- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- e2-22658-869/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17838-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- V., V. S.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Ignotas Ungaila
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuriuo teismo prašė: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) Kauno sentikių religinėje bendruomenėje sudarytos ir (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje apskaitytos santuokos apskaitos akto įrašą; 2) sprendime nenurodyti konkrečių santuokos pasibaigimo priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.63 straipsnis); 3) po santuokos nutraukimo ieškovei V. S. palikti pavardę – „S.“, o atsakovui A. K. palikti pavardę „K.“; 4) netaikyti CK 3.54 straipsnyje numatytų taikinimo procedūrų, kadangi abu sutuoktiniai yra apsisprendę dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo, o termino nustatymas susitaikymui prieštarautų sutuoktinių interesams, o taip pat galėtų sukelti naujus teisinius ginčus bei sukuri teises ir pareigas tretiesiems asmenims; 5) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir šalių į teismo posėdį nekviesti.
Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno sentikių religinėje bendruomenėje. Santuoka (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje, akto įrašo Nr. duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Po santuokos sudarymo šalys sužinojo, kad jų santuoka buvo spontaniška ir visiškai neapgalvota, o taip pat santuoką galima nutraukti (panaikinant santuokos įrašą) dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Esant šiai situacijai ir pradėjus procesą dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, šalys mediacijos proceso metu sulygo, kad toks procesas bus brangus finansiškai, taip pat reikalaus didelių darbo, laiko ir emocinių sąnaudų, tačiau realus teisingumas pasiektas nebus. Įvertinę išdėstytas aplinkybes, o taip pat tai, kad vadovaujantis CK 3.63 straipsniu teismui galima priimant sprendimą byloje nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, šalys susitarė nesibylinėti ir sutikti, kad teismas panaikintų santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o teismo sprendime nebūtų nurodytos konkrečios santuokos pasibaigimo priežastys. Santuokos metu šalys neįsigijo ir neturi jokio bendro dalintino kilnojamo ar nekilnojamojo turto, taip pat transporto priemonių, vertybinių popierių ar kito, kas panaikinant santuokos įrašą turėtų būti padalinta.
Teismui pateiktame ieškinyje atsakovas taip pat išdėstė savo poziciją, nurodydamas, jog su pareikštu ieškiniu sutinka ir jį pilnai pripažįsta, palaiko visus jame suformuluotus prašymus.
2022 m. spalio 11 d. teismo posėdyje dalyvavo ieškovės V. S. atstovas, advokato padėjėjas Ignotas Ungaila, sutiko, kad civilinė byla būtų nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant. Atstovas patikslino, jog V. S. pareikštą ieškinį pilnai palaiko, prašo panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, palikti šalims santuokines pavardes.
Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. su pareikštu ieškiniu pilnai sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Dėl santuokos nutraukimo.
Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno sentikių religinėje bendruomenėje ir (duomenys neskelbtini) įregistruota Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniu? bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję? daugiau nei vieneri metai. Nagrinėjamu atveju šios taisyklės bylos šalys neišlaiko, todėl santuoka gali būti nutraukta tik teismui priimant sprendimą.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius ieškovės atstovo paaiškinimų ir atsakovo parodymų, duotų bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi –sutuoktiniai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga skirti terminą susitaikymui.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30 straipsniuose, 3.35-3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
CK 3.63 straipsnyje įtvirtinta teisės norma numato, jog abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju šalims pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o taip pat abiem šalims pareiškus prašymą, kad teismas priimdamas sprendimą jame nenurodytų konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, šalių santuoka nutrauktina CK 3.61 straipsnio pagrindu dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (CK 3.63 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos ir santuokoje turėtą pavardę – „S.“. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas dėl tokio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, teismas sprendžia palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę „S.“, o atsakovui – pavardę „K.“.
Dėl tarpusavio išlaikymo.
Reikalavimo dėl išlaikymo nei viena iš šalių nereiškė. Esant tokioms aplinkybėms, išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteisiamas.
Dėl nepilnamečių vaikų.
Bendrų nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi.
Dėl turto padalinimo.
Teismas nutraukdamas santuoką turi padalinti visą sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju vadovaujantis tiek šalių, jų atstovų paaiškinimais, tiek viešųjų registrų duomenimis, nustatyta, jog santuokos metu šalys neįsigijo jokio bendro dalintino registruotino turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių, vertybinių popierių ar kt.).
Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.
Bylos duomenimis, šalys nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai. Bylos duomenimis, ieškovė sumokėjo 100,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris patenkinus pareikštą ieškinį, priteistinas ieškovei naudai iš atsakovo.
Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Panaikinti ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos, (duomenys neskelbtini) sudarytos Kauno sentikių religinėje bendruomenėje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotos Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „S.“, o atsakovui – pavardę „K.“.
Priteisti ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 (vieną šimtą) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.