Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovei vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo K. B. M. ieškinį atsakovams UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai ir O. K. dėl duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovei bei žeminančiais garbę ir orumą, dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. K., G. K., R. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie teismo posėdį, vykusį 2011 m. gegužės 5 d. 09:30 val., šalys buvo informuotos tinkamai, įteikiant šaukimus asmeniškai (b. l. 22-24, 67-77, II tomas). Ieškovą teismo posėdyje atstovavo advokatas.

Ieškovas reikalavo paneigti UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioje LNK televizijoje 2009-03-17 rodytoje laidoje „Srovės“ teiginius, kuriuose buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti ieškovo garbę ir orumą bei klaidinanti visuomenę, kurią paskleidė atsakovė O. K., atsakovė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, atstovaujama R. Š. bei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“:

„ <...> Tačiau ar gali būti, kad šiuose globos namuose gyvenantiems vaikams labdarą vežęs danų milijonierius šiandieną būtų įtariamas pedofilija <...>“ (Teiginys Nr. 1);„ <...> Atvežti labdarą, rūpintis be tėvų meilės augančiais našlaičiais, ar praleisti laiką su kai kuriais globotiniais, tiksliau su kai kuriomis globotinėmis <...>“ (Teiginys Nr. 2);„ <...> vietoj to, kad ponas K. imtųsi priemonių, pristatyti mergaites atgal į globos namus, nelabai aišku, kur jis buvo ir ką darė ir ką veikė su tomis mergaitėmis <...>“ (Teiginys Nr. 3);„ <...> Tai būtent man labai, sakykim, tas faktas nepatinka, nes pono K. M. veiksmai tikrai nebuvo geri ir teisingi <...>“ (Teiginys Nr. 4);„ <...> Globos namuose netrukus išgirsime netikėtą versiją, ar geradaris milijonierius danas norėtų vežiotis globojamas paaugles į Daniją be suaugusių palydos? Ar tokį jo laišką parodys mums globos namų įkūrėja <...>“ (Teiginys Nr. 5);„ <...> Tiesa, tame tik Danijoje platinamame lankstinuke paminėtas ir žodis "įvaikinimas" <...>“ (Teiginys Nr. 6);„ <...> aš pamačiau, kad yra manipuliuojama labai garsiom pavardėm, tai yra, prezidento žmonos pavarde, kada aš pamačiau sakinį tokį, kad jūs galite pažiūrėti į tuos vaikus, kuriuos jūs galite įsivaikinti, kada aš pamačiau sakinį, kad aš ir mano žmona galime nuvažiuoti į prezidento žmonos Adamkienės fondo mokyklą ir jūs ten pamatysite daug vaikų, kuriuos galite įsivaikinti <...>“ (Teiginys Nr. 7);„ <...> Ar gali būti, kad danų milijonierius, prieš porą metų pasirodęs vaikų globos namuose kaip rėmėjas, iš tiesų turėtų planų kurti pelningą biznį, būti tarpininku ir už atlygį padėti skandinavams įsigyti Lietuvos vaikų <...>“ (Teiginys Nr. 8);„ <...> Taip, kad bus globos namai uždaryti, bus steigėja ir direktorius nušalinti <...>“ (Teiginys Nr. 9);„ <...> „Jeigu tu dėl ligos arba avarijoje ... Jeigu tu numirtum dėl ligos arba žūtum avarijoje, šitas namas turėtų atitekti Danijos Joringo Rotari klubui“. Nu, man pasirodė labai keista pirma sakinio dalis, kad jeigu tu numirtum dėl sveikatos arba žūtum avarijoje ... Nu mes visi kol gyvi, tol gyvenam. Tie grasinimai, sakykime, kurie laiškuose, kad tu dėl silpnos sveikatos arba žūsi avarijoje ... Aš niekada nesugalvočiau taip parašyti <...>“ (Teiginys Nr. 10);„ <...> Sakau ne, nu kur ten dirbsi, juos visus reikia instaliuoti. „Kaip instaliuoti?“- sako. „Taigi mes jūsų namams 15 kompiuterių instaliavom“. Nu ne, sakau, kompiuteriai visi seni ir jokiu būdu neinstaliuoti <...>“ (Teiginys Nr. 11);„ <...> Jis nusprendė, kad O. galėtų dvi globos namų mergaites dviem parom išleisti kartu su juo, kai jis atvyks į Vilnių. Kad jis planuoja praleisti su mergaitėmis laiką puikiame SPA viešbutyje. Kodėl dvi paras, kodėl viešbutyje, kodėl be globėjų priežiūros? <...>“ (Teiginys Nr. 12);„ <...> Tarp kita ko, aš turiu laiškus, kur jis man rašo ... Iš pradžių. „Jei tau yra kokių problemų, aš turiu ministerijos viduje žmonių, kurie gali padėti mums.“ Aš turiu tuos laiškus. Bet, sako, jie nori būti neįvardinti <...>“ (Teiginys Nr. 13);„ <...> Dvi paauglės, pasak kontrolierės, dvi paras praleido globojamos Vilniuje viešinčio K. Kur jos nakvojo ir ką veikė? <...>“ (Teiginys Nr. 14);„ <...> Jei taip, vadinasi, galbūt čia sužinosime pagaliau, kas gi yra tas danas, ką reiškia mįslingos užuominos lankstinukuose dėl įvaikinimo, ir gal išgirsime, ar geradariui mestas pedofilijos šešėlis nėra kokie nors pramanai <...>“ (Teiginys Nr. 15);„ <...> Dvi mergaites, pabėgusias iš tų globos namų, rado prieglobstį čia Vilniuje apsistojusio dano ofise <...>“ (Teiginys Nr. 16);„ <...> Taip, tai šiuo atveju danas žino, kad jeigu dvi mergaitės pabėgo ir atbėgo pas jį, ir jis čia su jomis žia laiką, ar ne, naktį... <...>“ (Teiginys Nr. 17);„ <...> Ar jis papasakos, ką dvi paras veikė su pabėgusiomis paauglėmis, o gal tai netiesa? Gal netiesa ir tai, ar jis užmezgęs ryšius su įvaikinimo tarnyba, ketina tarpininkauti skandinavams už atlygį įsigyjant lietuvių vaikus <...>“ (Teiginys Nr. 18).

