- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- 2-2-829/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Ieškovas
- UAB „Šakių Nemunas“
- Atsakovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- G. E., O. Š.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė, Laimutis Ramanauskas
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Šakių Nemunas“ atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui, atsakovei J. M., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, tretiesiems asmenims G. E. bei O. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šakių Nemunas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei J. M., trečiaisiais asmenimis byloje esant G. E., O. Š., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovo atstovas, palaikydamas ieškinį, paaiškino, kad prašo iš atsakovės J. M. priteisti padarytą žalą, kuri susidarė atsakovei dirbant ieškovui priklausančioje parduotuvėje. Atsakovė buvo įdarbinta 2007 m. gegužės pabaigoje, su ja buvo pasirašyta darbo sutartis, taip pat atsakovė pasirašytinai buvo supažindinta su materialinės atsakomybės sutartimi, pardavėjos pareiginiais nuostatais bei darbo tvarkos taisyklėmis. Yra dvi visiškos materialinės atsakomybės sutartys: pirmoji sutartis buvo pasirašyta 2007-05-29, o antroji – 2008-04-28. Pasirašiusi sutartį darbuotoja turi teisę dalyvauti priimant materialines vertybes, kontroliuoti vertybių saugojimą, apdirbimą, pardavimą, išdavimą, pervežimą arba naudojimą gamybos procese. Taip pat dalyvauti inventorizuojant, perduodant materialines vertybes, dalyvauti priimant ir perduodant materialines vertybes pagal aktą, būtinais atvejais reikalauti iš darbdavio atlikti perduotų vertybių inventorizaciją. Darbuotojas privalo saugoti ir tausoti jam patikėtas materialines vertybes ir imtis priemonių, jeigu atsiranda reali grėsmė jų saugumui. Taip pat laiku informuoti darbdavį apie aplinkybes gresiančias vertybių saugumui, nustatyta tvarka tvarkyti materialinių vertybių apskaitą, sudaryti ir laiku pateikti vertybių judėjimo, atsargų apyskaitas. Darbuotojas atsako už jam patikėto turto netekimą ar jo vertės sumažėjimą, sugadinimą (sužalojimą), už medžiagų pereikvojimą, už baudų ir kompensacijų išmokas, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl jų kaltės, už išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų, ir už netinkamą materialinių vertybių apyskaitą. Atsakovė tapo atsakinga už pinigines lėšas. Negali tiksliai pasakyti ar buvo konkrečiai surašyta kokios materialinės vertybės J. M. buvo perduotos. Kaip pardavėja, ji perėmė visas materialines vertybes, esančias parduotuvėje Nr. 3, kur jos darbas yra tiesiogiai susijęs. Darbo metu, atlikus patikrinimą, 2008-09-01 buvo rastas parduotuvėje trūkumas, kuris sudarė 6.044,83 Lt. Taip pat 2008-09-03 buvo padarytas patikrinimas, kurio metu taip pat buvo rastas 1.116,79 Lt trūkumas. Bei atlikus patikrinimą 2008-09-18 buvo rastas 1.570,62 Lt trūkumas. Taip pat po inventorizacijos buhalterė paaiškino, kad nebuvo įtraukta į Šakių parduotuvės (duomenys neskelbtini) prekinę – piniginę apyskaitą 2008-05-31 UAB „AM“ sąskaita faktūra už 367,83 Lt. Kadangi tuo metu parduotuvėje dirbo trys pardavėjos – G. E., O. Š. ir J. M., todėl įmonei padaryta žala buvo padalinta proporcingai jų parduotuvėje išdirbtam laikui. J. M. dėl šių trijų patikrinimų metu rasto trūkumo paskaičiuota ir tenka atlyginti 2.179,44 Lt žala. Prieš tai patikrinimas J. M. darbo metu buvo padarytas 2007-05-29. Šio patikrinimo metu rastas 1.285,67 Lt trūkumas. Paskui seka ieškinyje nurodyti trys patikrinimai, kurių metu taip pat buvo rasti trūkumai. Kiekvienu atveju buvo pagal Darbo kodeksą paskaičiuotas procentaliai pagal išdirbtą laiką trūkumo padengimas. Kitų darbuotojų paskaičiuotos žalos yra atlygintos. J. M. vieną žalą yra padengusi, o likusių žalų – ne. Žala ieškinyje apskaičiuota su pelnu, su antkainiu ir visais mokesčiais. Vadovaujantis CK 6.249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat ir negautos pajamos. Negali pasakyti kaip buhalterė paskaičiuoja antkainį. Kiek žinoma, žala yra paskaičiuota įmonės pardavimo kainomis. Pardavėja taip pat atsakinga ir už natūralios netekties nuostolius. Tai numatyta pareiginėse instrukcijose. Pardavėja privalo prekių užsisakyti tiek, kad būtų realizuota kuo optimaliausiai, per kuo mažesnį laiko tarpą, kad jos nestovėtų ir negestų. Tai yra pradavėjos pareiga. Kiekviena pardavėja užsako ir priima prekes. Kiekvienas tiekėjas pasirašo sutartį, kurioje yra numatyta, kad einant galiojimo terminui į pabaigą turi tiekėją apie tai informuoti ir prekės buvo keičiamos. Prie bylos yra pridėtos sutartys, iš kurių matosi, kad prekės buvo keičiamos. Pateiktose sutartyse numatyta, kad šalių susitarimu prekės gali būti nukainuojamos surašant ir šalių įgaliotiems asmenims pasirašant prekių nukainavimo aktą. Pareiginiuose nuostatuose nustatyta kokia yra pardavėjos atsakomybė priimant prekes. Pareiginiuose nuostatuose numatyta, kad pardavėjas atsako už prekes su pasibaigusiais realizacijos terminais, kad pardavėjos atsako už sanitarijos laikymąsi, kad turi laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių, saugos darbe priešgaisrinių reikalavimų. Yra tiek vedėjos, tiek pardavėjos pareiga užsakyti ir grąžinti su pasibaigusiu galiojimu prekes. Kiek žinoma, būdavo dienų kada vedėjos nebūdavo. Vedėja tą dieną būdavo išvažiavusi į administraciją. Kai atveždavo prekes, jas priimdavo eilinė pardavėja. Buvo praktikuojama grąžinti prekes su besibaigiančiu galiojimu. Jeigu pardavėja nesikreipia į tiekėją, kad prekės būtų pakeistos tinkamomis, mano, kad pardavėja raštiškai turi kreiptis į darbdavį dėl prekių nukainavimo, nurašymų. Byloje yra kelios pavyzdinės sutartis, iš kurių matosi, jog tiekėjai keisdavo prekes, kurių terminai būdavo į pabaigą. Pardavėjos tiesioginė pareiga yra rūpintis, kad prekės būtų parduodamos su galiojančiais terminais. Ieškovo teigimu, pardavėjos nesikreipdavo dėl prekių nukainavimo. Jei jos būtų kreipusios, darbdavys būtų nurašęs prekes. Todėl į žalos paskaičiavimą įtrauktos tinkamos naudoti prekės. Atliekant patikrinimus dėl laiko stokos prekės buvo įvardijamos tik pavadinimu, pvz. „kava“. Tai inicijavo ir žinojo pačios pardavėjos. Jos atliekant patikrinimą žinojo kokios tai yra prekės, nes jos pasirašinėjo ant aktų. Įvykus antrajai vagystei nebuvo atlikta materialinių vertybių inventorizacija dėl to, kad įmonės turtas buvo draustas ir draudėjas nurodė, kad jiems pakanka surašyti kokių prekių trūksta. Kadangi buvo praėjęs nedidelis laiko tarpas (nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 3 d.), nebuvo tikslinga daryti inventorizaciją. Pardavėjos gerai žinojo kokios prekės buvo gautos per tas kelias dienas ir jų trūkumą buvo greičiau surašyti į trūkstamų prekių sąrašą, nei kad surašyti parduotuvėje tuo metu esančias prekes. Darbuotojo pareiga pasakyti darbdaviui kokios darbo sąlygos jam netinka ir kokių priemonių reikia imtis, tačiau nei viena iš pardavėjų nesikreipė ir nesiteiravo kodėl nebuvo įdėta signalizacija. Po vagystės buvo spynos pakeistos. Kiek žinoma, pirkėjai parduotuvėje (duomenys neskelbtini) prekes pirkėjai gali pasiimti ir patys. Filmavimo kamerų nėra, bet jos ir nėra būtinas dalykas. Niekur nėra numatyta, kad įrengiant parduotuvę jos turi būti. Signalizacija yra. Į darbdavį dėl sugedusios signalizacijos ar sugedusio šaldytuvo atsakovė galėjo kreiptis raštu, jeigu į žodinį prašymą jis nereagavo. Šiai dienai nėra duomenų, kad kas nors ieškovą kreipėsi. Prašo teismo priteisti iš atsakovės 2.179,44 Lt žalą, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas (I tomas, b.l. 3-5; II tomas, b.l. 121-125, 127, 135).
