Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarimo, kuriuo J. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41⁴ str. 3 d. (dėl 2012-10-23 L. K. apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės apskaitos dokumentus) 10000 litų dydžio bauda.

J. A. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. dėl pareikšto kaltinimo - 2012-06-06 D. Z. apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės apskaitos dokumentus, nutraukta, remiantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. nubaustas pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. už tai, kad būdamas UAB „Al“ (duomenys pakeisti) (įm.k. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 p, o būtent: 2012-10-24 11.30 val. operatyvaus patikrinimo UAB „Al“, biure, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios vadovas yra J. A., metu buvo nustatyta, kad J. A. už darbą 2012-10-23 įmonės darbuotojui L. K. tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 785,00 Lt darbo užmokestį, neįtrauktą į bendrovės apskaitos dokumentus.

Be to, J. A. 2013-02-11 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. dėl to, kad jis, būdamas UAB „Al“ direktoriumi, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 p, o būtent: 2012-10-24 11.30 val. operatyvaus patikrinimo UAB „Al“ biure, adresu Vilniuje, kurios vadovas yra J. A., metu buvo nustatyta, kad J. A. už darbą 2012-06-06 įmonės darbuotojui D. Z. tyčia apskaičiuotas ir išmokėtas 1600,00 Lt darbo užmokestis, neįtrauktas į bendrovės apskaitos dokumentus.

Be to, teismo posėdyje buvo tiksliai nurodyta, kodėl darbo užmokestis buvo sumokėtas grynais pinigais. Atkreipia dėmesį į tai, jog yra nustatyta, kad 2012-10-23 bendrovė neturėjo lėšų bankų sąskaitose, iš kurių būtų galėjusi sumokėti darbo užmokestį pavedimu į darbuotojo L. K. sąskaitą banke.

Nurodo, jog VMI tyrimą atliko nenuosekliai, kadangi pradžioje Institucija teigė, kad L. K. buvo neteisėtai išmokėtas 1500 Lt atlyginimas, neįtrauktas į buhalterinius duomenis, tačiau vėliau, pateikus žiniaraščius už 2012 m. spalio mėnesį, VMI nurodė, jog sumokėtas 785 Lt darbo užmokestis, neįtrauktas į bendrovės buhalterinius duomenis, nors apeliantas teismui nurodė, kad 2012-10-23 buvo išmokėtas darbo užmokestis ir avansas. Pažymi, jog taip pasielgta buvo dėl to, kad bendrovės padėtis yra bloga, todėl nebuvo aišku, ar su darbuotoju pavyks atsiskaityti kitą mėnesį. Šias aplinkybes Institucijos atstovai galėjo nustatyti, patikrinus darbo užmokesčių žiniaraščius už lapkričio mėnesį. Nurodo, kad nebuvo nustatinėjama ir analizuojama, kodėl operatyvaus patikrinimo pažymoje ir protokole skiriasi darbo užmokesčio, kuris buvo neįtrauktas į bendrovės buhalterinius duomenis, dydis.

Anot apelianto, nors jis formaliai padarė pažeidimą, tačiau jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo (ATPK 41 ⁴ str. 3 d.) sudėties, kadangi jo veiksmuose nėra tyčios, kuri yra privaloma kaltės forma, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą teisės normą.

Motyvuojamoji dalis

J. A. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. A. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

ATPK 41⁴ str. 3 d. be kita ko įtvirtinta administracinė atsakomybė už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą, užtraukianti baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Taisyklių 4 p. numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 p. nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

Atsižvelgus į pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, kad išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o šios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 41⁴ str. 3 d.

Nors J. A. kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (2012-10-23 darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės apskaitos dokumentus) neprisipažino, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 7), faktų fiksavimo pažyma (b.l. 9) liudytojo L. K. paaiškinimu tyrimo metu (b.l. 17), išrašais iš kasos knygos (b.l. 20-22), kasos išlaidų orderiu (b.l. 23), kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, atlikus UAB „Al“, kurios vadovas yra J. A., operatyvų patikrinimą bendrovės biure, adresu Kauno g. 45, Vilniuje, buvo nustatyta, kad jis už darbą 2012-10-23 įmonės darbuotojui L. K. tyčia apskaičiavo ir sumokėjo 785 Lt darbo užmokestį, neįtraukus į bendrovės apskaitos dokumentus (b.l.3).

L. K. rašytiniame paaiškinime tyrimo metu nurodė, kad už darbą 2012 metų rugsėjo mėn. darbo užmokestis jam buvo išmokėtas grynais, už gautus 1500 Lt jis pasirašė baltame popieriaus lape, daugiau niekur nepasirašė (b.l. 17).

Apklaustas teismo posėdyje J. A. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis nuo 2011 metų dirbo UAB „Al“ direktoriumi. VMI patikrinimo metu jis buvo objekte, kuriame darbuotojas paprašė pinigų. J. A. buvo atsispausdinęs kasos išlaidų orderį, tačiau jis buvo paliktas kontoroje. Sumokėjus pinigus darbuotojui, J. A. grįžo į biurą, kuriame rado atvykusius VMI darbuotojus, kurie atvyko be išankstinio įspėjimo ir be leidimo ėmė visus dokumentus, tame tarpe ir balto popieriaus lapą, kuriame buvo parašyta, kad L. K. gavo 1500 Lt darbo užmokestį. Visi dokumentai buvo paimti. L. K. buvo atvykęs į kontorą, pasirašė ant kasos išlaidų orderio ir ši suma buvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, Sodrai mokesčiai nuo šios sumos yra sumokėti ir šis dokumentas įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Kasos išlaidų orderis buvo išrašytas vėliau, sekančią dieną, nes VMI inspektoriai dalį dokumentų pasiėmė, be to, tuo metu keitėsi buhalteriai, buvo tvarkoma dokumentacija, joje buvo neatitikimų, o apie tai taip pat buvo pranešta tikrinantiems inspektoriams. Taip pat paaiškino, jog darbuotojas savo prašyme nurodo, kaip jis pageidauja gauti darbo užmokestį. Darbo užmokestis kartais mokamas grynais pinigais, ne visada pervedamas į mokėjimo kortelę, nes tai priklauso nuo įmonės finansinės situacijos. Kadangi viskas buhalteriškai buvo sutvarkyta, mano, kad pagrindo bausti nėra ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Pirminiame paaiškinime tyrimo metu J. A. patvirtino, jog 2012-10-23 statybos objekte, Vilniuje jis išmokėjo L. K. atlyginimą 1500 Lt ir nurodė, jog kasos išlaidų orderio neišrašė, kadangi jis buvo paliktas kontoroje, todėl darbuotojas pasirašė ant balto popieriaus lapo (b.l. 12).

