- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- 1-406-1130/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05432-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- D. M.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Advokatai
- Loreta Paulavičienė, Gediminas Lukaševičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.25.4.2.3Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant kelių transporto priemonę būnant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 4 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, aukštojo išsilavinimo, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2024 m. vasario 10 d., apie 23.36 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo AB „SEB bankas“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Subaru Forester“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu nustatytas 0,44 promilių girtumas), taip pat, važiuodamas reguliuojama (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad sankryžose sukdamas į kairę, vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, tai yra, vairuojamu automobiliu degant žaliam šviesoforo signalui (duomenys neskelbtini) gatve įvažiavęs į sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesustojo praleisti jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę ties gatvių sankirta esančia pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamą dalį ėjusią pėsčiąją J. S. ir ją partrenkė, dėl ko J. S. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais savo veiksmais D. M. padarė BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis D. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios ir parodė, kad vasario 10 d. po koncerto, kuriame jis dalyvavo, su draugais išgėrė taurę šampano. Galvojo, kad neviršys leistinos normos, sėdo už vairo ir važiavo namo. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje jam degė žalias šviesoforo signalas. Rodė kairį posūkį. Buvo apniukęs oras, slidu. Sukdamas į kairę žiūrėjo, ar priešais neatvažiuoja, koks automobilis. Neatkreipė dėmesio, kad salelėje tarp gatvių buvo žmogus. Ten stovėjo ženklai ir nepastebėjo, kad ten eina žmogus. Ėjo pėsčioji ir jis ją partrenkė. Daro įmokas draudimui. Šiuo metu nedirba, maždaug 2 mėnesius yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Dėl psichologinės ir moralinės savijautos teko atidėti kūrybinę veiklą, šis įvykis paveikė jo, kaip muzikanto, veiklą. Buvo nuvykęs į ligoninę pas nukentėjusiąją ir siūlė pagalbą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. M. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2024 m. vasario 10 d., apie 23.36 val., vairavo lizinginį automobilį Subaru Forester, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Po tą vakarą vykusio koncerto, kuriame dalyvavo, buvo išgėręs šampano taurę, galvojo, kad leistinos normos neviršys. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, dulksna, veikė valytuvai. Artėdamas prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, atkreipė dėmesį į tai, kad jau kurį laiką jam dega žalias šviesoforo signalas, tai suprato, kad netrukus šviesoforo signalas keisis, skubėjo pravažiuoti sankryžą. Sutelkė dėmesį į tai, ar neartėja priešinga kryptimi važiuojantis transportas, kurį turėtų praleisti, todėl, sankryžoje sukdamas į kairę, buvo nepakankamai atidus ir laiku nepastebėjo, kad per (duomenys neskelbtini) gatvę jam iš kairės pusės perėja eina pėsčioji, nesitikėjo tokiu metu toje vietoje pėsčiųjų, per vėlai pėsčiąją pastebėjo ir išvažiuodamas iš sankryžos kliudė ją automobilio priekiniu kairiuoju kampu. Labai gailisi dėl savo neatidumo ir dėl to kilusių pasekmių (b. l. 144-146).
Neblaivumo nustatymo akte su priedais nurodyta, kad 2024 m. vasario 10 d., pirmo tikrinimo metu, 23.53 val., D. M. nustatytas 0,54 promilių girtumas, antruoju tikrinimu, 2024 m. vasario 11 d., 00.10 val., nustatytas 0,44 promilių girtumas (b. l. 53-58).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. S. nurodė, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje, guli Neurochirurginiame skyriuje, po eismo įvykio, kuris įvyko 2024 m. vasario 10 d. ir kurio metu ji buvo sužalota į ją atsitrenkusio automobilio. Šiuo metu ji yra po galvos kaukolės lūžio operacijos, ji apie eismo įvykį išvis nieko neatsimena, šiuo metu nieko apie eismo įvykio aplinkybes negali papasakoti, viską, ką žino, yra iš jos vyro G. S. pasakojimų, kadangi jis eismo įvykio metu buvo šalia jos, jis gali papasakoti apie eismo įvykio aplinkybes. Žino, kad vyras jau davė parodymus, todėl jais prašo ir vadovautis. Ji pati atsimena, kad 2024 m. vasario 10 d., vakare, apie 23:30 val., išėjo su vyru ir savo augintiniu mišrūnu Likučiu iš savo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, jų namas yra lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei, išėjo pavedžioti šuniuką. Ji atsimena tik, kai jie pasivaikščiodami priėjo statybų aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini), daugiau nieko neatsimena. Neatsimena kaip priėjo sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis, taip pat neatsimena, kaip ėjo per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui ir kaip automobilis ją partrenkė, tik iš vyro pasakojimo žino, kad automobilis atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir suko į kairę, partrenkė ją einančią per perėją degant žaliam šviesoforo signalui. Ji atgavo atmintį tik ligoninėje, jau po atliktos galvos operacijos, bet jos atmintis nėra pilnai atsistačiusi, kaip minėjo, visiškai nieko neatsimena apie įvykusį eismo įvykį. Jai eismo įvykio metu padaryta daugybė sužalojimų, t. y. kaukolės pamato lūžis, kairio smilkinkaulio lūžis, pakauškaulio lūžis, kaukolės skliauto lūžis, buvo hematomos ant smegenų dangalų, ties smilkinkauliu ir ties pakauškauliu, kurios buvo pašalintos operacijos metu. Dėl smūgio ir lūžio pakenkta kairės pusės vidurinė ausis, ji ja negirdi, neteko uoslės ir skonio pojūčio, dėl užspausto veidinio nervo yra kairės pusės veido paralyžius, dešinio žastikaulio skeveldrinis lūžis, rytoj vyks operacija, taip pat kepenų įtrūkimas bei jau gulint ligoninėje nustatyti dubens kaulo trys skilimai, dėl ko ji negali vaikščioti. Gydymas dėl kaulų sugijimo truks mažiausiai aštuonias savaites, dėl galvos traumų reabilitacija gali užtrukti nuo pusės metų iki metų. Ji yra informuota kokia transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, kurios vairuotojas kaltas dėl jos sužalojimo, informuota kokioje draudimo įmonėje drausta transporto priemonė ir išaiškinta teisė kreiptis į draudimo įmonę dėl žalos atlyginimo. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo įmonę, t. y. „Lietuvos draudimas“, jei visos žalos neatlygins draudimas, civilinį ieškinį dėl neatlygintos dalies pateiks ikiteisminio tyrimo metu, arba teisme (b. l. 84-86).
Specialisto išvadoje Nr. G 958/2024 (01) nurodyta, kad J. S. konstatuotas kūno sumušimas, pasireiškęs muštine galvos žaizda, kaukolės skliauto ir pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų sumušimu, dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžiu, kepenų plyšimu, kryžkaulio dešinės pusės lūžiu, dešinės viršutinės gaktikaulio šakos lūžiu. Sužalojimas tikėtina susidarė užduotyje nurodytu laiku, nukentėjus eismo įvykio metu ir visumoje, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.1, 6.6.2, 6.6.4 punktais, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. J. S. kūne konstatuotas kūno sumušimas rodo, kad pirminis smūgis padarytas į kūno dešinę pusę (b. l. 71-78).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. S. parodė, kad 2024 m. vasario 10 d., apie 23:30 val., jis su savo žmona J. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., išėjo iš namų su savo augintiniu 9 m. mišrūnu šuniuku, vardu Likis, pasivaikščioti, įprastiniu maršrutu, t. y. ėjo nuo savo namo (duomenys neskelbtini) gatvėje pusės, (duomenys neskelbtini) gatve, praėjo statybų aikštelę ir išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ėjo šaligatviu palei (duomenys neskelbtini) pastatą, link sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, bei link parduotuvės Lidl, kuri buvo kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje. Lauke buvo tamsus paros metas, tuo metu nelijo ir nesnigo, matomumas buvo tikrai geras, kadangi visa (duomenys neskelbtini) gatvė buvo labai gerai apšviesta, ypač (duomenys neskelbtini) g. sankryža. Jie priėjo prie šios sankryžos, nekirsdami (duomenys neskelbtini) gatvės, būdami šaligatvyje prie (duomenys neskelbtini) pusės, norėjo sankryžoje pereiti į kitą (duomenys neskelbtini) g. pusę ir grįžti atgal tuo pačiu maršrutu, tik kita (duomenys neskelbtini) gatvės puse. Jis neatsimena, ar jiems priėjus jau degė žalios spalvos šviesoforo signalas, ar jis prieš tai paspaudė šviesofore esantį daviklį, kad užsidegtų žalias šviesoforo signalas, tačiau tikrai žino, kad į sankryžą įžengė degant žaliam šviesoforo signalui. Kelias (duomenys neskelbtini) gatvėje, sankryžoje, kuria jie ėjo, buvo padalintas į dvi priešpriešines eismo juostas, kiekviena iš jų dar padalinta į dvi dalis. Į sankryžą įžengė iš pradžių jo žmona su šuniu, jis ėjo iš paskos, šiek tiek atsilikdamas, t. y. 1-2 metrus nuo žmonos, pirma eismo juosta, kurią jie praėjo, buvo eismo (duomenys neskelbtini) kryptimi, jo žmona įžengė į kitos krypties, t. y. eismo kryptimi link (duomenys neskelbtini) žiedo, eismo juostą. Nespėjus jai prieiti važiuojamosios dalies vidurio, kuris pažymėtas brūkšnine linija, jis tuo metu buvo sankryžos viduryje, ant skiriamosios pakilos, dar nespėjo įžengti į eismo juostą, į