Teiginiai buvo išsakyti atitinkamai laidos vedėjos ir rengėjos A. K. (teiginiai Nr. 1, 2, 5, 6, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18), R. Š. (teiginiai Nr. 3, 4, 9) bei O. K. (teiginiai Nr. 7, 10, 11, 13).

Ieškovo nuomone, vertinant laidą kaip visumą akivaizdu, jog jos turinys ir išsakyti teiginiai buvo tendencingi, iš esmės buvo nukreipti prieš ieškovo asmenį bei turėjo kaltinamąjį aspektą. Laidoje paskelbtomis žiniomis buvo paskleista klaidinga ir akivaizdžiai ieškovo asmenį diskredituojanti informacija, kurioje nedviprasmiškai teigiama, jog ieškovas yra įtariamas ar net įvykdęs netinkamus teisės, moralės ar paprotinių normų atžvilgiu pažeidimus, kuriems iš esmės yra priskiriami nusikalstamos veikos požymiai (vaikų tvirkinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str.), grasinimas susidoroti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str.), prekyba žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str.) ir kita), tokia informacija vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra laikoma tikrovės neatitinkančia ir asmens garbę ir orumą žeminančia žinia. Be to, asmens pavadinimas labai konkrečiu, neigiamą atspalvį turinčiu apibūdinimu (kaip šiuo atveju pvz., „pedofilu“), priskiriant jam baudžiamaisiais įstatymais uždraustas, teisės ir geros moralės požiūriu nepriimtinas savybes, taip pat laikoma žiniomis, žeminančiomis asmens garbę ir orumą.

Ieškovas taip pat nesutiko su LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir R. Š. teiginiais. Ieškovas teigė, kad R. Š. interviu galima interpretuoti įvairiai, todėl vidutinis laidos žiūrovas gali susidaryti neigiamą nuomonę apie ieškovą. Ieškovas nurodė, kad egzistuoja visi pagrindai kilti civilinei atsakomybei, todėl Įstaiga turi būti atsakinga už R. Š. išsakytus tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę bei orumą žeminančius teiginius laidos metu.

Atsakovas LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga taip pat nurodė, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė R. Š. pateikė Įstaigoje turimą, oficialiais dokumentais patvirtintą informaciją bei savo, kaip valstybės pareigūnės, faktų įvertinimą bei nuomonę apie juos, todėl šie teiginiai negali būti laikomi neatitinkančiais tikrovės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1998 m. birželio mėn. 11 d. apžvalgoje Nr. IA2-9 nurodyta, kad asmens subjektyvus vertinimas, paremtas teisingu faktu, negali būti teisminio ginčo dalyku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis, todėl vertinant, ar paskleista informacija žemina asmens garbę ir orumą, būtina vertinti visą vaiko teisių apsaugos kontrolierės R. Š. interviu, o ne atskiras sakinio dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 1998 m. birželio mėn. 11 d. apžvalgoje Nr. A2-9 pažymėjo, kad žeminančiomis laikytinos tik tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nenaudojo jokių visuomenėje vienareikšmiškai neigiamą nuomonę apie ieškovą galinčių formuoti teiginių, todėl ieškovas neįvykdė savo pareigos įrodyti, kad R. Š. teiginiai, nurodyti ieškinyje, formuoja visuomenės nuomonę, kad ieškovas yra pedofilas ir užsiiminėja vaikų tvirkinimu bei mina jo garbę bei orumą. Atsakovas pabrėžė, kad reikalavimas paneigti viešai 3 ir 4 teiginius yra reikalavimas pakeisti valstybės pareigūno - vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus - įsitikinimus ir nuomonę. Atsakovas nurodė, kad ieškovo teiginiai dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atsakomybės už garbės ir orumo pažeidimą, tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą yra nepagrįsti, nes nėra sąlygų visumos, būtinos civilinei atsakomybei atsirasti (b. l. 182-185, I tomas).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Nustatyta, kad 2009-03-17 atsakovui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ priklausančioje LNK televizijoje buvo rodoma laida „Srovės“, kurios autoriai yra tretieji asmenys A. ir G. K. (b. l. 17-23, I tomas). Ieškovas nurodė, kad minėtoje laidoje buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti ieškovo garbę ir orumą bei klaidinanti visuomenę, kurią paskleidė atsakovė O. K., atsakovė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, atstovaujama Vaiko teisių apsaugos kontrolierės R. Š. bei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“.