Iš byloje esančios 2012-10-24 Vilniaus apskrities VMI faktų fiksavimo pažymos Nr. 2198, bei 2013-02-11 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (4.65)-448-113 matyti, kad operatyvus patikrinimas UAB „Al“ buvo atliktas Vilniaus apskrities VMI 2012-10-24 pavedimu Nr. 21-450-2198 (b.l. 35), kurio metu buvo tikrinta grynųjų pinigų apskaita, EKA darbo organizavimo tvarka, darbo sutartys, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentai, banko išrašai, kasos dokumentai. Patikrinimo 2012-10-24 UAB „Al“ biuro patalpose metu inspektoriai surado ant balto popieriaus lapo įmonės darbuotojo L. K. surašytą ir pasirašytą raštelį, kad 2012-10-23 jis gavo iš UAB „Al“ 1500 Lt atlyginimą (b.l. 18).

Kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos (b.l.7, 8), patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2012-10-24 įmonės kasos knygoje buvo įrašas, jog pagal 2012-10-23 kasos išlaidų orderį Nr. b/n L. K. grynais pinigais buvo išmokėta 715 Lt. Šis kasos išlaidų orderis patikrinimui nebuvo pateiktas. Nurodyta pinigų 715 Lt suma, kaip priskaičiuotas darbo užmokestis, buvo nurodyta įmonės darbo užmokesčio žiniaraštyje Nr. 9 (už 2012 metų rugsėjo mėn.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė J. A. parodymus, jog viskas buhalteriškai buvo sutvarkyta, kaip paneigtus byloje surinktais įrodymais. Kaip nurodyta operatyvaus patikrinimo pažymoje, direktorius J. A. tik 2013-01-16 patikrinimui VMI pateikė kasos knygos išrašą už 2012 metų spalio mėnesį, kuriame nurodyta, kad 2012-10-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr.10-12 L. K. išmokėta 1500 Lt grynųjų pinigų suma, bei pateikė 2012-10-23 kasos išlaidų orderį Nr. 10-12 1500 Lt sumai su įmonės darbuotojo L. K. parašu. Pats L. K. tyrimo metu 2013-01-15 rašytame paaiškinime paneigė, kad jis dėl šių pinigų pasirašė kur nors daugiau nei vien tik baltame popieriaus lape. Tokiu būdu, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonės darbuotojui L. K. 2012-10-23 buvo išmokėtas papildomas 785 Lt darbo užmokestis, neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje pinigais.

Nors liudytojas L. K. teismo posėdyje paneigė rašytiniame paaiškinime paties nurodytas aplinkybes ir tvirtino, jog, jam rašant paaiškinimą VMI inspektoriams, jis buvo suklaidintas, jam buvo diktuojama, kaip rašyti paaiškinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes atmetė ir rėmėsi rašytiniu paaiškinimu, įvertinęs, kad paaiškinimą L. K. rašė pats, po juo pasirašė, paaiškinime nurodytos aplinkybės atitiko VMI inspektorių patikrinimo metu nustatytas aplinkybes.

J. A. teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas nevertino, kad patikrinimo pažymoje ir protokole nurodyta skirtinga išmokėto darbo užmokesčio suma. Šis apelianto argumentas atmestinas. Teismas išanalizavo byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai nustatė, kad patikrinimo dieną, kai buvo rastas popieriaus lapas su L. K. rankraštiniu įrašu apie 1500 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą 2012-10-23, šis išmokėjimas buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįstas, įmonės kasos knygoje buvo 2012-10-24 įrašas, jog pagal 2012-10-23 kasos išlaidų orderį Nr. b/n L. K. grynais pinigais buvo išmokėta 715 Lt, pats kasos išlaidų orderis patikrinimui nebuvo pateiktas. Dėl kitos sumos išmokėjimo pagrįstumo buhalterinės apskaitos dokumentai patikrinimui nebuvo pateikti.

Apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad, nors formaliai jo veiksmai atitinka pažeidimo sudėtį, jo veiksmuose nėra tyčios, būtinos administracinei atsakomybei atsirasti, nepagrįstas. Kaip nustatyta byloje, įmonės direktorius J. A. tiesiogiai spręsdavo su darbo apmokėjimu susijusius klausimus, darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas buvo vykdomas jo paties iniciatyva, todėl darytina išvada, kad J. A. tyčiniai veiksmai yra įrodyti. Be to, jis kaip darbdavys, privalėjo užtikrinti, kad neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje darbo užmokestis nebūtų mokamas, tačiau to neužtikrino.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neginčijamai nustatyta, jog J. A., būdamas UAB „Al“ direktoriumi, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 ir 7 punktų nuostatas, todėl jo veiksmai ( dėl 2012-10-23 darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės apskaitos dokumentus) tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 41⁴ str. 3 d.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, naikinti nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.