- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- 1S-750-634/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- P. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. K. (P. K.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 - ojo sektoriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., 253 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 65 str. 1 d. 1 p., ir paskirta 8 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-10-08, bausmės pabaiga – 2018-02-08.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2015-03-10 nutarimu Nr. 95-107 nutarta nuteistajam P. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nuteistajam neatlikus 2 metų 11 mėnesių 3 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2015-03-05) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-03-26 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo P. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis, kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. K. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-03-26 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad per visą bausmės atlikimo laiką suvokė neigiamas pasekmes, kurias sukėlė įvykdyta nusikalstama veika, todėl yra įsitikinęs, jog ateityje daugiau nenusikals. Neneigia, jog pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tačiau labai stengėsi tai daryti, ką patvirtina 4 gauti paskatinimai, jį prižiūrinčių pareigūnų atsiliepimai. Supranta, kad nusikaltimai, kuriuos įvykdė yra sunkūs ir pavojingi, tačiau viskas įvyko neplanuotai ir neapgalvotai, kadangi tuo metu negalėjo adekvačiai vertinti situacijos pavojingumo. Pataisos įstaigoje aktyviai dalyvauja resocializacijos programose, skaito knygas, spaudą, lanko psichologinius užsiėmimus, visa tai daro su dideliu noru. Atkreipė dėmesį, kad palaiko socialius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju planuoja grįžti gyventi pas mamą. Ketina įsidarbinti ir dirbti automobilių plovėjo darbą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. K. skundas atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 d. numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, P. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau lygtinio paleidimo taikymui vien formaliųjų pagrindų nepakanka. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo metu taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų efektyvu. Nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jo elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti, sušvelninus jos atlikimo sąlygas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė, atsiliepimu nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 4 kartus, pataisos namuose mokėsi, įgijo kompiuterių operatoriaus, odinių gaminių taisytojo, dailiųjų dirbinių specialybes, sutinka su priežiūra, supranta, kad ji jam yra naudinga, nėra duomenų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, rodo, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad P. K. laikysis įstatymų ir nenusikals lygtinio paleidimo atveju. Be abejonės, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl paskutiniu metu vykstantys teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.
Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad P. K. bausmę atlieka už apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą, pastarasis yra itin pavojingas visuomenei, susijęs su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų disponavimu ir jų platinimu. Nors nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 19 balų – tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau tai, ar lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus verčia abejoti P. K. elgesys laisvės atėmimo vietoje. Jis ne visą laiką buvo tinkamas, P. K. 1 kartą baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, ir nors nuobauda jau yra negaliojanti, tačiau lygtinio paleidimo taikymui yra svarbu vertinti nuteistojo elgesį visu bausmės atlikimo laikotarpiu, o ne atskirais periodais. Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl taikytinas tik išskirtinais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Be to, tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos išvadose išskiriamas pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys – piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis.
Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 2 metai 11 mėnesių 3 dienos (Komisijos posėdžio, vykusio 2015-03-05 dieną) dar yra pakankamai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 8 metai 4 mėnesiai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už apysunkį ir sunkų tyčinį nusikaltimą, itin pavojingą visuomenei, darytina išvada, kad neatlikta bausmė dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos P. K., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti. Nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų, dar nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos bylos duomenimis, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-03-26 nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo P. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.