- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2A-67-112/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02463-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- L. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2008-07-09 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo G. B. dukters R. B. išlaikymui priteistą 400 Lt sumą ir ją padidinti iki 1000 Lt per mėnesį. Nurodė, kad iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai – brango pragyvenimo lygis, augant vaikui didėja jo poreikiai, tam reikalingos didesnės piniginės lėšos. Nors vaiko poreikiai ypatingai padidėjo, tačiau atsakovas visiškai nesidomi vaiko gyvenimu, jo poreikiais, nėra žinoma tiksli atsakovo darbo vieta, tačiau žino, kad jis dirba Norvegijoje ir darbo užmokestis yra apie 7000 Lt. Ieškovė niekur nedirba, o nepilnamečio vaiko tik minimalių poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 1970 Lt. Ieškovė nurodė, kad serga reumatiniu artritu ir iš esmės dėl to ji negali dirbti sunkių darbų, jai reikalingas papildomas gydymas. Nurodė, kad viena pati rūpinasi dukters priežiūra. Atsakovas G. B. dukters poreikiais nesidomi, jos gyvenimu nesirūpina ir geresniu išlaikymu prie vaiko auginimo neprisideda. Šiuo metu dukrą išlaikyti padeda jos tėvai ir senelis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovo G. B. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai padidino iki 550 Lt per mėnesį iki dukters pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaikas paaugo, pradėjo lankyti priešmokyklinę klasę, daugiau kainuoja drabužiai, higienos priemonės, maistas, vaistai, laisvalaikio poreikiai. Teismas manė, kad šios aplinkybės (didesni vaiko poreikiai jam paaugus ir šalyje pakitusios kainos) yra visiems žinomos ir atskirai jų įrodinėti nereikia. Nurodė, kad atsakovas dėl savo jauno ir darbingo amžiaus turi dėti visas pastangas susirasti darbą ir teikti 550 Lt dydžio išlaikymą dukrai.
Šalies argumentai
Atsakovas G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu. Teigia, kad pakeisti išlaikymo dydį galima tik tais atvejais, kai iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis, ar nepilnamečio vaiko poreikiai. Nurodo, kad yra bedarbis, pajamų negauna, Norvegijoje nedirba. Priešingai, ieškovė iš savo lėšų teikia paskolas kitiems asmenims, be to, taip pat turi dėti pastangas susirasti darbą ir teikti dukrai reikiamą išlaikymą. Mano, kad ieškovė neįrodė, kad vaiko išlaikymui būtina tokio dydžio suma. Tai, kad ieškovė vaiką leidžia į mokamą mokyklą ir moka draudimo įmokas, negali būti pripažįstama būtinomis išlaidomis vaikui. Išlaikymas turi atitikti tėvų turtinę padėti.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad kainų ir paties vaiko augimas sąlygoja tai, kad neišvengiamai didėja vaikui būtinos išlaidos. Mokymuisi ir draudimo įmokoms skirtos lėšos naudojamos išimtinai tik vaiko interesams, todėl atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turi taip pat prisidėti prie tinkamo vaiko išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Civilinio kodekso 3.201 straipsnyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios vieno ar abiejų tėvų turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, padidindamas priteistą išlaikymo dydį, netinkamai vertino aplinkybes, būtinas sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra R. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra 7 metų amžiaus, lanko mokyklą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog vaikas yra vyresnio amžiaus, yra pagrindas didinti priteistą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia teismo pozicija. Vaiko poreikių didėjimas turėtų būti vertinamas kompleksiškai, vien tai, kad vaikas yra vyresnio amžiaus, nesant kitų aplinkybių, negali lemti nuolatinio išlaikymo dydžio didėjimo. Byloje nėra duomenų, kad nepilnametė šalių dukra turi kokių nors sveikatos problemų, kad jai reikalingos papildomos išlaidos specialiam maistui ar medikamentams, priežiūrai. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog ieškovė nepagrindė savo apskaičiuotų išlaidų, kaip būtiniausių ir neišvengiamų, mergaitės išlaikymui per mėnesį. Kaip minėta, šalių nepilnametė dukra yra 7 metų amžiaus, todėl ieškovės apskaičiuota 1970 Lt suma, reikalinga vienam mėnesiui tokiam vaikui išlaikyti, visiškai nepagrįsta jokiais įrodymais ir neatitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimų. Teisėjų kolegija mano, jog 400 Lt išlaikymo suma, teikiama vaikui kiekvieno iš tėvų, užtikrintų augančio vaiko būtiniausius poreikius bei atitiktų dabartinę tėvų turtinę padėtį.