„ <...> Tačiau ar gali būti, kad šiuose globos namuose gyvenantiems vaikams labdarą vežęs danų milijonierius šiandieną būtų įtariamas pedofilija <...>“ (Teiginys Nr. 1);„ <...> Atvežti labdarą, rūpintis be tėvų meilės augančiais našlaičiais, ar praleisti laiką su kai kuriais globotiniais, tiksliau su kai kuriomis globotinėmis <...>“ (Teiginys Nr. 2);„ <...> vietoj to, kad ponas K. imtųsi priemonių, pristatyti mergaites atgal į globos namus, nelabai aišku, kur jis buvo ir ką darė ir ką veikė su tomis mergaitėmis <...>“ (Teiginys Nr. 3);„ <...> Tai būtent man labai, sakykim, tas faktas nepatinka, nes pono K. M. veiksmai tikrai nebuvo geri ir teisingi <...>“ (Teiginys Nr. 4);„ <...> Globos namuose netrukus išgirsime netikėtą versiją, ar geradaris milijonierius danas norėtų vežiotis globojamas paaugles į Daniją be suaugusių palydos? Ar tokį jo laišką parodys mums globos namų įkūrėja <...>“ (Teiginys Nr. 5);„ <...> Tiesa, tame tik Danijoje platinamame lankstinuke paminėtas ir žodis "įvaikinimas" <...>“ (Teiginys Nr. 6);„ <...> aš pamačiau, kad yra manipuliuojama labai garsiom pavardėm, tai yra, prezidento žmonos pavarde, kada aš pamačiau sakinį tokį, kad jūs galite pažiūrėti į tuos vaikus, kuriuos jūs galite įsivaikinti, kada aš pamačiau sakinį, kad aš ir mano žmona galime nuvažiuoti į prezidento žmonos Adamkienės fondo mokyklą ir jūs ten pamatysite daug vaikų, kuriuos galite įsivaikinti <...>“ (Teiginys Nr. 7);„ <...> Ar gali būti, kad danų milijonierius, prieš porą metų pasirodęs vaikų globos namuose kaip rėmėjas, iš tiesų turėtų planų kurti pelningą biznį, būti tarpininku ir už atlygį padėti skandinavams įsigyti Lietuvos vaikų <...>“ (Teiginys Nr. 8);„ <...> Taip, kad bus globos namai uždaryti, bus steigėja ir direktorius nušalinti <...>“ (Teiginys Nr. 9);„ <...> „Jeigu tu dėl ligos arba avarijoje ... Jeigu tu numirtum dėl ligos arba žūtum avarijoje, šitas namas turėtų atitekti Danijos Joringo Rotari klubui“. Nu, man pasirodė labai keista pirma sakinio dalis, kad jeigu tu numirtum dėl sveikatos arba žūtum avarijoje ... Nu mes visi kol gyvi, tol gyvenam. Tie grasinimai, sakykime, kurie laiškuose, kad tu dėl silpnos sveikatos arba žūsi avarijoje ... Aš niekada nesugalvočiau taip parašyti <...>“ (Teiginys Nr. 10);„ <...> Sakau ne, nu kur ten dirbsi, juos visus reikia instaliuoti. „Kaip instaliuoti?“- sako. „Taigi mes jūsų namams 15 kompiuterių instaliavom“. Nu ne, sakau, kompiuteriai visi seni ir jokiu būdu neinstaliuoti <...>“ (Teiginys Nr. 11);„ <...> Jis nusprendė, kad O. galėtų dvi globos namų mergaites dviem parom išleisti kartu su juo, kai jis atvyks į Vilnių. Kad jis planuoja praleisti su mergaitėmis laiką puikiame SPA viešbutyje. Kodėl dvi paras, kodėl viešbutyje, kodėl be globėjų priežiūros? <...>“ (Teiginys Nr. 12);„ <...> Tarp kita ko, aš turiu laiškus, kur jis man rašo ... Iš pradžių. „Jei tau yra kokių problemų, aš turiu ministerijos viduje žmonių, kurie gali padėti mums.“ Aš turiu tuos laiškus. Bet, sako, jie nori būti neįvardinti <...>“ (Teiginys Nr. 13);„ <...> Dvi paauglės, pasak kontrolierės, dvi paras praleido globojamos Vilniuje viešinčio K. Kur jos nakvojo ir ką veikė? <...>“ (Teiginys Nr. 14);„ <...> Jei taip, vadinasi, galbūt čia sužinosime pagaliau, kas gi yra tas danas, ką reiškia mįslingos užuominos lankstinukuose dėl įvaikinimo, ir gal išgirsime, ar geradariui mestas pedofilijos šešėlis nėra kokie nors pramanai <...>“ (Teiginys Nr. 15);„ <...> Dvi mergaites, pabėgusias iš tų globos namų, rado prieglobstį čia Vilniuje apsistojusio dano ofise <...>“ (Teiginys Nr. 16);„ <...> Taip, tai šiuo atveju danas žino, kad jeigu dvi mergaitės pabėgo ir atbėgo pas jį, ir jis čia su jomis leidžia laiką, ar ne, naktį... <...>“ (Teiginys Nr. 17);„ <...> Ar jis papasakos, ką dvi paras veikė su pabėgusiomis paauglėmis, o gal tai netiesa? Gal netiesa ir tai, ar jis užmezgęs ryšius su įvaikinimo tarnyba, ketina tarpininkauti skandinavams už atlygį įsigyjant lietuvių vaikus <...>“ (Teiginys Nr. 18).

Teiginiai buvo išsakyti atitinkamai Laidos vedėjos ir rengėjos A. K. (teiginiai Nr. 1, 2, 5, 6, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18), Vaiko teisių apsaugos kontrolierės R. Š. (teiginiai Nr. 3, 4, 9) bei O. K. (teiginiai Nr. 7, 10, 11, 13).

Ieškovas reikalavo, kad UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, paskelbtų paneigimą, tačiau tai nebuvo padaryta (I tomas b.l.24-32,78,79).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei (LR CK 2.24 sr. 2 d.). Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne (LR CK 2.24 str.3d.). Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo (LR CK 2.24 str.5d.). Taigi, garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

Civilinės atsakomybės už garbės ir orumo pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas. Pagal LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalį žinia laikomi visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys, o pagal 2 straipsnio 36 dalį nuomone – visuomenės informavimo priemonėse skelbiami požiūriai, nusimanymai, nuovokos, mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Todėl yra būtina atriboti žinią nuo nuomonės, nes už išsakytos nuomonės paskelbimą civilinė atsakomybė neatsiranda. Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, vadovaujamasi tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tai, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliniame kodekse ir LR Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka.

Šiuo atveju ieškovo nurodyti teiginiai buvo išsakyti televizijos laidoje ir pagal teiginius išsakiusius asmenis priskirtini trims asmenims – laidos vedėjai žurnalistei A. K., labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ vadovei O. K. ir buvusiai LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierei R. Š.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis 2009-03-17 laida „Srovės“ buvo sukurta siekiant pateikti visuomenei informaciją apie Vilniaus rajono Pikeliškių vaikų globos namus, juose esančių vaikų sąlygas, ieškovo veiklą teikiant paramą ir labdarą minėtiems vaikų namams, siekiant aiškintis tikrus ir numanomus ieškovo tikslus minėtų globos namų vaikų atžvilgiu. Laidos vedėja žurnalistė A. K. paaiškino, kad iki laidos sukūrimo asmeninių ar panašių glaudžių ryšių su kalbintais laidoje asmenimis neturėjo. Pagal teismo vidinį įsitikinimą laidoje kalbinta buvusi LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R. Š. neužsakė šios laidos ir neturėjo išankstinio nusistatymo apie ieškovą, o tiesiog atsakė į žurnalistės klausimus.

Teigtina, kad tarp ieškovo ir labdaros bei paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ vadovės O. K. buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija dėl padėties Pikeliškių vaikų globos namuose, tačiau pripažintina, kad O. K. 2009-03-17 laidoje „Srovės“ išsakytų teiginių turinys iš esmės atitiko faktinę padėtį, ir tą patvirtina atsakovės O. K. pateikti įrodymai, daugiausia K. B. M. elektroninio susirašinėjimo laiškai su atsakove O. K. Pažymėtina, kad O. K. laidoje galėjo išsakyti ir savo nuomonę, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad O. K. teiginiuose, kuriuos ginčija ieškovas, yra informacijos, kuri iš esmės neatitinka tikrovės. Ieškovo ginčijami, O. K. 2009-03-17 laidoje išsakyti teiginiai atsižvelgiant į atsakovės O. K. ir K. B. M. ne visai trumpą bendravimo laiką, buvusius gerus iki konflikto santykius, nelaikytini žeminančiais ieškovo garbę bei orumą.

Dėl 7-ojo teiginio O. K. paaiškino, kad jame nurodytą informaciją ji pateikė remdamasi paties ieškovo internete platinamu (Danijoje) lankstinuku, kur minima Lietuvos Prezidento Valdo Adamkus žmonos A. N. pavardė bei lankstinuko tekstas leidžia teigti, kad kalbama apie galimą įvaikinimą vaikų, esančių Pikeliškių vaikų globos namuose (I tomas b.l.179-181). Lankstinuke yra teiginys, kad po globos namų vaikų apsilankymo Šiaurės Jutlandijoje, Danijoje, daugelis šeimų (danų) nusprendė tapti „kontaktinėmis“ šeimomis. Laikytina, kad ginčijamu teiginiu O. K. išsakė ir savo nuomonę, už kurią O. K. neturi būti taikoma civilinė atsakomybė.

10-tame ieškovo nurodytame teiginyje O.K. pažodžiui pacitavo paties ieškovo K. B. M. 2008-09-07 elektroniniame laiške, adresuotame K., išsakytas mintis. Tame laiške yra tokie ieškovo K. B. M. teiginiai : „...Jeigu tu labai susirgsi arba pateksi į avariją..., ... tu arba aš galime mirti avarijoje arba dėl blogos sveikatos, ... jeigu kas nors parduos namą, vertės prieaugis nuo dabar iki pardavimo momento turi atitekti, pvz. Rotari fondui“ ( II tomas b.l.49-52). 2008-10-03 elektroniniame laiške O. K. ieškovas K. B. M. vėl teigia „...Jūs ir R. galite patekti į avariją...“ ( II tomas, b.l. 33,34). Pripažintina, kad teiginyje „Nu, man pasirodė labai keista pirma sakinio dalis, kad jeigu tu numirtum dėl sveikatos arba žūtum avarijoje ... Nu mes visi kol gyvi, tol gyvenam. Tie grasinimai, sakykime, kurie laiškuose, kad tu dėl silpnos sveikatos arba žūsi avarijoje“ yra dėstoma asmeninė O. K. nuomonė apie jos susidarytą įspūdį perskaičius ieškovo laišką.

11-me teiginyje yra informacija apie ieškovo spręstą kompiuterių, kaip labdaros perdavimą Pikeliškių vaikų globos namams. Pripažintina, kad jame O. K. jokios ieškovą žeminančios ar žeidžiančios informacijos nepaskelbė. 2008-12-31 laiške O. K. ieškovas rašė, kad yra kompiuterių instaliavimo problemos, nurodė, kad iš pradžių nebuvo išdalinta nė vieno iš 50 atsiųstų kompiuterių, vėliau, po O. patvirtinimo 7 pažadėti kompiuteriai buvo išsiųsti į Pikeliškes (II tomas, b.l.53-55) Pažymėtina, kad aukščiau minėtame lankstinuke nurodyta, kad Pikeliškių vaikų globos namams buvo pateikti seni kompiuteriai ( I tomas b.l. 99-103 ).

13 – me teiginyje O. K. nurodė, jog turi ieškovo laiškus, kuriuose jis teigia, kad turi pažįstamų ministerijoje (pagal kontekstą Socialinės apsaugos ministerijoje), kurie gali padėti. Nepaneigta, kad ieškovas iš tikrųjų turėjo pažįstamų Lietuvos valstybinėse institucijose, ką patvirtina, kad ir ieškovo laiškas p. D., kuriame ieškovas džiaugiasi turėdamas sistemoje gerą draugą (II tomas b.l.58,59). Teigtina, kad šis O. K. teiginys susijęs su jos asmeninės nuomonės išsakymu, nėra neatitinkantis tikrovės, nėra žeminančio pobūdžio, dėl ko būtų pagrindas reikalauti jo paneigimo. 2008-12-09 laiške O. K. ieškovas nurodė, jog „persiunčia informaciją, kurią jam atsiuntė vienas iš ieškovo draugų, kuris gali daug (mums) padėti, nes žino viską apie sistemą iš vidaus. Ieškovas pažadėjo neatskleisti vardų, nes tai gali sukelti problemų (II tomas, b.l.47,48). 2009-02-12 laiške R. Š. ieškovas nurodė, jog „...Jis visur daro spaudimą...“ ( I tomas, b.l. 884-86). Be to O. K. pateikė įrodymus apie ieškovo bendrą veiklą su LR Seimo nariu, Seimo nario pagalbą ieškovui (II tomas b.l.10-104).

Buvusi LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R. Š. paaiškino, kad pagal savo statusą ji turėjo pareigą teikti žurnalistams informaciją apie galimus vaikų teisių pažeidimus. Dėl situacijos Pikeliškių vaikų globos namuose buvo gauti skundai, dėl ko kontrolierė 2009-03-13 surašė pažymą „Dėl galimo vaiko teisių ir interesų pažeidimo labdaros ir paramos fono „Padėkime vaikams ir seneliams“ filiale – Pikeliškių vaikų globos namuose“, kurioje rėmėsi 2009-03-05 išvadomis „Dėl psichologinio mikroklimato įvertinimo“ Pikeliškių vaikų globos namuose ( I tomas, b.l. 56-77).

3 – me teiginyje, priskiriamame R. Š., kalbama apie ieškovo buvimą su keliomis Pikeliškių vaikų globos namų auklėtinėmis. Minėtoje pažymoje „Dėl psichologinio mikroklimato įvertinimo“ nurodyta, jog mergaitės pasakojo, kad buvo pabėgę iš vaikų globos namų ir nakvojo K. B. M. biure ( I tomas b.l.76). Liudytoja R. K. patvirtino, kad buvo atvejis, kai penki iš Pikeliškių vaikų globos namų pabėgę auklėtiniai nakvojo K. B. M. biure Vilniuje. Liudytojos teigimu, ieškovas atvykdavo į Lietuvą kas 2-3 mėnesius (II tomas, b.l.118). 2009-01-06 laiške O. K. ieškovas K. B. M. prašė jos leidimo savaitgaliui (šeštadieniui ir sekmadieniui) paimti R. ir J. bei praleisti su jomis laiką SPA viešbutyje, tokiame kaip „Villon“ (II tomas, b.l.37-40), kuri to daryti neleido (2009-01-08 atsakymas, 2009-01-09 atsakymas, II tomas b.l. 41-44, 56, 57). Prieš tai ieškovas 2008-11-12 laiške O. K. ieškovas kaip gerą žinią pateikė atsiradusią galimybę vaikų globos auklėtiniams išvykti iš Lietuvos atostogoms be lydinčio globos namų darbuotojo, nurodė, jog apie tai konsultavosi su vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoju ( II tomas b.l. 45,46). Ieškovas K. B. M. 2009-02-12 laiške R. Š. prašė jos pagalbos bei prašė paveikti O. K., kad ji leistų ieškovui pabūti su R. ir J., tačiau laiške R. Š. ieškovas nenurodė, jog norėtų praleisti su mergaitėmis dvi dienas ar paras, nors O. K. buvo nurodęs tokį laikotarpį (I tomas, b.l.84-86). Pažymėtina, kad minėtame 2009-02-12 laiške R. Š., kuriame prašė pagalbos dėl susitikimo su mergaitėmis, ieškovas pranešė apie savo būsimą atvykimą į Vilnių. 2009-01-06 laiške O. K. ieškovas paminėjo apie savo ketinimą „kitą savaitę ir vėl atvykti į Vilnių“ ( II tomas b.l.37-39). 2009-01-21 laiške p. D. ieškovas dėkoja už suteiktą garbę apsilankyti jos biure, nurodė, jog praeitą savaitę buvo susitikęs su institucijų darbuotojais ( II tomas b.l.58, 59), kas leidžia teigti, kad ieškovas Lietuvoje lankydavosi dažniau, nei nurodė liudytoja R. K. Ieškovui teismas pasiūlė pateikti įrodymus apie atvykimus į Lietuvą aktualiu ginčui laikotarpiu, tačiau ieškovas jų nepateikė ( II tomas, 20, 121). Dėl išdėstyto pripažintina, kad R. Š. klausiamąja forma pateiktame 3-me teiginyje yra keliama problema dėl vaikų (tarp jų ir mergaičių) pabėgimų iš Pikeliškių vaikų globos namų, dėl mergaičių galimo buvimo su ieškovu. Tai, kad R. Š., kaip tuometinė LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierė išreiškė susirūpinimą vaikų saugumu ar dėl kito neleistino su jais elgesio, nelaikytina tikrovės neatitinkančių, ieškovo garbę bei orumą žinių paskleidimu. Tuo labiau, kad pagal konkrečiai nustatytas aplinkybes ieškovas pats prašė ir net reikalavo susitikimų ir ilgesnio laiko praleidimo su R. ir J. aiškiai nepaaiškindamas, kodėl jam reikalingos tik dvi mergaitės, kodėl jis nenori praleisti laiko ir su kitais Pikeliškių globos namų vaikais. Pažymėtina, kad dėl neigiamos O. K. reakcijos (atsisakymo ieškovui leisti paimti mergaites) ieškovas galimai įsižeidė (supyko), kas tapo viena iš tarp jų kilusio konflikto priežasčių, nes tame pačiame 2008-02-12 laiške R. Š. ieškovas nurodė, kad „...O. neatsakė į mano prašymą, kas mane išprovokavo...“ (I tomas, b.l.86).

