esmės tapačios, kai tuo tarpu A. T. parodymus apie patekimo į būstą aplinkybes keitė.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nors A. T. neblaivumas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu nėra patvirtintas neblaivumo testo duomenimis, kadangi tam nebuvo objektyvių galimybių, tačiau bylos duomenys, paties kaltinamojo parodymai (tiek apklausiant įtariamuoju, tiek teisiamojo posėdžio metu), teismo vertinimu, yra pakankami pripažinti, jog veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir būtent apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; todėl ši aplinkybė pripažintina A. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar nepanaikinus teistumo už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad A. T. anksčiau teistas du kartus, nusikaltimus padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę A. T. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys); į kaltinamojo asmenybę: A. T. teisiamas trečią kartą (2 t., 3-9, 10-12, 25-29, 30-32 b. l.), laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu (BK 97 straipsnis) padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis), anksčiau teistas už smurtą artimoje aplinkoje, baustas administracine tvarka (2 t., 40-48 b. l.), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (2 t., 51 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija yra gavusi nusiskundimų jo elgesiu (2 t., 54 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (2 t., 56 b. l.), nuo 2018 m. spalio 25 d. dirbantis (2 t., 55 b. l.). Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat A. T. atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. T. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina trumpesnė nei BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintinos iš dalies jas sudedant.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. T. gailisi dėl savo poelgių, su nukentėjusiąja susitaikė, nurodė, jog nori auginti vaiką ir ateityje gyventi kartu su nukentėjusiąja, parodė pastangas nors iš dalies atlyginti žalą, Sodros duomenimis nuo 2018 m. spalio 25 d. dirba, civilinė byla, kurioje nukentėjusioji ieškiniu prašė priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai, 2018 m. spalio 3 d. baigta taikos sutartimi, A. T. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai, anksčiau nėra teistas už nusikaltimus nuosavybei, jo atžvilgiu anksčiau nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir į valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro poziciją, nusprendžia A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. paskirtos gerokai trumpesnės nei BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmės vidurkiai trukmės šios rūšies bausmės, nustatytinas vidutinės trukmės BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas. A. T. skirtini teismo įpareigojimai, kurie parenkami atsižvelgiant į tai, kad veikos įvykdytos būnant apsvaigus nuo alkoholio bei kt. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji U. T. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 600 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., 71, 85 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, kad A. T. 100 Eur žalos yra atlyginęs.

Nukentėjusiosios U. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos padarymo yra pagrįstas, teismo vertinimu, realaus, protingo dydžio, be to, ieškinį pripažino ir pats kaltinamasis, todėl tenkintinas mažinant priteistiną sumą jau atlyginta dalimi, ieškinį priteisiant iš kaltinamojo A. T. (CK 6.263 straipsnis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos 2018 m. birželio 26 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. T. „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. LT38 7300 0101 4447 1851, esančioms piniginėms lėšoms nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 26 d. (1 t., 172-108 b. l.), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis 600 eurų sumai, paliktinas galioti ir jo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos.

Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad A. T. nepiktnaudžiavo jam suteikta teise turėti valstybės apmokamą gyvėją, iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2 d.).

A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 88-89 b. l.) paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-299, 301-310, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 7, 8, 10 punktais, įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto ar rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios U. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš kaltinamojo A. T. 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos 2018 m. birželio 26 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. T. „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. LT38 7300 0101 4447 1851, esančioms piniginėms lėšoms nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 26 d., nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis 600 Eur (šešių šimtų eurų) sumai, palikti galioti ir pratęsti jo terminą iki nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos.

Nuosprendžio nuorašą nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.