Aiškinant ir taikant šeimos teisės normas, susijusias su išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymu, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi (CK 3.192 str. 1-2 d.). Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Teismo pareiga išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą.
Pirmosios instancijos teismas byloje esančiais duomenimis nustatė, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinės padėtys yra lygiavertės – abu yra įgiję bedarbio statusą, t. y. registruoti teritorinėse darbo biržose, pajamų negauna. Nors atsakovas turi nekilnojamojo turto, tačiau jis yra įkeistas už prisiimtus kreditinius įsipareigojimus. Sprendžiant išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui klausimą, tėvų turtinė padėtis, gaunamos pajamos ar darbiniai santykiai negali būti vertinami retrospektyviai. Nors atsakovas laikinai su pertraukomis ir dirbo Norvegijoje, tačiau pagal byloje esančius duomenis šiuo metu nebedirba, pajamų negauna, todėl turėtų būti vertinama dabartinės jo galimybės teikti dukrai priteistą išlaikymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovo padėtis ne pagerėjo, o priešingai – pablogėjo ir keičiant išlaikymo dydį tai turėjo būti įvertinta.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar vaiko tėvų nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Kadangi tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti abiejų bylos šalių, ne tik atsakovo, ketinimus ir galimybes susirasti darbą ar kitu būdu gauti pajamų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė turi išsilavinimą, yra įgijusi apskaitininko kvalifikaciją, taigi abu vaiko tėvai, būdami jauno ir darbingo amžiaus, vienodai gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir teikti išlaikymą vaikui. Nors tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodo, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti, tačiau tokių duomenų nepatvirtina byloje esantys dokumentai. Iš medicininių pažymų nenustatyta, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių ieškovė ir atsakovas negali apskritai dirbti, daugiau išlaikytinių neturi.
Remiantis išdėstytais argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas šalių turtinę padėtį vertino vienodai, kaip sunkią, teisėjų kolegijos nuomone, nustatydamas 550 Lt išlaikymo dydį ir taip didesnę išlaikymo naštą perkeldamas atsakovui, pirmosios instancijos teismas turėjo į tai atsižvelgti.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių duomenų bei ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas vaiko išlaikymo niekada nevengė, 2008 m. rugpjūčio mėn. – 2009 m. spalio mėn. laikotarpiu, turėdamas galimybių, vaikui teikė ir gerokai didesnį, nei priteistas, išlaikymą – po 700 – 950 Lt per mėnesį. Įvertinusi tai, kolegija neatmeta galimybės, kad apeliantas, pasikeitus jo turtinei padėčiai ar išaugus vaiko poreikiams bei išlaidoms, gera valia pagal savo galimybes teiks ir didesnį, nei teismo priteistas, išlaikymo dydį.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovo turtinės padėties pagerėjimą ar papildomų vaiko priežiūros išlaidų atsiradimą, kurie būtų pagrindu keisti jau priteistą 400 Lt dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismo priteista 550 Lt išlaikymo suma šiuo metu neatitiktų atsakovo turtinės padėties.
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines išlaikymo dydį reglamentuojančias teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimas naikintinas, o ieškovės L. B. ieškinys atsakovui G. B. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atmestinas, kaip nepagrįstas (CK 3.201 str., CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas taip pat išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-19 sprendimą ir ieškinį atmetus, iš ieškovės L. B. atsakovui G. B. priteistina 71 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 ir 3 d.) bei 780 Lt jo apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 ir 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės L. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti.
Priteisti G. B. iš ieškovės L. B. 71 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 780 Lt apeliacinės instancijos teisme advokato padėjėjo pagalbai turėtų išlaidų.