- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 2-925-241/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- F. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Logistika“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo F. K. (F. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Logistika“ iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo F. K. (F. K.) ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Logistika“ iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Baltic Logistika“ vadovas F. K. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti UAB „Baltic Logistika“ bankroto bylą. Atsakovo vadovas nurodė, kad įmonė yra nemoki, bendrovės įsipareigojimai sudaro 721 802,21 Lt (209 048,37 Eur), o turto vertė siekia 181 000 Lt (52 421,22 Eur), kurio realizuoti neįmanoma.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 22 d. nutartimi atsakovui iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“. Dėl šios nutarties ieškovas padavė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi, sutikdamas su ieškovo atskiruoju skundu, 2015 m. sausio 22 d. nutartį panaikino ir bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovui iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“, iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį turtą. Teismas nustatė, kad pagal 2014 m. gruodžio 3 d. balansą už finansinės atskaitomybės laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2014 m. gruodžio 3 d. atsakovo turto vertė sudarė 52 421,22 Eur (181 000 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsiskolinimai sudarė 209 048,31 Eur (721 802 Lt), bendra įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimų suma sudarė 209 048,31 Eur (721 802 Lt), įmonė 2013 metais turėjo 37 486,10 Eur (129 432 Lt) nuostolių. Pagal 2014 m. balandžio 25 d. balansą (trumpas) už finansinės atskaitomybės laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovo turto vertė sudarė 727 068,76 Eur (2 510 423 Lt), o visi įsipareigojimai – 846 209,74 Eur (2 921 793 Lt), įmonės nuostolis – 97 367,64 Eur (336 191 Lt). Atsakovas ilgalaikio turto neturi, trumpalaikis turtas sudarė 52 421,22 Eur (181 000 Lt). Atsakovo skolos tiekėjams sudaro 19 931,20 Eur (68 818,44 Lt), kitos skolos – 189 117,17 Eur (652 983,77 Lt), atsakovui sumokėti avansai sudaro 45 180,72 Eur (156 000 Lt), pirkėjų skolos yra 7 240,50 Eur (25 000 Lt). Teismas iš naujo svarstydamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo vertino naujai pateiktus įrodymus, iš kurių nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. susitarimu dėl skolos perkėlimo bendrovės 663 526,41 Eur (2 291 023,99 Lt) skolą kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ perėmė V. P.. 2014 m. gruodžio 30 d. susitarimu dėl skolos perkėlimo atsakovas ir V. P. susitarė, jog atlikus tarpusavio įsiskolinimų užskaitas V. P. skola atsakovui sudaro 121 761,82 Eur (420 419,21 Lt) ir kredito grąžinimo terminas pagal paskolos sutartį sueina 2016 m. liepos 25 d. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 22 d. sprendimu ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos netiesioginį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė atsakovui iš V. P. 73 113,39 Eur. Kitą netiesioginio ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, jog sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl atsakovas 2015 m. vasario 20 d. nėra įgijęs piniginio reikalavimo teisės į debitorę V. P.. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad atsakovo turto vertė sudaro 52 421,22 Eur (181 000 Lt), į kurią įeina ir 7 240,50 Eur (25 000 Lt) pirkėjų skolos bei 45 180,72 Eur (156 000 Lt) sumokėtų avansų. Teismas nustatė, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsiskolinimai pagal 2015 m. sausio 26 d. teismui pateiktą kreditorių sąrašą ir 2014 m. gruodžio 31 d. balansą sudaro 87 286,55 Eur (301 383 Lt); 2014 metais įmonė patyrė 159 523,29 Eur (550 802 Lt) nuostolį. Byloje esančių rašytinių įrodymų analizė leido teismui daryti išvadą, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai (skolos) žymiai viršija visą atsakovo turimo turto vertę, atsakovas nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, todėl konstatavo atsakovo nemokumą ir iškėlė atsakovui bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį bei atsakovo nekilnojamojo ir kito ilgalaikio materialaus turto areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl pasikeitusių aplinkybių bendrovė šiuo metu yra moki, todėl nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti panaikinta. Atsakovas ir K. V. 2015 m. vasario 12 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią K. V. perleido atsakovui visas K. V. iš 2007 m. lapkričio 20 d. F. K. išduoto paprastojo vekselio 500 000 Lt (144 810,01 Eur) kylančias ar su ja susijusias teises. Pagal reikalavimo perleidimo sutarties 1 straipsnio 3 punktą, atsakovas už įgytą reikalavimo teisę įsipareigojo iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. K. V. sumokėti 50 000 Lt (14 481,01 Eur). Pagal pridedamą bendrovės balansą 2015 m. vasario 26 d. bendrovės turtas iš viso sudaro 681 000 Lt (197 231,23 Eur), o pradelsti įsipareigojimai sudaro 301 383 Lt (87 286,55 Eur), t. y. bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Tokiu būdu atsakovas yra mokus, todėl nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti panaikinta.