Atsiliepimas
Atsakovė J. M. parodė, kad su ieškiniu nesutinka. Parduotuvėje dirbo 0,5 etato, 4 darbo valandas. Kiekvieną kartą atėjus į darbą persiduodavo pinigus ir pinigų kasoje netrūko. Direktorė telefonu paklausdavo ar sutinka daryti revizijas, arba vedėja pasakydavo, kad reikia daryti reviziją, nes ateis naujas darbuotojas. Būdavo taip, kad direktorė liepdavo tarpusavyje pasidaryti revizijas ir susirašyti viską į sąsiuvinį ir tada niekas niekur nebūdavo fiksuota. Nepamena ar ateidama dirbti pasirašė materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktą. Vedėja blogai dirbo ir vadovavo. Ilgą laiką vedėjos pareigų niekas neužėmė. Tada sąskaitas užbaigdavo iš buhalterijos atėję darbuotojai, nes ji niekada neapsiėmė tokio darbo. Buvo labai didelė darbuotojų kaita. Buvo priimami darbuotojai be kvalifikacijos. Niekas neaiškino kaip reikia dirbti. Buvo daug neaiškumų dėl taros supirkimo, nes grynuosius pinigus atiduodavo iš kasos. Nebuvo kur sandėliuoti prekes, jos buvo kraunamos tiesiai pirkėjams po kojomis. Nebuvo stebėjimo kamerų, ilgą laiką neveikė signalizacija. Priimant naujus darbuotojus nė karto nebuvo keistas kodas, neveikė kondicionieriai, nuo ko labai daug prekių prarado prekinę išvaizdą, niekada nebuvo keistas pagrindinių durų užraktas. Nebuvo išaiškinta kur turi kreiptis dėl sugedusių ar pasibaigusiu galiojimu prekių. Tai turėjo daryti vedėja. Pirmiausiai viską pasakydavo vedėjai, o ji privalėjo pasakyti aukštesnes pareigas turintiems darbuotojams. Bet taip niekada nebuvo. Savo iniciatyva buvo užvedusi sąsiuvinį dėl sugedusių prekių. Kai kurias prekes tiekėjai leisdavo nukainoti, o paskui jas turėdavo realizuoti arba išmesti. Šaldytuvai labai dažnai būdavo sugedę. Vedėja kreipdavosi į vyresnybę dėl gedimų pašalinimo, bet gedimai būdavo pašalinami net po keleto dienų. Prekes iš pagrindinių šaldytuvų turėdavo išnešti ir sudėti į ledų šaldytuvą, kad kažkiek prekių išsaugotų ir kad trūkumas būtų kuo mažesnis. Parduotuvė buvo iš dviejų savitarnos salių. Stovint už prekystalio matydavo tik vieną salę. Jeigu žmonių nebūdavo, nueidavo pažiūrėti kas vyksta kitoje salėje. Antroje salėje buvo duonos gaminiai, alus, makaronai, pieno produktai, miltai. Į darbdavį dėl netinkamų darbo sąlygų kreipdavosi žodžiu. Pirmiausiai kreipdavosi į vedėją ir ji turėjo kreiptis toliau. Kai pradėjo dirbti, vedėjos pareigas ėjo N. K., o paskui, nuo 2008-04-28 vedėjos pareigas ėjo G. E.. Dalyvaudavo revizijose, nes privalėjo jose dalyvauti. Revizijos baigdavosi vėlai vakare. Kai surašydavo visas prekes, tada toms, kurios dalyvavo, liepdavo pasirašyti. Ir jos pasirašydavo. Kokio dydžio rastas trūkumas sužinodavo rytojaus dieną. Niekas neaiškindavo kaip daroma revizija. Skaičiuodavo prekes, paskui skaičiuodavo sąskaitas. Prekės apyrašuose būdavo neišvardijamos. Trūkumo nei prekėmis, nei pinigais nepadarė. Dirbo nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 3 d. po 4 val. per dieną. Per šį laikotarpį pusantro tūkstančio nuostolis galėjo atsirasti tik dėl vagystės. Neturėjo galimybės pasiimti prekių ir neštis jų namo. Prekes privalėdavo priimti jei nebūdavo vedėjos. Kai tiekėjas atveždavo prekes, jis duodavo sąskaitą, o jos privalėdavo sutikrinti atvežtas prekes ir atitikimų kiekius. Tik tada pasirašydavo sąskaitą ir ją atiduodavo (I tomas, b.l. 76-77; II tomas, b.l. 125-127).
Trečiasis asmuo O. Š. parodė, kad už susidariusius trūkumus mokėjo tik vieną kartą. Gilintis buvo beprasmiška. Buvo pasakyta, kad jeigu nemokės, duos į teismą. O po teismus vaikščioti nei laiko, nei noro nebuvo. Ėmė paskolas ir sumokėjo. Apie trūkumus sužinojo tik po vagystės ir po to išėjo iš darbo. Parduotuvėje dirbo apie 4 mėnesius. Būdavo, kad ir po 15 valandų dirbdavo per dieną – nuo 7 val. ryto iki 10 val. vakaro. Iki 16 val. parduotuvėje būdavo vedėja. Kad raštiškai apie sugedusius šaldytuvus reikia pranešti, niekas nebuvo pasakęs. Vedėja pasakydavo apie gedimus. Ir net kelis kartus buvo pasakyta valdžiai, kad yra gedimai. Signalizacija apie porą mėnesių neveikė. Direktorė į tai nereaguodavo. Per jos darbo laikotarpį du kartus buvo sugedę šaldytuvai. Kreipėsi į vedėją, ji sakė, kad skambino meistrams. Prekes daugiau vedėja užsakydavo. Pardavėjos prekes užsakydavo tik tada, kai atvažiuodavo agentai, o vedėjos nebūdavo. Bet tai būdavo labai retai. Sugedusias prekes dėdavo į šaldiklį. Tos prekės buvo įtraukiamos į trūkumus. Viską ėmė iš šaldiklio ir skaičiavo. Norėdavo prieštarauti, bet niekas jų neklausydavo. Jeigu blogai atiduodi grąžą, tai trūkumas atsiranda kasoje. Pinigų kasoje netrūkdavo niekada. Mano, kad trūkumas buvo iš prekių. Būdavo, kad prekes priimdavo ir pačios. Paimdavo sąskaitą ir sutikrindavo atvežtas prekes. Už prekių galiojimo sutikrinimą atsakinga tiek vedėja, tiek pardavėja. Dėl prekių grąžinimo su tiekėjais tardavosi vedėja, bet grąžindavo tik kažkurią duoną ir nekokybiškas daržoves. Šiaip tiekėjai prekių neimdavo atgal. Nėra tekę raštiškai kreiptis dėl prekių nurašymo pasibaigus jų galiojimo terminui. Kad raštiškai reikia kreiptis niekas nesakė. Žodinis kreipimasis buvo (II tomas, b.l. 127-129).