kurią įžengusi buvo jo žmona, jis negirdėjo jokio garso - nei gazavimo, nei stabdymo, - kai netikėtai pamatė, kaip iš (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, sukdamas į kairę, staiga sankryžoje pasirodė automobilis, tamsios spalvos, nei modelio, nei jokių automobilio duomenų neatsimena ir nežino, jį pastebėjo jau sankryžoje, likus mažiau nei sekundei iki atsitrenkimo į einančią jo žmoną. Išgirdo ir pamatė labai stiprų smūgį, automobilis savo priekine dalimi trenkėsi į jo žmonos dešinę pusę, dešinį šoną, nuo smūgio jo žmoną šiek tiek užmetė šonu ant kapoto ir automobilis apie du metrus, tokiu būdu stabdydamas pavažiavo į priekį. Automobilio stabdymo garsą jis išgirdo tik po automobilio smūgio į jo žmoną. Kaip minėjo, pavažiavus apie porą metrų stabdant automobiliui, jo žmona nukrito nuo kapoto ant asfalto, prieš automobilį labiau į dešinę pusę, bet dar kelio juostoje, nukritusi ji dar šiek tiek nusirito į priekį. Ant asfalto ji nukrito šonu, tačiau krentant ji stipriai galva trenkėsi į kelio dangą. Jis iš karto pribėgo, jo žmona buvo be sąmonės, ant asfalto bėgo kraujas, bėgo kraujas iš galvos kairės pusės, iš karto pribėgo jam nepažįstami žmonės, t. y. vyras su žmona, duomenų jų nežino, jie iškvietė ir policijos pareigūnus, ir medikus, bei iš automobilinės vaistinėlės davė jam servetėles, kuriomis jis bandė stabdyti kraujavimą. Automobilio vairuotojas iš įvykio vietos nebėgo, jis išlipęs iš automobilio stovėjo ant kelkraščio, jis jam pasirodė vyresnio amžiaus, nes buvo visiškai žilais plaukais. Jis supratęs, kad šis vairavo automobilį, jo tik paklausė, kaip jis galėjo jų nematyti, vyriškis nieko rišliai negalėjo pasakyti, tiesiog mykė, jis galvojo, kad dėl to, kad taip pat buvo šoko būsenos, tik vėliau iš pareigūnų sužinojo, kad jis buvo išgėręs. Policija atvyko per pora minučių nuo iškvietimo, o greitosios laukė apie 15 minučių. Jo žmona atvykus medikams buvo paguldyta ant neštuvų ir nunešta į automobilį, kur jai buvo teikiama pirmoji pagalba pačiame automobilyje, žmona atvykus medikams buvo trumpam atgavusi sąmonę. Vėliau žmona buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, paguldyta į reanimaciją, kur jai nustatyta daugelio kūno dalių sunki trauma, gręsianti gyvybei, kitą dieną jai buvo atlikta neurochirurginė galvos operacija, kadangi jai buvo skilusi kaukolės bazė, sulaužytas pakauškaulis, prie smegenų dangalų buvo hematoma, taip pat nustatytas dešinės rankos žastikaulio lūžis, kepenų sužalojimas. Po sėkmingos operacijos žmona iki paros buvo komoje, prijungta prie dirbtinio kvėpavimo. Šiuo metu žmona yra sąmoninga, planuojama ją perkelti iš reanimacijos į neurochirurginį skyrių, būklė išlieka sunki, prognozė neaiški. Žmona šiuo metu apie eismo įvykį nieko neatsimena, yra akivaizdūs atminties sutrikimai. Šio įvykio metu buvo taip pat sužalotas jų šuo, kuris po smūgio sucypė, iš pradžių lakstė aplinkui, po to dingo, po įvykio augintinio ieškojo visą naktį, tačiau rado tik ryte jau negyvą, šuniuko buvo traumuota galva. Dėl šio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalota jo žmona, kaltas automobilio vairuotojas, kadangi jis su žmona ėjo sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui, o vairuotojas darė manevrą iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, sukdamas į kairę, nepraleido jų, sukdamas jis net nebandė stabdyti ir stabdyti pradėjo tik po smūgio į jo žmoną. Minėtas vairuotojas, jo duomenų nežino, buvo atvykęs į ligoninę, kur guli jo žmona, jis savo kaltės neneigė. Kiek jis suprato, vairuotojas automobilyje eismo įvykio metu buvo vienas. Jo žmona yra apdraudusi savo sveikatą ir gyvybę draudimo bendrovėje „Allianz“ (b. l. 96-100).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kad vaizdo kamera įrengta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve, ties pėsčiųjų perėja, kurioje, ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, buvo partrenkta pėsčioji J. S.. Pačios pėsčiųjų perėjos vaizdo kameros matymo laukas neapima. Vaizdo kamera nukreipta į sankirtą, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini). Pravažiuojančių per sankryžą automobilių valstybinių numerių negalima įžiūrėti. Vaizdo įraše matoma, kad 23.36 val. iš (duomenys neskelbtini) gatvės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės į sankirtą įvažiuoja tamsios spalvos lengvasis automobilis, pagal kėbulą atitinkantis Subaru Forester markės ir modelio automobilį, kuris sankryžoje daro kairįjį posūkį, nesustodamas (tuo metu priešinga (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi nevažiuoja automobiliai, kuriuos automobilis Subaru Forester turėtų praleisti). Automobilis Subaru Forester iš vaizdo kameros matymo lauko išvažiuoja ir tikėtina pasiekia, kaip tik už šio vaizdo matymo lauko esančią pėsčiųjų