2. Bendrovė toliau vykdo statybų ir remonto veiklą, 2015 m. vasario mėnesį buvo įdarbinti 3 nauji darbuotojai, kurie dirba prie naujų užsakymų: 2014 m. gruodžio 22 d. buvo sudaryta pastato rekonstrukcijos rangos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo N. A. už 30 000 EUR rekonstruoti 160 kv. m gyvenamąjį namą. Pirmoji 10 000 EUR suma gautina atlikus pirmojo aukšto rekonstrukciją, pirmojo aukšto darbai beveik baigti. Bendrovė su R. P. 2015 m. sausio 8 d. yra sudariusi statybos rangos sutartį Nr.14/04/01 dėl 230 kv. m namo statybų organizavimo bei aplinkos sutvarkymo darbų už 25 000 EUR . Šiuo metu atliekami objekto vidaus apdailos darbai.
Atsiliepimas
Bankroto administratorius UAB „J ir LBR bankroto administravimo teisinės ir buhalterinės paslaugos“ prašo bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šias aplinkybes:
Šalies argumentai
1. Atsakovo ir kreditorės V. P. sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo termino pratęsimo sudarytas po kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, o teismui pateiktas tik su atskiraisiais skundais dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarties.
2. Teismui pateiktas 2015 m. vasario 26 d. balansas sudarytas po 2015 m. vasario 20 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodo, kad jo turtas teismui sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą padidėjo 500 000 Lt (144 810,01 Eur), nes įmonė už 50 000 Lt (14 481 Eur) įgijo reikalavimo teisę į 500 000 Lt F. K. pagal 2007 m. lapkričio 20 d. vekselį skolą. Atsakovo vadovas esant sunkiai bendrovės finansinei situacijai prisiėmė 50 000 Lt įsipareigojimą, kuris dar labiau apsunkina bendrovės finansinę padėtį.
4. Atsakovo įgytos reikalavimo teisės galiojimas kelia abejonių, kadangi vekselio suma turėjo būti sumokėta 2009 m. lapkričio 20 d., o pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalį vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Šio įstatymo 72 straipsnyje yra numatytas trejų metų terminas reikalavimams pareikšti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Atsakovui bankroto byla iškelta būtent šiuo pagrindu.
Antrą kartą spręsdamas dėl atsakovo (ne)mokumo būklės teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimas, kuriuos iš dalies patenkinus netiesioginį Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui iš V. P. priteisti 73 113,39 EUR, nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo metu atsakovas nėra įgijęs piniginio reikalavimo teisės į debitorę V. P.. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad atsakovo turto vertė sudaro 52 421,22 EUR (181 000 Lt), į kurią įeina ir 7 240,50 EUR (25 000 Lt) pirkėjų skolos bei 45 180,72 EUR (156 000 Lt) sumokėtų avansų. Įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsiskolinimai pagal 2015 m. sausio 26 d. teismui pateiktą kreditorių sąrašą ir 2014 m. gruodžio 31 d. balansą sudaro 87 286,55 EUR (301 383 Lt), bendrovė 2014 metais patyrė 159 523,29 EUR (550 802 Lt) nuostolį. Teismas konstatavo, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai (skolos) žymiai viršija visą atsakovo turimo turto vertę, atsakovas nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, todėl yra nemokus.
Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė 2015 m. vasario 26 d. sudarytą balansą, debitorių ir kreditorių sąrašus, reikalavimo perleidimo sutartį ir informaciją apie bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičių (156, 157, 158, 159-160, 161, 162). Apelianto įsitikinimu, jo pateikti įrodymai paneigia teismo konstatuotą bendrovės nemokumo būseną. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.