Trečiasis asmuo G. E. parodė, kad nuo 2008-04-27 pradėjo dirbti ieškovo parduotuvės vedėja. Dirbo iki 2008-09-18. Iš darbo išėjo savo noru. Buvo ir vedėja, ir pardavėja tuo pačiu. Tekdavo dirbti nuo ryto iki vakaro – po 15 valandų. Vieną kartą per savaitę dirbdavo visą dieną. Tekdavo viską daryti – ir prekes užsakyti, ir jas priimti, ir pirkėjus aptarnauti, ir parduotuvę susitvarkyti. Buvo atsakinga už prekių priėmimą, nurašymą, tekdavo susižiūrėti gendančias prekes. Jeigu jos nebūdavo, viską susižiūrėti turėdavo pati pardavėja. Mano, kad rastas trūkumas, tai natūralios netekties nuostoliai ir prekės su pasibaigusiu galiojimu. Natūralios netekties nuostoliai atsirado, nes buvo sugedęs šaldytuvas. Atėjo vieną dieną į darbą ir pasirodė, kad parduotuvėje keistai šilta. Pasižiūrėjo ir jau rado apgedusias prekes. Iškart ieškojo telefono numerio, kad galėtų meistrą išsikviesti. Dalis prekių jau buvo sugedusios ir jas reikėjo išmesti, o likusią dalį teko sudėti į kitus šaldytuvus, šaldiklius ir saugoti. Kiek pamena, apie tai buvo pranešusi valdžiai. Dėl prekių su pasibaigusiu galiojimo terminu klausė direktorės ką daryti. Aiškinosi ar skiriama kažkokia suma nurašymui. Ši tada atsakė, kad tam sumų nėra skirta. Jeigu prekės sugesdavo ir jų nebūdavo įmanoma kur panaudoti, jas tekdavo išmesti. Iš pradžių, kol dar garantija nesibaigdavo, prekes susirašydavo į sąsiuvinį. Jeigu tos prekės neparduodavo, po galiojimo tekdavo susimokėti. Pačios pirkdavo tas prekes arba jas tekdavo išmesti. Neparduotų su pasibaigusiu galiojimu prekių sumą tekdavo dengti pačioms. Niekas nieko neaiškindavo dėl atsakomybės už prekes. Kai kurie tiekėjai pakeisdavo duoną, kai kuriuos mėsos gaminius, bet kitų prekių nekeisdavo. Dėl žalų nesiaiškino. Direktorė pradėjo šaukti, kad jos yra kaltos, grasino teismais, tai gražiai su ja nėjo pasikalbėti. Raštiško bendravimo su valdžia išvis nebuvo jokio. Su valdžia buvo sudėtingas bendravimas. Jeigu sugesdavo signalizacija, tekdavo kelis kartus kartoti, kad ją pataisytų, kad pakviestų meistrą. Kai įvyko pirma vagystė, dar dirbo. Po vagystės niekas nebuvo keista, tik pakeistas išdaužtas stiklas. Dirbant birželio mėnesį, kažkas bandė įsibrauti į parduotuvę, buvo išdaužtas stiklas. Pati išsikvietė pavaduotoją, nes direktorė negalėjo atvykti, ir jam buvo apie tai pasakyta. Žadėjo sutvarkyti, uždėti grotas, bet niekas nieko taip ir nepadarė (II tomas, b.l. 129-131).
Liudytoja G. N. parodė, kad nuo 2006 metų dirba pas ieškovą buhaltere. Revizijos vyksta kai keičiasi žmogus. Arba būna planinės revizijos. Revizijos būdavo įforminamos direktoriaus įsakymu. Keičiantis žmogui iškart daroma revizija. Revizija atliekama surašant prekių kiekius ir kainas revizijos dienai. Tada suskaičiuojama suma. Likutis išvedamas nuo padarytos apyskaitos, kurią daro parduotuvės vedėja ar pardavėja. Apyskaitos likučiai suderinami su revizijos suma ir išvedamas likutis. Apyskaita daroma pačios parduotuvės ir ją daro vedėja arba pardavėja. Yra daroma prekinė apyskaita. Ji yra suminė. Ji daroma tai dienai, kurią vyksta revizija. Suminė apyskaita susidaro iš prekių. Būna gautos prekės, išduotos prekės ir rašomas likutis tai dienai. Pagal išdirbtą laiką paskaičiuoja pardavėjoms padarytų žalų dydžius. Išdirbtas laikas skaičiuojamas pagal tabelius. Byloje nėra pateikti darbo tabeliai. Prekių nurašymus vykdo ne buhalteris. Prekių nurašymus, jeigu sutinka, daro vadybininkė arba atsakingas asmuo. Gal pateikdavo pardavėja ar vedėja kurios prekės pasibaigusios ir tada jas įsivesdavo į apyskaitą ir nurašydavo. Negali pasakyti ar tiekėjai keisdavo, ar pasiimdavo prekes. Natūralios netekties nuostoliai neskaičiuojami. Negali pasakyti kodėl taip yra, to reikia klausti direktoriaus. Jeigu jai pasakytų skaičiuoti, tai darytų. Per tiek laiko kiek dirba, nėra skaičiavusi natūralios netekties nuostolių. Revizijoje dalyvaudavo pardavėjos. Tik vienoje revizijoje viena iš trečiųjų asmenų nedalyvavo, tačiau buvo jos raštiškas sutikimas. Atsakovė visą laiką buvo revizijose. Pardavėjos pačios rašydavo į vertybių patikrinimo rezultatų aktus, jos pačios ten pasirašydavo pabaigus reviziją (II tomas, b.l. 131-132).
