Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. T-239-2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-10-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-12-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-12
Bylos Nr.
T-239-2012
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00257-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
Pareiškėjas
T. P.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00257-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 94.5(S)
NUTARTIS2012 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2012 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 17SD-(14.17.32)-1964 ir įpareigoti atsakovą patenkinti pareiškėjo 2012 m. gegužės 7 d. prašymą jį įtraukti į asmenų valstybinei žemei įsigyti ar nuomoti sąrašą L. B. B., mirusios 2011 m. gruodžio 23 d., prašymų pagrindu.

Pareiškėjas nurodė, kad jo senolė L. B. B. nuosavybės teise valdė ūkininko ūkį Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini). 2011 m. gruodžio 23 d. L. B. B. mirė. Visą jos turtą ir turtinių teisių ir prievolių visumą pagal testamentą paveldėjo pareiškėjas. 2011 m. gegužės 2 d. L. B. B. buvo pateikusi prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui dėl valstybinės žemės pirkimo ir nuomos. Pareiškėjas, kaip mirusiosios L. B. B. testamentinis įpėdinis, 2012 m. gegužės 7 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas jį įtraukti į asmenų valstybinei žemei įsigyti ir nuomoti sąrašą L. B. B. prašymo pagrindu, tačiau atsakovas ginčijamu sprendimu atsakė, jog L. B. B. prašymai dėl žemės nuomos ir pardavimo jokių teisių, kurias pareiškėjas galėtų paveldėti, nesukūrė. Pareiškėjas rėmėsi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 15 punktu, Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 ir 8 dalimis bei teigė, kad pateikęs prašymus įsigyti ar išsinuomoti valstybinę žemės ūkio apskrities žemę, asmuo įgyja Žemės reformos įstatyme ir Žemės įstatyme nustatytą teisę rinktis žemės plotus rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose, pirmumo teisę prieš kitus tos pačios eilės pretendentus, kurių prašymai pateikti vėliau, pasirinktuose plotuose suformuotus žemės sklypus įsigyti ar išsinuomoti. Tokios teisės priskirtinos prie daiktinių teisių, jos įeina į ūkininko ūkio daiktinių teisių visumą ir yra paveldimos, kaip ir kitos palikėjo turtinės reikalavimo teisės (Civilinio kodekso 5.1 straipsnis).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad keliamas ginčas yra susijęs su paveldėjimo teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja civilinės teisės normos. Byloje ginčas kilo dėl to, ar teisė įsigyti valstybinės žemės sklypus yra paveldima ir ar pareiškėjas, kaip mirusio asmens įpėdinis, gali baigti realizuoti dabar jau mirusio asmens raštu išreikštą valią įsigyti žemės sklypus. Pažymėjo, kad spręsdama dėl panašaus pobūdžio ginčo rūšinio teismingumo, Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti yra pasisakiusi, jog panašaus pobūdžio byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl būtina išspręsti šioje byloje kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Ginčai, susijęs su žemės reformos procedūrų vykdymu, paprastai yra nagrinėtini administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tačiau kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pareiškėjas siekia būti įtrauktas į asmenų sąrašą žemei įsigyti ir nuomoti kaip asmens, pateikusio prašymus dėl žemės pirkimo ir nuomos, teisių ir pareigų įpėdinis. Ginčas šiuo atveju kyla dėl to, ar nurodyti prašymai dėl žemės pirkimo ir nuomos sąlygojo atitinkamų teisių atsiradimą žemės reformos procese, kurios galėtų būti paveldimos pareiškėjo, ir ar pareiškėjas, kaip įpėdinis, gali būti įtrauktas į asmenų sąrašą žemei įsigyti ir nuomoti vietoje mirusio asmens. Taigi pareiškėjo reikalavimai susiję su paveldėjimo teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja civilinės teisės normos. Be to, ginčas yra susijęs su ikisutartiniais teisiniais santykiais dėl nuomos ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, kuriuose atsakovas veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Todėl vyraujančiais pripažintini civiliniai teisiniai santykiai, kurie lemia ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis, 26 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Šilutės rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoPrimininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys