Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi A. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria nepriimtas jo privataus kaltinimo tvarka paduotas skundas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo 2014-05-15 nutartimi skundas nepriimtas ir grąžintas pareiškėjui konstatavus, jog skundas neatitinka BPK 412 str. numatytų reikalavimų nukentėjusiojo skundo turiniui, t. y. skunde nenurodyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta, tikslūs žodžiai, kuriasi J. V. galėjo įžeisti nukentėjusįjį, nepateikti faktiniai duomenys, patvirtinantys nukentėjusiojo skunde nurodytas aplinkybes, jog jo ankstesnė veikla buvo tikrinama įvairių tarnybų, kurie jokių neteisėtų veiksmų nekonstatavo.

Motyvuojamoji dalis

A. B. skundas atmetamas.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nepriėmė A. B. privataus kaltinimo tvarka paduoto skundo ir jį grąžino pastarajam argumentuojant tuo, kad nukentėjusiojo skunde nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, konkretūs prašomo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmens žodžiai bei nepateikti įrodymai, patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes.

Nors apylinkės teismas nutartyje sumaišė šmeižimo ir įžeidimo sąvokas, teigdamas, jog nukentėjusysis nenurodė, kokiais žodžiais jis buvo įžeistas (A. B. privataus kaltinimo skunde neteigia, jog J. V. žodžiais buvo įžeistas, o nurodo, jog ji paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias), tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, jog A. B. privataus kaltinimo skundas neatitinka LR BPK 412 str. reikalavimų.

Iš A. B. skundo matyti, kad jame nenurodyta galimos nusikalstamos veikos padarymo vieta, nurodant tik J. V. gyvenamąją vietą, todėl A. B. skunde Kauno apygardos teismui esantis teiginys, kad nusikalstamos veikos vieta nurodyta – nepagrįstas. Iš skundo galima tik numanyti, jog DNSB ,, (duomenys neskelbtini)“ ataskaitinis susirinkimas vyko (duomenys neskelbtini)-ojo namo laiptinėje ar rūsyje, tačiau nusikalstamos veikos vieta yra vienas iš būtinų nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymių, todėl skunde ji turi būti nurodyta. Sutiktina ir su apylinkės teismo teiginiu, jog privataus kaltinimo skunde nenurodyti konkretūs J. V. pasakyti žodžiai. Privataus kaltinimo skundas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas kaltinamajam ir kuriame tiksliai turi būti išdėstytos aplinkybės, kuo yra kaltinamas asmuo. Nesant ar esant neaiškioms minėtoms aplinkybėms, kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis įgyja privataus kaltintojo statusą ir teisme palaiko kaltinimą, t.y. turi įrodinėjimo pareigą (LR BPK 408 str. 3 d.). Įrodinėjant LR BK 154 str. numatytas veikas, turi būti įrodinėjama kaltininko tyčia skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekiamas tikslas paniekinti, pažeminti nukentėjusįjį, pakirsti pasitikėjimą juo. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė skleisti teisingą informaciją apie fizinį ar juridinį asmenį, taip pat ginamas asmuo, kuris paskleidė kad ir ne visai tikslias žinias. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją. Todėl, įrodinėjant šias veikas, teismui turi būti pateikti duomenys, jog paskelbtos žinios yra žinomai neteisingos ir kaltininkas turėjo tyčią šią informaciją paskleisti.

A. B. skunde apygardos teismui teigia, jog jis neprivalo įrodinėti, jog yra nekaltas, o tai turi daryti atsakovas. Toks A. B. teiginys nepagrįstas. Su šiuo teiginiu būtų galima sutikti tik tuomet, jei kaltinamas būtų pats A. B.. Tačiau šioje situacijoje A. B. kaltina J. V., todėl ne kas kitas, o pareiškėjas, t. y. A. B., turi įrodinėti jos kaltę paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. pateikti teismui duomenis, kurie patvirtintų jo teiginius apie J. V. veiką.

Neabejotina, kad kiekvienas asmuo turi teisę į teismą, tačiau teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmeniui būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys apie konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde. Nesant tokių duomenų A. B. skunde, laikytina, jog šio skundo turinys neatitinka BPK 412 str. 2 d. reikalavimų, yra ydingas. Be to, dėl A. B. skunde pavartotų civilinio proceso sąvokų (ieškovas, atsakovė), asmuo, gavęs tokio skundo nuorašą, gali neteisingai suprasti, koks procesas prašomas prieš jį pradėti.

Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog skundo surašymo pažeidimai ir trūkumai trukdo pradėti privataus kaltinimo procesą, todėl pagrįstai atsisakė priimti A. B. skundą.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis yra pensininkas ir neturi pinigų advokatui samdyti, negali būti laikoma prioritetine ir dėl to priimamas privataus kaltinimo skundas, neatitinkantis įstatymo reikalavimų ir taip pažeidžiamos kito – nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo – asmens teisės. Pažymėtina, jog A. B. kreipiantis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, jam gali būti suteikta nemokama teisinė pagalba, padedant advokatui surašytas įstatymų reikalavimus atitinkantis privataus kaltinimo skundas ir skundas iš naujo paduotas Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti privataus kaltintojo A. B. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.