Liudytoja N. K. parodė, kad dirbo ieškovo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) vedėja. Iš darbo išėjo savo noru. Kai dirbo, pati priimdavo prekes. Ne visą laiką būdavo parduotuvėje – būdavo išeiginės, keisdavosi. Tada prekes priimdavo pardavėjos. Jeigu su pardavėja parduotuvėje būdavo dviese, prekes priimdavo ji pati. Prieš baigiantis prekės galiojimui, jas pakainuodavo. Turėjo atskirą skyrelį, kur buvo užrašyta, „Nukainuota“ ir ten prekes sudėdavo. Jeigu prekių kartais nenupirkdavo, dar truputį jas nukainuodavo. Jeigu vis tiek prekių nenupirkdavo, arba jeigu kurios būdavo nekokybiškos, jas nusipirkdavo pačios arba išmesdavo. 32% nuo sumos prekės būdavo nukainuojamos. Paskui per pusę kainos nukainuodavo. Sugedusių prekių neleisdavo nurašyti. Jas išmesdavo į konteinerį. Buvo pasakyta, kad tas prekes gali dėti kur nori, todėl jas išmesdavo į konteinerį arba atiduodavo šuniukams. Priimdavo geras prekes, bet ką daryti jeigu jų neišperka? Pinigus už sugedusias prekes į kasą įnešdavo, nes žinojo, kad trūkstamą sumą vis tiek reikės pasidengti. „Ar kaltos, kad prekės nepardavė, kad jos nenupirko, nes ji yra brangoka? Asortimente ta prekė vis tiek turi būti“. Jeigu neveikdavo šaldytuvai, skambindavo (duomenys neskelbtini), nes jis juos taisydavo. Jeigu neveikdavo signalizacija, skambindavo į atstovybę arba pavaduotojai, arba į buhalteriją, arba direktorei. Visą laiką paskambindavo jeigu koks gedimas būdavo. Nereikėdavo raštiškai dėl gedimų kreiptis. Iš jos nereikalaudavo raštiškų pranešimų. Kai anksčiau dirbdavo parduotuvėse, trūkumų nepasidarydavo. Kitose parduotuvėse dirbo viena, nes tai buvo kaimo parduotuvės. Kadangi kitose parduotuvėse dirbo viena, paimdavo prekių tiek, kiek reikėdavo. Prekių pritrūkdavo. Kaimo parduotuvėse buvo daug mažiau žmonių, o čia miestas, čia žmonių daugiau. Su J. M. nenorėjo dirbti, nes su ja nesutarė. Prieš ją nieko neturi. Tiesiog skyrėsi jų charakteriai, pažiūros, nuomonės, be to, ji yra gruboka. Atsisakė dirbti dėl asmeninių nesutarimų (II tomas, b.l. 132-134).
Liudytoja L. Ž. iš esmės parodė analogiškai liudytojai N. K., patvirtindama, jog prekes, kurias galima pakeisti, pakeisdavo, kitas nukainuodavo, o jeigu niekas nenupirkdavo, nusipirkdavo pačios. Dirbant su N. K. trūkumų nebūdavo. Apie prekių nukainavimus nieko nežino, nes vedėja juos darydavo. Su J. M. dirbti nenorėjo, nes buvo girdėjusi, jog su ja dirbant atsiranda trūkumai (II tomas, b.l. 134-135).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal šalių sudarytą darbo sutartį atsakovė J. M. nuo 2007-05-30 dirbo pas ieškovą UAB ,,Šakių Nemunas“ pardavėja (I tomas, b.l. 19-20). 2007-05-29 bei 2008-04-28 šalys pasirašė visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo visiškai atsakyti už visų jai perduotų materialinių vertybių saugojimą, tausojimą (konkretaus perduodamų materialinių vertybių sąrašo nebuvo sudaryta) (I tomas, b.l. 15). Taip pat nustatyta, kad atsakovė J. M. pasirašytinai buvo supažindinta su ieškovo atsakingo asmens 1999-01-18 patvirtintais pardavėjo pareiginiais nuostatais, 2005-02-28 įsakymu Nr. 164 patvirtintomis Darbo tvarkos taisyklėmis, tik nėra nustatyta kada atsakovė su šiais dokumentais susipažino, kadangi nėra nurodyta susipažinimo data (II tomas, b.l. 81-86, 87-96). Iš Vertybinių patikrinimo rezultatų akto bei faktinių prekių apyrašo, trūkumo sumažėjimo apskaičiavimo matyti, kad 2008-09-01 ieškovo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), buvo atlikta materialinių vertybių inventorizacija, kurios metu buvo nustatytas 6.044,83 Lt materialinių vertybių trūkumas (I tomas, b.l. 23-46). Iš pavogtų prekių sąrašo bei trūkumo sumažėjimo apskaičiavimo matyti, kad 2008-09-03 buvo nustatyta, kad iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), yra pavogta prekių 1.116,79 Lt sumai (I tomas, b.l. 47, 48). Iš Vertybinių patikrinimo rezultatų akto bei faktinių prekių apyrašo, trūkumo sumažėjimo apskaičiavimo matyti, kad 2008-09-18 ieškovo parduotuvės (duomenys neskelbtini), buvo atlikta materialinių vertybių inventorizacija, kurios metu buvo nustatytas 1.570,62 Lt materialinių vertybių trūkumas (I tomas, b.l. 49-67).
Kartu su atsakovė J. M. laikotarpiu nuo 2008-04-27 iki 2008-09-01 ieškovo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), vedėjos pareigose dirbo trečiasis asmuo G. E. bei pardavėjos pareigose trečiasis asmuo O. Š., su kuriomis 2008-04-28 buvo pasirašyta visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartis (I tomas, b.l. 15, 141). Ieškovui padaryta materialinė žala buvo paskirstyta visoms tuo metu parduotuvėje dirbusioms pardavėjoms bei parduotuvės vedėjai, proporcingai pagal išdirbtą laiką: dėl 2008-09-01 atlikto materialinio vertybių inventorizacijos metu rasto materialinių vertybių trūkumo G. E. bei O. Š. buvo nustatyta sumokėti po 2.417,52 Lt, o J. M. – 1.209,79 Lt dydžio padarytos žalos; dėl 2008-09-03 rasto materialinių vertybių trūkumo G. E. buvo nustatyta sumokėti 744,54 Lt, o J. M. – 372,25 Lt dydžio padarytos žalos; O. Š. 2008-09-02 nedirbo, todėl jai materialinė žala skaičiuojama nebuvo. Dėl 2008-09-18 atlikto materialinio vertybių inventorizacijos metu rasto materialinių vertybių trūkumo G. E. buvo nustatyta sumokėti 1.047,05 Lt, o J. M. – 525,57 Lt dydžio padarytos žalos. Taip pat ieškovas nurodo, kad į parduotuvėje (duomenys neskelbtini) prekinę-piniginę apyskaitą nebuvo įtraukta 2008-05-31 UAB „AAM“ sąskaita-faktūra ASD Nr. 0005860 už 367.83 Lt. Šios neužpajamuotos sąskaitos suma taip pat buvo padalinta proporcingai kiekvienam materialiai atsakingam asmeniui pagal išdirbtą darbo laiką, t.y. G. E. bei O. Š. buvo priskaičiuota po 147 Lt., o J. M. 73.83 Lt.
Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (Lietuvos Respublikos BK 245 str.). Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti šio konstitucinės teisė į nuosavybę. Lietuvos Respublikos BK 245 str. nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma Lietuvos Respublikos BK 246 str. numatytų materialinės atsakomybės sąlygų visuma: 1. reali žala; 2. žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3. priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos padarymo; 4. pažeidėjo kaltė; 5. pažeidėją ir nukentėjusiąją šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6. žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Skirtingai nuo civilinės atsakomybės, materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti ir žalos padarymo faktą bei jos dydį. Lietuvos Respublikos 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, savo argumentus turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia.
Dėl 2008-09-03 nustatytų materialinių vertybių trūkumo 1.116,79 Lt dydžio sumai ir reikalavimo 372,25 Lt žalos sumą priteisti iš atsakovės J. M..