4 – me (R. Š.) teiginyje, iš esmės nėra jokios konkrečios informacijos, o ieškovo veiksmų, kaip „nelabai gerų ir teisingų“ vertinimas laikytinas R. Š. asmenine nuomone.

9-tas teiginys, išsakytas R. Š., iš esmės atitinka tikrovę. Tai, kad įvykus konfliktui su O. K. ir Pikeliškių vaikų globos namų direktoriumi R. K. ieškovas norėjo Pikeliškių vaikų globos namų uždarymo, K. B. M. nurodė 2009-01-29 laiške R. Š., kuriame teigė „... nes šie globos namai jau seniai turėjo būti uždaryti.“ (I tomas b.l.87-89). 2009-01-20 laiške O. K. ieškovas teigė „...Jūsų namai bus uždaryti, jei...“. Be to tame laiške nurodė „ ... Jei jūs neišeisite ir prieštarausite (priešinsitės), aš pažadu, kad dabar turėsite dar daugiau problemų ir bus didžiulė byla prieš jus ir R....“ (II tomas b.l. 60-65).

Likusieji teiginiai priskirtini laidos vedėjai žurnalistei A. K., kuri paaiškino, kad apie problemas Pikeliškių vaikų globos namuose ji sužinojo iš informacijos, pateiktos internete. Informacija ją sudomino, dėl ko buvo nuspręsta parengti laidą. Ji nurodė, kad iškėlė probleminius klausimus, susijusius su vaikų teisių apsauga, tačiau klausimų buvo daugiau, nei atsakymų. Ji atsiliepė į ieškovo pageidavimą susitikti su K. B. M., bet jo galėjimą atvykti tik po laidos parodymo eteryje, žurnalistė įvertino kaip galimą išsisukinėjimą ( II tomas, b.l.115-117). 2009-03-12 A. K. elektroninis laiškas ieškovui K. B. M. patvirtina, kad ieškovui įvykdžius savo pažadą pateikti akivaizdžius įrodymus apie vaikų globos namus steigėjos (O. K.) galimai nusikalstamus veiksmus vaikų atžvilgiu, žurnalistė žadėjo parengti antrą laidą (I tomas b.l. 154, 155).

Laidos vedėjos A. K. išsakyti teiginiai Nr. 1, 2, 5, 6, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18, iš kurių Nr 1, 2, 5, 8, 12, 14, 15 ir 18 tiesiogiai suformuluoti kaip klausimas arba kaip jų sudėtinė dalis yra klausiamoji forma, t.y. žurnalistė iškėlė klausimus į kuriuos tikėjosi gauti atsakymus. 2, 5, 12, 14, 16, 17 ir iš dalies 18 teiginiuose yra informacija (klausimo forma) apie ieškovo buvimą arba norą pabūti su dviem Pikeliškių vaikų globos namų auklėtinėmis. Tačiau apie mergaičių nakvynę ieškovo biure yra informacijos išvadose „Dėl psichologinio mikroklimato įvertinimo“ Pikeliškių vaikų globos namuose bei ieškovo tokie pageidavimai, nurodyti jo paties laiškuose. 1 ir 15 teiginiai, kuriuose užduodamas klausimas dėl ieškovo galimo seksualinio priekabiavimo vaikų atžvilgiu yra aštresnio pobūdžio. Tačiau šis klausimas susijęs kitais teiginiais ir nustatyta faktine aplinkybe, kad ieškovas siekė be globėjų priežiūros praleisti laiką su nepilnametėmis mergaitėmis, iš esmės nepaaiškindamas to priežasčių ir tokia situacija vertintina kaip dviprasmiška, suteikianti pagrindo įvairiems vertinimams, ką laidoje išsakė R. Š. bei O. K., o pagal ginčijamų teiginių bei laidos visą turinį teigtina, kad kaip ir panašiose tiriamosios publicistikos laidose jos tikslas buvo iškelti problemą užduodant klausimą „tiesa tai, ar netiesa (pramanai)?“ bei tuo supažindinti visuomenę su vaikų teisių apsaugos problemomis globos namuose. Pažymėtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2009-03-17 raštu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir rašte kaip faktas nurodytas vaikų globos namų mergaičių pasakojimas apie pabėgimą iš globos namų ir nakvynę ieškovo biure (I tomas, b.l. 132, 133). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, po to 2009-07-31 nutrauktas, tačiau 2009-10-12 aukštesnio prokuroro nutarimu nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas. 2009-10-12 nutarime nurodyta O. K. pateikta informacija apie galimai neteisėtai, be sutikimo patalpintas internetiniuose puslapiuose Pikeliškių globos namuose esančių vaikų bei globos namų darbuotojų nuotraukas, kurias išplatino ieškovas (I tomas b.l. 132, 193-195). Jau minėtas lankstinukas su nuoroda apie įvaikinimą, prie jo esanti informacija su kvietimu pervesti lėšas į konkrečią sąskaitą ( I tomas, b.l.151, 152), 2008-12-09 laiškas O. K., kuriame ieškovas kalba apie įvaikinimo (tarptautinio) tvarką (II tomas b.l.47,48), leidžia teigti, kad laidos vedėjos 6 ir 8 užduodami klausimai apie tarpininkavimą įvaikinimo reikaluose, nėra be pagrindo. 2009-01-09 laiške ieškovui K. B. M. O. K. prašė ieškovo išimti iš jo svetainės jos, jos vyro R. ir vaikų nuotraukas (II tomas b.l. 41-43). Pripažintina, kad laidoje buvo užduoti klausimai esant realiems duomenims apie galimą ieškovo tarpininkavimą įvaikinant, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovus ar vieną iš jų paneigti tą informaciją.