Pagal 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovo balansą jo turtas sudarė 52 421,22 Eur (181 000 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 209 048,37 Eur (721 802,21 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 87 286,55 Eu (301 383 Lt). 2015 m. vasario 26 d. balanso duomenimis, atsakovo turtas siekia 197 231,23 Eur (681 000 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 223 529,31 Eur (771 802 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 87 286,55 Eur (301 383 Lt). Lyginant šiuos du balansus matyti, kad atsakovo turto vertė padidėjo 144 810,01 Eur (500 000 Lt), o įsipareigojimai išaugo 14 481 Eur (50 000 Lt). Šiuos balanso duomenų pokyčius sąlygojo reikalavimo perleidimo sutartis, kuria atsakovas už 14 481 Eur (50 000 Lt) iš K. V. įsigijo 144 810,01 Eur (500 000 Lt) reikalavimo teisę į atsakovo direktorių F. K.. Balanse šis turtas priskirtas prie ilgalaikio finansinio turto, tačiau ne prie pinigų ir pinigų ekvivalentų, todėl byloje nėra įrodymų, kad atsakovo direktorius tokią savo prievolę būtų įvykdęs ir atsakovo turto 144 810,01 Eur (500 000 Lt) padidėjimas būtų realus. Ieškovo pateiktame vekselyje nurodyta, kad F. K. įsipareigojo sumokėti K. V. 144 810,01 Eur (500 000 Lt) iki 2009 m. lapkričio 20 d. Teismui nepateikta duomenų apie atsakovo vadovo F. K. galimybę tokią pinigų sumą sumokėti bendrovei, ar kad bendrovė ėmėsi skolos išieškojimo iš savo vadovo priemonių. Be to, atsakovas, įsigydamas reikalavimo teisę, 14 481 Eur (50 000 Lt) padidino įsipareigojimus kreditoriams, nors bendrovės finansinė situacija sudėtinga. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti į atsakovo balansą įrašyta 144 810,01 Eur (500 000 Lt) padidėjusios turto vertės realumu, kadangi nėra aiškios šios reikalavimo teisės įgyvendinimo galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo turto vertė padidėjo nuo 52 421,22 Eur (181 000 Lt) iki 197 231,23 Eur (681 000 Lt). Iš pateikto atsakovo kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovo pradelstos skolos tiekėjams sudaro 19 931,20 Eur (68 818,44 Lt), kitos skolos – 203 598,17 Eur (702 983,77 Lt). Ieškovas nurodo, jog pradelstos atsakovo skolos sudaro 87 286,55 EUR (301 383 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtas siekia 52 421,22 EUR (181 000 Lt), o pradelstos atsakovo skolos sudaro 87 286,55 EUR (301 383 Lt) darytina išvada, jog pardelstos atsakovo skolos viršija į balansą įrašyto turto vertę, todėl nustatytos aplinkybės nepaneigia teismo padarytos išvados dėl atsakovo nemokumo (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Apelianto pateikti duomenys, kad šiuo metu bendrovėje dirba keturi darbuotojai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad bendrovė veiklą vykdo, o atsakovo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio (162 b. l.). Pagal viešai prieinamus duomenis, atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015 m. gegužės 7 d. sudarė 2 119,16 Eur, o Valstybinei mokesčių inspekcijai – 68 522,95 EUR. Atsakovo debitorių sąraše nurodytoms įmonėms UAB „Litonas“ ir UAB „ŠTC“, kurios atsakovui skolingos atitinkamai 26 645,04 Eur (92 000 Lt) ir 2 896,20 Eur (10 000 Lt), yra iškeltos bankroto bylos, todėl šių sumų atgavimas yra mažai tikėtinas. Į debitorių sąrašus yra įtraukta V. P. ir F. K.. Teismas teisingai pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-380-340/2015, kuriuo atsakovui iš V. P. yra priteisti 73 113,39 Eur, nėra įsiteisėjęs (apeliacinį skundą dėl šio sprendimo padavė V. P.), todėl atsakovas kol kas neturi reikalavimo teisės į nurodytą sumą, o atsakovo perimtos 144 810,01 Eur (500 000 Lt) reikalavimo atsakovo direktoriui F. K. teisės realumas nėra aiškus.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei ieškovo pateiktus naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuoto atsakovo nemokumo, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Nekonstatavus teismo priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl atsakovo nekilnojamojo ir kito ilgalaikio materialaus turto arešto panaikinimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.