Ieškovas nurodo, kad 2008-09-03 buvo įsilaužta į UAB „Šakių Nemunas“ priklausančią parduotuvę (duomenys neskelbtini). Kadangi prekių judėjimas per vieną parą buvo mažas, todėl dalyvaujant komisijai, susidedančiai iš pirmininkės UAB „Šakių Nemunas“ vadybininkės L. K., buhalterės G. N., UAB „Lietuvos draudimas“ agento L. T. ir materialiai atsakingų asmenų, t.y. G. E., O. Š. ir J. M., buvo atliktas materialinių vertybių sutikrinimas pagal 2008-09-01 revizijos materialinių vertybių aktus-aprašus. Nustatyta, kad ieškovui UAB „Šakių Nemunas“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) buvo rastas 1.116,79 Lt trūkumas, kurį turėjo padengti materialiai atsakingi asmenys: G. E. 744,54 Lt, o J. M. – 372,25 Lt dydžio padarytos žalos. O. Š. 2008-09-02 nedirbo, todėl jai materialinė žala skaičiuojama nebuvo.
Atsakovė nurodo, kad 2008-09-03 parduotuvėje antrą kartą (pirmą kartą parduotuvė apvogta buvo 2008-09-01) buvo įvykdyta vagystė, tačiau po šio nusikaltimo joks prekių patikrinimas atliktas nebuvo. Dirbo nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 3 d. po 4 val. per dieną. Per šį laikotarpį pusantro tūkstančio nuostolis galėjo atsirasti tik dėl vagystės. Neturėjo galimybės pasiimti prekių ir neštis jų namo.
Iš 2008-09-03 surašyto „Pavogtų prekių sąrašas“, kuriame išvardinti pavogtų prekių pavadinimai, kiekis, kainos ir nurodyta bendra pavogtų prekių suma matyti, kad 2008-09-03 buvo rasta pavogtų įvairių alkoholinių gėrimų, cigarečių, kavos, saldainių bei „Tele2 10 Lt“ pakuočių už 1.116,79 Lt. Taip pat matyti, kad patikrinimo komisiją sudarė UAB „Šakių Nemunas“ buhalterė G. N., vadybininkė L. K., G. E., O. Š. ir J. M., tačiau ant šio surašyto sąrašo pasirašė tik buhalterė G. N., vadybininkė K. K. bei parduotuvės vedėja G. E.. Sąraše nėra nurodyta iš kokios parduotuvės šios prekės buvo pavogtos (I tomas, b.l. 48, 143). Iš teismo 2008-11-20 nuosprendžio matyti, kad 2008-09-03 apie 2 val. buvo įvykdyta vagystė iš ieškovui priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jos metu buvo pagrobtas vienas 26,88 Lt vertės 0,7 litro talpos butelis degtinės „Lietuviška auksinė“ bei 53,76 Lt vertės du 0,7 litro talpos buteliai degtinės „Lietuviška originali“ (I tomas, b.l. 99-102). Kaip matyti iš teismo nuosprendžio bei „Pavogtų prekių sąrašo“ nesutapo 0,7 litro talpos butelio degtinės „Lietuviška auksinė“ nurodyta vertė, taip pat nėra konstatuota, kad kitos sąraše nurodytos prekės buvo pavogtos A. R..
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 ir 10 p. reikalavimai numato, kad įvykus vagystei turi būti inventorizuojama turto dalis, likusi po vagystės, kuri turi būti atlieka įmonės įsakymo ar potvarkiu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija). Šiuo atveju nustačius įsibrovimo į parduotuvę požymius – išdaužtas parduotuvės durų stiklas, taip pat prekių trūkumas, nebuvo inventorizuojama po vagystės likusi turto dalis. Teismas pagrįstu vertina ekspertizės akte pateiktą išvadą, kad esant tokiai situacijai nėra galimybės nustatyti, dėl kokių priežasčių parduotuvėje per dvi dienas 2008-09-03 datai susidarė l.116,79 Lt trūkumas – ieškovas nenurodo, kad atsižvelgiant į 2008-09-01 inventorizacijos duomenis buvo apskaičiuotas 1.116,79 Lt trūkumas (II tomas, b.l. 44-45). Teismas sprendžia, kad pateiktas ekspertizės turinys nėra prieštaringas, eksperto padarytos išvados išplaukia iš išsamiai atlikto tyrimo, todėl jas vertina visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais (II tomas, b.l. 37-52).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo inventorizuojama turto dalis, likusi po 2008-09-03 įvykdytos vagystės; nėra pateikta duomenų, kad su pavogtų prekių sąrašu buvo supažindinta atsakovė J. M.; į tai, kad nėra jos paaiškinimo dėl šio nustatyto trūkumo; į tai, kad neaišku ar šios prekės pavogtos būtent iš parduotuvės (duomenys neskelbtini); taip pat ieškovas nenurodo, kokiu pagrindu už visą dėl vagystės atsiradusį materialių vertybių trūkumą (kad tai pavogtos prekės sutiko vedėja G. E., buhalterė G. N., vadybininkė L. K.) yra atsakingos parduotuvės pardavėja J. M. bei vedėja G. E.; į tai, jog į atlygintinos žalos dydį taip pat yra įtrauktas R. R. nusikaltimu padaryta žalos dydis, kuris iš jo yra priteistas teismo nuosprendžiu; į tai, kad iš teismo nuosprendžio bei „Pavogtų prekių sąrašo“ matyti, jog nesutampa pavogto 0,7 litro talpos butelio degtinės „Lietuviška auksinė“ vertė; į tai, kad nėra aišku kokia nurodomos sumos dalis yra negautos pajamos (antkainis), ar nebuvo draudimo atlyginta žala ir koks jos dydis, jei surašant prekes dalyvavo draudikas; į tai, kad nėra aišku kokiu pagrindu tarp jų buvo paskirstyta materialinė atsakomybė ir konstatuoti, kad nurodomas 372,25 Lt nuostolis yra tikslus. Kadangi nebuvo imtasi išsiaiškinti nustatyto trūkumo priežastims ir pobūdžiui, neturi pagrindo spręsti, kad nurodomas žalos dydis yra tikslus ir padarytas dėl atsakovės J. M. neteisėtos veikos bei priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl ši ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl 2008-09-01 ir 2008-09-18 nustatytų materialinių vertybių trūkumų ir reikalavimo 1.733,36 Lt žalos dydį priteisti iš atsakovės J. M..
Ieškovas nurodo, kad 2008-09-01 atlikus patikrinimą parduotuvėje (duomenys neskelbtini), buvo rastas įmonėje trūkumas, kuris sudarė 6.044,83 Lt, o 2008-09-18 – 1.570,62 Lt trūkumas. Kadangi tuo metu parduotuvėje dirbo trys pardavėjos – G. E., O. Š. ir J. M., todėl įmonei padaryta žala buvo padalinta proporcingai jų parduotuvėje išdirbtam laikui. J. M. dėl šių trijų patikrinimų metu rasto trūkumo paskaičiuota ir tenka atlyginti 2.179,44 Lt žala. Žala ieškinyje apskaičiuota su pelnu, su antkainiu ir visais mokesčiais. Nurodo, kad atsakovė atsakinga ir už natūralios netekties nuostolius, ir už prekes su pasibaigusiais realizacijos terminais. Ieškovo teigimu pardavėjos nesikreipdavo dėl prekių nukainavimo. Jei jos būtų kreipusios, darbdavys būtų nurašęs prekes. Taip pat niekada nesikreipė dėl blogų darbo sąlygų. Kadangi atsakovė savavališkai neatėjo 2008-09-19 į darbą, todėl nebuvo supažindinta su paskutiniojo patikrinimo rezultatais (I tomas, b.l. 3-5; II tomas, b.l. 121-125, 127, 135).