Pagal LR Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Teigtina, kad 2009-03-17 laidoje „Srovės“ buvo pateikta informacija iš kelių šaltinių, t.y. iš valstybės institucijų – LR Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ vadovės, Pikeliškių vaikų globos namų steigėjos O. K. Laidos turinys nesudaro įspūdžio, kad laidos vedėja naudojo informacijos šaltinius, kurie neatskleisti ar nenorėta juos nurodyti. Nėra pagrindo teigti, kad žurnalistė turėjo tikslą tendencingai pateikti informaciją apie ieškovą, tuo labiau, kad kalbintos laidos dalyvės kartu išsakė ir savo nuomonę. Žurnalistė neužkirto kelio pačiam ieškovui teikti paaiškinimus, dalyvauti laidoje, jei ne šioje, tai sekančioje, tačiau ieškovas nepageidavo tęsti bendravimo. Teismas, apibendrindamas ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą mano, kad esminių neatitikimų tarp 2009-03-17 laidoje „Srovės“ pateiktos informacijos ir faktinių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina į tai, kad daug panašios, kaip 2009-03-17 laidoje „Srovės“ viešos informacijos apie ieškovą yra 2009-09-03 (ir šiuo metu platinamame) straipsnyje „Vaikų teisės – ant daniško verslo pavadžio“, pateiktame internetiniame puslapyje „balsas.lt“, kuriame pateikiama ta pati informacija apie ieškovo pageidavimus praleisti laiką su dviem mergaitėmis, galimą tarpininkavimą įvaikinant, Pikeliškių vaikų globos namų uždarymą. Pažymėtina, kad 2009-03-05 išvadose „Dėl psichologinio mikroklimato įvertinimo“ Pikeliškių vaikų globos namuose buvo atkreiptas dėmesys į Danijos piliečio K. B. M. vaidmenį darant įtaką Pikeliškių globos namų vaikų psichologinei būsenai, t.y. kad vaikai, pajutę gerokai skirtingo (geresnio, turtingesnio) gyvenimo Danijoje ypatumus akivaizdžiai idealizuoja ir turi nerealistinius lūkesčius juos remiančių Danijos šeimų atžvilgiu, kas apsunkina vaikų adaptaciją realiose sąlygose, trikdo santykius su juos globojančiais žmonėmis, neskatina vaikų laikytis elgesio ribų, trikdo jų dvasinę pusiausvyrą (I tomas, b.l. 77). Vertinant 2009-03-17 laidoje „Srovės“ išsakytus teiginius, A. K. paaiškinimą apie jos nurodytą laidos tikslą siekiant apsaugoti globos namuose esančių vaikų garbę ir orumą, siekti, kad nebūtų pažeistos vaikų teisės, teigtina, kad liko atviras klausimas, ar tikrai uždarius Pikeliškių globos namus vaikų teisės buvo visiškai apgintos. Ieškovo atstovas paaiškino, kad po šios viešai paskleistos informacijos, ieškovas nutraukė savo veiklą Lietuvoje, tačiau jo globotų vaikų likimas nėra aiškus ir kiek ieškovui toliau rūpi tų vaikų interesai, teismo nuomone, gali atsakyti tik pats ieškovas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš esmės nepaneigus 2009-03-17 laidoje „Srovės“ išsakytų teiginių atitikimo tikrovei bei pripažinus, kad laidos dalyviai dalyje teiginių išsakė savo nuomonę, pripažintina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Nenustačius pagrindo įpareigoti atsakovus paneigti paskleistą informaciją, netenkintinas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atmetant ieškinį iš ieškovo atsakovei O. K. priteistinos jos turėtos atstovavimo išlaidos (CPK 98 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 000 Lt atstovavimo išlaidų atsakovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovo K. B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 85 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.