- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-19
- Bylos Nr.
- 1S-796-185/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kaltinamasis
- J. P.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus
sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamosios J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusios, dirbančios (duomenys neskelbtini) pardavėja konsultante, neteistos, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., padarymu, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutarties pakeisti kardomąją priemonę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. kaltinama tuo, kad ji, dirbdama kasininke - pardavėja V. K. firmos (duomenys neskelbtini) degalinėje, (duomenys neskelbtini), 2008 metais, laikotarpyje nuo gegužės 20 d. iki lapkričio 5 d., gavusi iš degalinės klientų grynus pinigus už kurą, viso už 8514,90 litų, pasiimdavo juos sau, o V. K. firmos (duomenys neskelbtini) degalinės kasos juostoje ir kompiuterinėje sistemoje užfiksuodavo, kad šios įplaukos gautos klientui atsiskaičius banko mokėjimo kortele, dėl ko V. K. firma (duomenys neskelbtini) negavo 8514,90 litų apmokėjimo iš banko, tokiu būdu pasisavino svetimą, V. K. firmos (duomenys neskelbtini) turtą - viso 8514,90 litų.
2008 m. gruodžio 14 d. J. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, nes kaltinamoji į teisiamąjį posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamoji J. P. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismo šaukimas jai įteiktas nebuvo, apie sekančio posėdžio laiką buvo informuota pasirašytinai ant sekretorės pateikto lapelio, todėl gerai neįsidėmėjo datos ir valandos. Taikant procesinės teisės normų analogiją, negalimas procesinės prievartos taikymas, kuomet asmuo į teismo posėdį kviečiamas ne proco įstatyme nustatyta tvarka, kaip to reikalauja BPK 37 str. 1 d. 7 p., 182 str., 236 str.
Į 2009 m. lapkričio 10 d., 9 val. skirtą teismo posėdį neatvyko, nes sąžiningai suklydo dėl posėdžio datos. Prisiminusi, nedelsdama tos pačios dienos 12 val. atvyko į teismą, tačiau teismo darbuotoja informavo apie priimtą nutartį dėl suėmimo skyrimo bei paieškos paskelbimo ir ją įteikė. Nurodo, kad tikslo piktybiškai pažeisti skirtą kardomąją priemonę neturėjo, posėdžio valandą užmiršo dėl šeimyninių rūpesčių. Mano, kad skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, juolab, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinama yra nesunkus, praeityje nėra teista, viena augina šešerių metų sūnų, dirba pardavėja - konsultante.
Kaltinamoji prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Baudžiamojo proceso kodekso 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo taikant procesines prievartos priemones principas. Šio principo laikymasis reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas tikrai pagrįstas ir ne per griežtas.
BPK 247 straisnyje numatytos dvi kaltinamojo neatvykimo į teisiamąjį posėdį pasekmės: 1) atvesdinimas; 2) kardomosios priemonės paskyrimas arba jos pakeitimas griežtesne. Parinkti ir priimti BPK 247 straipsnyje nurodytus sprendimus teismas gali tik išaiškinęs priežastis, dėl kurių kaltinamoji neatvyko į teismą. Kaip nurodyta nutartyje, kaltinamoji J. P. neatvykimo priežasties nepranešė, į teismo darbuotojos skambučius neatsakė, todėl teismas negalėjo nustatyti ir nenustatė, ar tos priežastys nėra svarbios (BPK 37 str.). Tačiau šią aplinkybę skubotai įvertinęs kaip vengimą atvykti į teismą, slapstymąsi nuo jo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) ir nesvarstęs galimybės užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą teisiamajame posėdyje kitomis, švelnesnėmis prievartos priemonėmis (atvesdinimu, bauda ar kt.), jai skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą bei paskelbė jos paiešką.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiama nutartimi parinkta kardomoji priemonė – suėmimas yra nepagrįsta ir aiškiai per griežta, o paieška paskelbta be įstatyminio pagrindo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie J. P. piktybišką vengimą atvykti į teismo posėdį ar skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti pažeidimą. Anot kaltinamosios, apklausai pas ikiteisminio tyrimo pareigūną atvykdavo kviečiama tiek šaukimu, tiek telefonu. Atvyko ir į 2009 m. rugsėjo 3 d. vykusį teismo posėdį. J. P. neneigia, kad apie sekančio posėdžio datą - 2009 m. lapkričio 10 d. 9.00 val. - jai buvo pranešta teisiamojo posėdžio metu pasirašytinai ant posėdžių sekretorės pateikto blanko (3 t., b.l. 36), todėl nėra pagrindo laikyti, kad pažeista BPK 236 straipsnio 1 dalis. Tačiau, kaip nurodė kaltinamoji, posėdžio datos ir valandos gerai neįsidėmėjo, abu teismo posėdžius skyrė ilgas laiko tarpas, todėl, neturėdama šaukimo, užmiršo. Posėdžio dieną, pastebėjusi praleistą nežinomo telefono numerio skambutį, perskambino, bet jai niekas neatsakė. Prisiminusi apie posėdį, nedelsiant atvyko į teismą, tačiau pavėlavusi, apie 11-12 val. Kaltinamosios pavėluotą atvykimą į teismą patvirtina jos parašas apie skundžiamos nutarties gavimą (3 t., b.l. 72). Pati kaltinamoji suinteresuota greitu bylos išnagrinėjimu, todėl savo poelgį vertina neigiamai. Nusikaltimas, kurio padarymu kaltinama J. P., priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), praeityje neteista. Augina mažametį vaiką, todėl jos suėmimas, be abejo, pakenktų vaiko interesams. Dėl suėmimo prarastų ir darbą - vienintelį šeimos pragyvenimo šaltinį. Minėtos aplinkybės rodo skundžiamoje nutartyje nurodyto suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 1 p. (pagrįstas manymas, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo), nebuvimą.
Paiešką baudžiamojo proceso įstatymas (BK 142 str. 1 d.) leidžia skelbti tik tuo atveju, kai teismas turi objektyvių duomenų (kurjerio atžymos ant neįteikiamų šaukimų, policijos pareigūnų pranešimai ir kt.), kad kaltinamoji pagal nurodytą adresą negyvena, gyvenamoji vieta nežinoma. Kaip žinia, J. P. gyvenamosios vietos nekeitė, gyveno byloje nurodytu adresu, duomenų, kad pažeidinėjo kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, byloje taip pat nėra. Seka, kad teismui kaltinamosios buvimo vieta buvo žinoma, todėl pagrindo skelbti paiešką taip pat nebuvo.
Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmos instancijos teismo nutartis, kuria kaltinamajai J. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta paieška, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kaltinamosios J. P. skundą tenkinti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti.
Ši nutartis neskundžiama.