Atsakovė nurodo, kad savo pareigas, pagal darbo sutartį, vykdė sąžiningai, laikėsi administracijos nurodymų ir pavedimų, nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti trūkumas, tuo labiau šių veiksmų nepadarė tyčia, sąmoningai siekdama padaryti ieškovei žalą. Ieškovas nesudarė tinkamų darbo sąlygų: nebuvo kur sandėliuoti prekes, jos buvo kraunamos tiesiai pirkėjams po kojomis; nebuvo stebėjimo kamerų, nors parduotuvė buvo iš dviejų prekybinių salių; ilgą laiką neveikė signalizacija; priimant naujus darbuotojus nė karto nebuvo keistas kodas; neveikė kondicionieriai, nuo ko labai daug prekių prarado prekinę išvaizdą, niekada nebuvo keistas pagrindinių durų užraktas. Dėl to toks trūkumas ir buvo nustatytas. 2008-09-18 parduotuvėje buvo atlikta revizija. Su šio patikrinimo rezultatais nebuvo supažindinta, kadangi sekančią dieną t.y. rugsėjo 19 d. jai buvo laisvadienis. Šią aplinkybę patvirtina pateiktas 2008 metų rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį I tomas, b.l. 76-77; II tomas, b.l. 125-127).
Byloje nustatyta, kad 2008-09-01 atlikus inventorizaciją parduotuvėje (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas materialinių vertybių trūkumas 6.044,83 Lt sumai (I tomas, b.l. 24, 25-46, 50, 51-67). 2008-09-18 atlikus inventorizaciją parduotuvėje (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas materialinių vertybių trūkumas 1.570,62 Lt sumai (I tomas, b.l. 50, 51-67). Atsakovė J. M. nei su vienu iš šių aktų nesupažindinta, jos parašo ant aktų nėra. Šios aktus pasirašė tik trečiasis asmuo G. E., taip pat pateikė ieškovui paaiškinimus dėl susidariusio trūkumo (I tomas, b.l. 24, 50).
Teismui ieškovo atstovas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl atsakovė J. M. nebuvo supažindinta su 2008-09-01 aktu, nepareikalauta dėl nustatyto materialinių vertybių trūkumo jokio paaiškinimo, tačiau apie 2008-09-18 supažindinimą su vertybių patikrinimo rezultatų aktu nurodomos skirtingos aplinkybės dėl to ar atsakovė J. M. 2008-09-19 dirbo ieškovo parduotuvėje, ar ne. Ieškovo atstovas nurodo, kad pagal darbo grafiką atsakovė privalėjo dirbti, tačiau į darbą neatėjo savavališkai ir dėl to nebuvo supažindinta su patikrinimo aktu, o atsakovė nurodo, kad pagal 2008 metų rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį jai minėta diena buvo laisva (I tomas, b.l. 16, 78). Pateiktuose dokumentuose skiriasi atsakovės išdirbtos ir laisvos dienos (pvz.: pagal darbo grafiką atsakovė J. M. dirbo 2008 m. rugsėjo 1-2 dienomis, nors pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį 2008 m. rugsėjo 1 d. jai buvo laisva; ieškovo atstovas nurodo, kad O. Š. 2008 m. rugsėjo 1-2 dienomis nedirbo, nors pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį O. Š. šias abi dienas išdirbo po 8 valandas ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nepateikė šių dokumentų originalų, laiko, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra tikslesnis buhalterinis dokumentas, kadangi jame atsispindi, jog nuo 2008-09-20 atsakovė ieškovo parduotuvėje nedirbo, o pagal darbo grafiką, išdirbo visą 2008 m. rugsėjo mėnesį, iš viso 22 dienas, 176 valandas (I tomas, b.l. 16, 78), todėl atmeta ieškovo atstovo nurodomą aplinkybę, kad ieškovė 2008-09-19 turėjo dirbti, tačiau savavališkai neatėjo į darbą kaip nepagrįstą pateiktais įrodymais, kadangi pravaikšta ir kitoks neatvykimas į darbą be svarbios priežasties yra nurodomas simboliu PB. Šiuo atveju darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad atsakovei J. M. 2008-09-19 buvo laisva diena, pažymint simboliu P (I tomas, b.l. 16, 78). Taip pat konstatuoja, kad iš J. M. nebuvo tinkamai pareikalauta raštiško paaiškinimo dėl nustatytų materialinių vertybių trūkumo (I tomas, b.l. 24, 50). Pateikta pažyma, kurioje nurodoma iki 2008-09-24 J. M. pateikti paaiškinimą dėl susidariusio materialinių vertybių trūkumo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, jog šį reikalavimą atsakovė gavo – nėra aišku ar jis buvo siųstas registruotu paštu (nepateikta jo išsiuntimą arba įteikimą patvirtinančių įrodymų), ar buvo įteiktas atsakovei J. M. asmeniškai (nėra šio rašto gavimą patvirtinančio jos parašo), kadangi kaip nustatyta 2008-09-19 atsakovė parduotuvėje nedirbo ir tos pačios dienos įsakymu buvo iš darbo atleista (I tomas, b.l. 18, 19-20).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 66 p. numato, kad remdamasis pateiktais paaiškinimais ir sutikrinimo žiniaraščiais, inventorizacijos komisija nustato aptiktų turto trūkumų, nuostolių pobūdį (ar trūkumas susidarė dėl natūralios netekties), įvertina trūkumo sumas pagal verslo apskaitos standartus ir pelno požiūriu ir administracijos vadovas ar savininkas priima sprendimą dėl trūkumo padengimo (ar numatoma išieškoti iš kaltų asmenų, ar turtas buvo draustas, ar ištaisoma apskaitos klaida ir pan.) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija). Šiuo atveju ieškovas nei vieną kartą nepareikalavo J. M. pasiaiškinti, nei viename iš 2008-09-01, 2008-09-18 Vertybių patikrinimo aktų nėra nustatytas aptiktų turto trūkumų, nuostolių pobūdis (ar trūkumas susidarė dėl natūralios netekties, kitokių priežasčių), administracijos vadovas ar savininkas nepriėmė jokio sprendimą dėl trūkumo padengimo (I tomas, b.l. 24, 50). Tuo tarpu 2008-04-27 Vertybių patikrinimo akte yra priimtas sprendimas rastą materialinių vertybių trūkumą išieškoti iš atsakingų asmenų (I tomas, b.l. 144).
Ieškovo atstovas nurodo, kad dėl 2008-09-01 atlikto materialinio vertybių inventorizacijos metu rasto materialinių vertybių trūkumo G. E. bei O. Š. buvo nustatyta sumokėti po 2.417,52 Lt, o J. M. – 1.209,79 Lt dydžio padarytos žalos. Ši žala apskaičiuota padalinta tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų proporcingai išdirbtų dienų skaičiui; dėl 2008-09-18 atlikto materialinio vertybių inventorizacijos metu rasto materialinių vertybių trūkumo G. E. buvo nustatyta sumokėti 1.047,05 Lt, o J. M. – 525,57 Lt dydžio padarytos žalos. Ši žala apskaičiuota ir padalinta tarp atsakovės bei trečiojo asmens proporcingai išdirbtų dienų skaičiui (I tomas, b.l. 3-4; II tomas, b.l. 121). Kadangi J. M. jai nustatytos žalos dydžio nesumokėjo, todėl prašo jį priteisti. Žalos dydį grindžia pateiktu parduotuvės (duomenys neskelbtini) 2008-09-01 bei 2008-09-18 faktinių prekių aprašais, vertybių patikrinimo rezultatų aktais, trūkumo sumažėjimo apskaičiavimais (I tomas, b.l. 23, 24-46, 49, 50, 51-67).
