- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- A15.-1735-486/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01317-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. N.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. N. 2020 m. kovo 10 d., apie 18.27 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino automobilį Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 126, 220 punktų reikalavimus. Padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais R. N. įvykdė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. N. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino. Parodė, kad eismo įvykio dieną jis važiavo (duomenys neskelbtini) ir sustojo prie šviesoforo, jam sustojus į jo automobilio kairįjį šoną įvažiavo kitas automobilis, kurį vairavo mergina, ji važiavo iš Minties gatvės. Išlipus iš mašinos ir apžiūrėjus savo mašiną jokių apgadinimų jis nepamatė, todėl nusprendė prieiti prie vairuotojos, tačiau ji nekreipė į jį jokio dėmesio. Po to R. N. atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Kodėl jis išvažiavo iš įvykio vietos, nesusitarus su kito automobilio vairuotoja arba nepranešus policijai, R. N. paaiškinti negali. Jis vairuoja 30 metų, niekada nebuvo patekęs į eismo įvykį, todėl ant savo automobilio nepastebėjęs jokių apgadinimų, neteisingai įvertino situaciją, pagalvojo, kad nieko baisaus neatsitiko ir išvažiavo iš įvykio vietos. R. N. pripažįsta, kad jis pasielgė neteisingai, pažeidė KET reikalavimus, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.
Be R. N. visiško prisipažinimo įvykdžius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Administracinio nusižengimo protokole išdėstytos faktinės bylos aplinkybės (b. l. 3).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os Kuopos 2-ojo Būrio vyriausiojo patrulio A. M. 2020-05-10 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad buvo iškviesta policiją į eismo įvykį, kurio metu (duomenys neskelbtini) gatvėje VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas persirikiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino automobilį Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio pasišalino (b. l. 5).
Eismo įvykio vietos schemoje pavaizduotos įvykio aplinkybės, eismo įvykyje buvusių automobilių lokalizacija (b. l. 6).
Rašytiniame R. N. paaiškinime nurodoma, kad eismo įvykio dieną jis važiavo (duomenys neskelbtini) g. ir sustojo prie šviesoforo, jam sustojus į jo automobilio kairįjį šoną įvažiavo kitas automobilis, kurį vairavo mergina, ji važiavo iš Minties gatvės. Išlipus iš mašinos ir apžiūrėjus savo mašiną jokių apgadinimų jis nepamatė todėl nusprendė prieiti prie vairuotojo, ji nekreipė į jį dėmesio. Jis atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo (b. l. 22).
Šalies argumentai
N. B. 2020-03-10 rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2020-03-10, apie 18.00 val., ji vairavo automobilį Audi A 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) V. A. gatve link šią gatvę kertančios Tuskulėnų gatvės sankryžos. Norėjo kirsti sankryžą tiesiai, stovėjo 2 juostoje, kuri leido vykdyti manevrą tiesiai. Visai netikėtai iš 1 juostos į ją trenkėsi VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Autoįvykyje ji nenukentėjo, bet smūgis buvo vidutinio stiprumo (b. l. 8).
LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Tuo tarpu LR ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo R. N. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad R. N. 2020 m. kovo 10 d., apie 18.27 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino automobilį Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes, jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Sprendžiant dėl R. N. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu vairavęs automobilį, suvokė, kad įvyko eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokie jo veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal LR ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL yra 50 eurų bei į tai, kad R. N. veiksmais dėl kito automobilio apgadinimo padaryta žala siekia 774 eurus (b. l. 13), t. y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Aukščiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog R. N., protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykus eismo įvykiui, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir pažeidė KET reikalavimus. Ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.
Dėl skirtinų nuobaudų.
LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Tuo tarpu LR ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.
R. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą R. N., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, kad jis administracine tvarka per paskutinius penkerius metus Lietuvoje baustas (b. l. 4). Atsižvelgtina į R. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes R. N. skirtinos LR ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini arčiau minimumo. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis LR ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Dėl R. N. skirtinos administracinio poveikio priemonės.
Pažymėtina, kad LR ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, jog tokios poveikio priemonės taikymas ar netaikymas yra teismo diskrecijos teisė. Akivaizdu, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos R. N. aiškiai suvokė, kad dėl tokio jo elgesio gali atsirasti pasekmės. Būtent tai, teismui leidžia pagrįstai manyti, kad R. N. siekdamas išvengti atsakomybės, nusprendė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tačiau teismas, diskrecijos teise spręsdamas dėl šios administracinio poveikio priemonės būtinumo kartu įvertina ir tai, kad R. N. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, byloje itin blogai jį apibūdinančių duomenų nesurinkta, išreiškė akivaizdų gailėjimąsi dėl nusižengimų, nurodė, jog atlygins padarytą žalą, jam šiuo nutarimu skiriama pakankamai griežta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas pakankamai didelis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad LR ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju nėra būtina skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, todėl tokia administracinio poveikio priemonė neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 36, 38 straipsniais, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646, 664, 665 straipsniais,
nutaria:
R. N., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 11 (vienuolikos) eurų dydžio baudą.
R. N. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą, be teisės vairuti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. N. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „N. B. Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20114988171.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.