perėją 23.36.24 val., jo priekis nukreiptas link (duomenys neskelbtini) gatvės pirmos eismo juostos, po ko, kai automobilis išvažiuoja už vaizdo kameros matymo lauko ribų, stebint toliau sankryžą, matoma, kad kiti automobiliai iš sankirtos išvažiuoja tik į (duomenys neskelbtini) gatvės antrąją eismo juostą, o tie automobiliai, kurie važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta, sankirtoje arba iškart už jos persirikiuoja į (duomenys neskelbtini) antrąją eismo juostą, - tikėtina, kad dėl pirmoje juostoje sustojusio D. M. automobilio Subaru Forester, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir pirmoje juostoje esančios nukentėjusiosios J. S. (automobilio ir į kraują panašių dėmių išsidėstymas nurodytas Kelių eismo įvykio vietos apžiūros plane) (b. l. 123-125).
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikė (duomenys neskelbtini) g. sankryžos schemą su šviesoforų darbo režimo išklotine. Iš sankryžos schemos matyti, kad automobilio Subaru Forester, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuotojui D. M. jo važiavimo kryptimi ((duomenys neskelbtini) gatvės trečia eismo juosta) galioja G3 transporto signalinė grupė (šviesoforų signalinė grupė), o pėsčiosios ėjimo kryptimi (duomenys neskelbtini) gatvėje abiejose eismo pusėse galioja P8 pėsčiųjų signalinė grupė. Nagrinėjant šviesoforų darbo išklotinę, nustatyta, kad aktualiu laiku, tai yra tikėtinu pėsčiosios J. S. partrenkimo momentu 23.36.24 val. abiems eismo įvykio dalyviams (vairuotojui D. M. ir pėsčiajai J. S.) degė žalias šviesoforo signalas (b. l. 117-121).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (b. l. 22-39).
Transporto priemonės apžiūros protokolas su priedais (b. l. 40-48).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 281 straipsnio 4 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog D. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo D. M. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad vasario 10 d. po koncerto, kuriame jis dalyvavo, su draugais išgėrė taurę šampano. Galvojo, kad neviršys leistinos normos, sėdo už vairo ir važiavo namo. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje jam degė žalias šviesoforo signalas. Rodė kairį posūkį. Buvo apniukęs oras, slidu. Sukdamas į kairę žiūrėjo, ar priešais neatvažiuoja, koks automobilis. Neatkreipė dėmesio, kad salelėje tarp gatvių buvo žmogus. Ten stovėjo ženklai ir nepastebėjo, kad ten eina žmogus. Ėjo pėsčioji ir jis ją partrenkė. Buvo nuvykęs į ligoninę pas nukentėjusiąją ir siūlė pagalbą.
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 53-58), nukentėjusiosios parodymai (b. l. 84-86), specialisto išvada (b. l. 71-78), liudytojo parodymai (b. l. 96-100), kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 123-125), SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikta (duomenys neskelbtini) g. sankryžos schema su šviesoforų darbo režimo išklotine (b. l. 117-121), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 22-39), transporto priemonės apžiūros protokolas (b. l. 40-48).
D. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
IV. Bausmės skyrimo klausimai
BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Spręsdamas dėl D. M. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta apysunkė nusikalstama veika), padaryta veika dėl neatsargumo, bei D. M. asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirbantis, jo elgesys tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime vertinamas teigiamai, jis aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje, padarymą, vienintelė bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės atėmimo bausmė. Taigi, už padarytą BK 281 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nusikaltimą D. M. skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi kaltinamasis D. M. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).
Teismo vertinimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam D. M. yra galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes kaltinamasis nuteisiamas laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą, yra neteistas, tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime vertinamas teigiamai, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, buvo nuvykęs į ligoninę pas nukentėjusiąją ir siūlė pagalbą, siekia atlyginti padarytą žalą, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kaltę visiškai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nevengia atsakomybės, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metų laikotarpiui.
V. Kiti klausimai
Kaltinamasis BK 281 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, D. M. paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti D. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.