Iš teismo paskirtos buhalterinės ekspertizės matyti, kad 2008-09-01 inventorizacijos apraše nurodyta, kad inventorizacijos metu, „tikrinant faktinius likučius rasta vertybių 42.960,25 Lt sumai: 80,25 Lt pinigų, 9 Lt vertės taros, 42.005,51 Lt prekių ir 865,49 Lt nekokybiškų prekių“. Duomenys pateikti pardavimo (mažmeninėmis) kainomis, nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 64 p. turėjo įvertinami faktine įsigijimo verte. Eksperto apskaičiavimu, 2008-09-01 trūkumas turėtų būti 97,80 Lt mažesnis dėl 2008-09-01 vagystės; 1.805,63 Lt - dėl natūralios netekties nuostolių, apskaičiuotų už 2008-01-01-2008-09-01 laikotarpį; 1.454,45 Lt - dėl kitų priežasčių: nenurašytos sugedusios, nekokybiškos prekės, prekės su pasibaigusiais galiojimo terminais, nenukainuotos prekės, sumažintos materialinių vertybių kainos (parduodant, atliekant inventorizacijas), inventorizuotos ne visos vertybės, neatvaizduoti trūkumai, gaunant prekes, prekės išduotos be dokumentų, dėl persirūšiavimo, neapskaičiuojami ir nenurašomi natūralios netekties nuostoliai, netinkamos vertybių saugojimo sąlygos. 2008-09-18 inventorizacijos apraše nurodyta, kad inventorizacijos metu, „tikrinant faktinius likučius rasta vertybių 34.887,94 Lt sumai: 674,69 Lt pinigų, 20 Lt vertės taros ir 3.193,25 Lt prekių“. Duomenys taip pat pateikti pardavimo (mažmeninėmis) kainomis. Eksperto apskaičiavimu, 2008-09-18 trūkumas turėtų būti 57,21 Lt mažesnis dėl apvalinimo ir aritmetinių netikslumų 2008-09-18 inventorizacijos apraše; 0,22 Lt mažesnis dėl to, kad eksperto vertybių dokumentinis likutis 2008-08-18 datai apskaičiuotas, atsižvelgiant į apvalinimo ir aritmetinius netikslumus 2008-09-01 inventorizacijos apraše; taip pat pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2008-09-18 datai dėl natūralios netekties galėjo susidaryti 179,08 Lt prekių trūkumas; likusi trūkumo suma galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių: nenurašytos sugedusios, nekokybiškos prekės, prekės su pasibaigusiais galiojimo terminais, nenukainuotos prekės, sumažintos materialinių vertybių kainos (parduodant, atliekant inventorizacijas), inventorizuotos ne visos vertybės, neatvaizduoti trūkumai, gaunant prekes, prekės išduotos be dokumentų, dėl persirūšiavimo, neapskaičiuojami ir nenurašomi natūralios netekties nuostoliai, netinkamos vertybių saugojimo sąlygos (II tomas, b.l. 52-54).
Atsakovės teigimu, ieškovas nesudarė tinkamų darbo sąlygų. Ieškovo atstovas teigia, kad nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į darbdavį dėl blogų darbo sąlygų.
Kad parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ieškovas nebuvo sudaręs tinkamų darbo sąlygų nurodė ne tik atsakovė, bet ir liudytojos O. Š., G. E., teigdamos, kad ne kartą yra sugedę parduotuvės šaldytuvai, dalis prekių buvo sugedusios ir jas reikėjo išmesti, o likusią dalį teko sudėti į kitus šaldytuvus, šaldiklius ir saugoti, kad dar birželio mėnesį buvo bandyta įsibrauti į parduotuvę, buvo išmuštas stiklas (II tomas, b.l. 128, 129). Taip pat šios liudytojos nurodė, kad nebūdavo skirta sumų nekokybiškų prekių nurašymui. Kadangi ne visas prekes tiekėjai keisdavo, todėl prekėms sugedus, jas tekdavo išmesti, jeigu nebūdavo įmanoma jų kur panaudoti. Jeigu prekių neparduodavo, po pasibaigusio galiojimo tekdavo susimokėdavo pačios (II tomas, b.l. 128, 130). Šiais jų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi šią aplinkybę patvirtino taip pat ir liudytojomis apklaustos N. K. bei L. Ž. (II tomas, b.l. 133-135). Ieškovas pateikdamas savo argumentus nurodė, kad atsakovė bei tretieji asmenys niekada nesikreipė į ieškovą su raštiškomis pretenzijomis dėl netinkamų darbo sąlygų, tačiau byloje taip pat nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad parduotuvėje buvo įrengta ir visą laiką tinkamai veikė signalizacija, nepaneigta, kad trūkumas galėjo atsirasti dėl vagysčių – 2008 m. birželio mėnesį; 2008-09-01, kadangi nuo vagystės įvykdymo iki jos pastebėjimo praėjo 5 valandos laiko; antruoju vagystės atveju – apie 1 valandą laiko, kad visą laiką tinkami veikdavo šaldytuvai, kad parduotuvėje, kurioje veikia savitarna, buvo įrengta stebėjimo kamera. Teismas atmeta ieškovo atstovo argumentą, kad į darbdavį atsakovė visą laiką turėjo kreiptis raštu, kadangi pardavėjo pareiginiuose nuostatuose nėra nurodyta, kad pretenzijas dėl to, jog prietaisai būtų techniškai tvarkingi, patikrinti, dirbtų, būtų įsidarytos normalios darbo sąlygos, turėtų pateikti raštu (II tomas, b.l. 82). Kad dėl sugedusių šaldytuvų buvo pranešama darbdaviui, stengiamasi prekes išsaugoti laikinai talpinant į kitų prekių šaldytuvus, nebuvo kur sandėliuoti prekių patvirtino ne tik atsakovė J. M., bet ir liudytojos O. Š., G. E. (II tomas, b.l. 128-131). Kad ne visos prekės buvo keičiamos, tiekėjo, patvirtina į bylą pateiktos tiekimo sutartys (II tomas, b.l. 17, 64).
Ieškovo atstovas nurodo, kad visą laiką dėl atsakovės J. M. veiksmų būdavo randama trūkumų, su ja dirbti nenorėjo kitos pardavėjos, tačiau iš byloje pateiktų Vertybių patikrinimo rezultatų matyti, kad ieškovo parduotuvėje visuomet būdavo randami trūkumai iki 1.000 Lt dydžio, net ir nedirbant atsakovei J. M., o iš teiktų paaiškinimų matyti, kad tūkumas susidarydavos dėl sugedusių produktų, prekių su pasibaigusiu galiojimu, taip pat vagysčių, todėl atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą (I tomas, b.l. 13, 14, 144-152, 153).
Pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį teisės ir pareigos kyla ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui, kuris privalo sudaryti tinkamas darbo sąlygas, kurioms esant galima apsaugoti darbuotojui patikėtas materialines vertybes. Tai rodo, kad net ir tinkamai sudarius visiškos materialinės atsakomybės sutartis, šis faktas nesuponuoja darbuotojo tiesioginės prievolės atlyginti bet kokią darbdaviui padarytą žalą ar esamus (tikėtinus) praradimus. Šiuo atveju ieškovas ne tik, kad neįrodė, jog sudarė atsakovei J. M. tinkamas darbo sąlygas, kurioms esant galima apsaugoti darbuotojui patikėtas materialines vertybes – nuo 2007-05-29 pardavėjos skųsdavosi dėl vagysčių, o ieškovas nesiėmė priemonių joms užkirti kelią (neįrenginėjo grotų, vaizdo kamerų), taip pat blogų darbo sąlygų, ko pasekoje gesdavo masto produktai, juos tekdavo išmesti, tačiau ir nustatinėdamas jų dydį – atlikdamas inventorizaciją nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 37 punkto reikalavimų, nes 2008-09-01 ir 2008-09-18 inventorizacijos aprašuose yra nepilnai nurodyti kai kurių prekių pavadinimai. Dėl to galėjo būti netiksliai nurodytos (sumažintos) materialinių vertybių kainos ir sumažinta faktiškai rastų inventorizacijos metu vertybių suma, t.y. galėjo būti padidintas vertybių trūkumas; taisyklių 5 punkto reikalavimų, nes, 2008-09-03 įvykus vagystei, nebuvo atlikta materialinių vertybių inventorizacija; taisyklių 64 punkto reikalavimų apskaičiuoti trūkumo sumą įsigijimo savikaina - t.y. be bendrojo pelno dalies („PVM kaupiamo rezervo“ ir prekybinio antkainio). Taip pat nenurodė kokį žalos dydį sudaro tiesiogiai nuostoliai, o kokį negautos pajamos (trūkumų sumažėjimo apskaičiavimuose nurodoma, kad antkainis nebuvo skaičiuotas); į atlygintinos žalos dydį įtraukė dėl nuteistojo A. R. atsiradusios žalos dydį, kuris yra priteistas ieškovui; į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas yra nustatęs prekių nukainavimo, nurašymo tvarką, kad atsakovė buvo supažindinta su prekių keitimo taisyklėmis (buhalterės teigimu prekių nurašymus daro vadybininkė arba atsakingas asmuo, o pardavėju teigimu prekių nurašyti niekas neleisdavo, prekės gesdavo ir jas tekdavo pačioms pardavėjoms pikti arba išmesti, ne visas prekes tiekėjai keisdavo); į tai, kad ekspertizės akte buvo nustatyta, jog dalis trūkumo atsirado natūralios netekties nuostolių, tačiau jis inventorizuojant materialines vertybes nebuvo apskaičiuotas ir nurašytas; į tai, kad pardavėjos pareiginiuose nuostatuose nėra numatyta atsakomybė už natūralios netekties nuostolius (II tomas, b.l. 83); į tai, kad nėra byloje duomenų dėl kokių priežasčių (ar dėl prekinės išvaizdos, ar dėl pasibaigusių galiojimo terminų, ar dėl kitų priežasčių) 2008-09-01 rastos prekės 865,49 Lt sumai buvo įvardintos nekokybiškomis, koks priimtas sprendimas dėl jų (ne) panaudojimo (ar prekės buvo sunaikinamos, ar nukainuojamos, parduodamos, jeigu taip, tai kokiomis kainomis, kaip įvykusios ūkinės operacijos atvaizduotos parduotuvės apskaitoje); į tai, kad nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 66 punkto reikalavimų ir tinkamai nepareikalavo atsakovės J. M. pateikti paaiškinimo dėl nustatyto materialinių vertybių trūkumo, neišsiaiškino trūkumų priežasties ir tinkamai nepriėmė sprendimo dėl trūkumų padengimo; į tai, kad ieškovas nepagrindė įrodymais kokiu principu padalino atsakomybę tarp atsakovės J. M. bei trečiųjų asmenų O. Š. bei G. E. (2008 m. rugsėjo mėnesio darbo grafikas neatitinka ieškovo nurodomų aplinkybių, kad trečiasis asmuo O. Š. 2008 m. rugsėjo mėnesio 2-3 dienomis nedirbo ir kt.; kitokių darbo tabelių byloje nėra pateikta); į tai, kad O. Š. bei G. E. sumokėjo joms nustatyto dydžio žalas – iš viso 6.921,08 Lt, sprendžia jog ieškovas neįrodė realios materialinės žalos dydžio, kuris yra priežastiniame ryšyje su atsakovės J. M. kaltais neteisėtais veiksmais, todėl reikalavimo dalis priteisti iš atsakovės 2008-09-01 nustatyto trūkumo dalį – 1.209,79 Lt, bei 2008-09-18 nustatyto trūkumo dalį – 523,57 Lt, atmestina.
Dėl 2008-05-31 UAB „AAM“ PVM sąskaita - faktūra ASD Nr. 0005860 neįtraukimo į parduotuvės prekinę-piniginę apyskaitą ir reikalavimo 73,83 Lt žalos dydį priteisti iš atsakovės J. M..
Ieškovo atstovas nurodo, kad po inventorizacijos buhalterė paaiškino, kad nebuvo įtraukta į Šakių parduotuvės (duomenys neskelbtini) prekinę – piniginę apyskaitą 2008-05-31 UAB „AM“ sąskaita faktūra už 367,83 Lt. Šios neužpajamuotos sąskaitos suma taip pat buvo padalinta proporcingai kiekvienam materialiai atsakingam asmeniui pagal išdirbtą darbo laiką, t.y. G. E. bei O. Š. buvo priskaičiuota po 147 Lt., o J. M. 73.83 Lt.
Atsakovės teigimu, ilgą laiką parduotuvėje vedėjos net nebuvo, tada sąskaitas užbaigdavo iš buhalterijos atėję darbuotojai, nes ji niekada neapsiėmė tokio darbo.
Atsakovė J. M., kaip pardavėjos, pareigas reglamentuoja pardavėjo pareiginės instrukcijos bei materialinės atsakomybės sutartis. Atsakovė su šiais aktais supažindinta, ką patvirtina jos parašai, tik nėra aišku kada J. M. buvo supažindinta su pardavėjos pareiginiais nuostatais, kadangi nėra nurodyta susipažinimo data (II tomas, b.l. 85).
Pareigybinės instrukcijos įpareigojo pardavėjas nesant parduotuvės vedėjo privalo savalaikiai vesti materialinių vertybių apskaitą (Nuostatų 2.24 p), tačiau nėra pateikta įrodymų, ką tiksliai kokias pareigas įgyja pardavėja nesant vedėjos, ar į tas pareigas įeina PVM sąskaitų įtraukimas į parduotuvės (duomenys neskelbtini) prekinę-piniginę apyskaitą, taip pat nėra pateikta įrodymų ar atsakovė J. M. supažindinta su parduotuvės vedėjos pareiginiais nuostatais, nėra pateikta įrodymų, kad ši PVM sąskaita-faktūra iš tikrųjų nėra įtraukta į apyskaitą (nėra nurodoma kokia tai apyskaita, tos aplinkės nepatvirtina ir byloje esantis ekspertizės aktas), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad 73,83 Lt dydžio žala yra padaryta dėl atsakovės neteisėtos veikos bei priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl ši ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 43 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims, taip (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d.).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-08-27, 2010-02-24, 2010-05-18, 2011-06-20, 2011-09-07 sprendimais buvo nuspręsta teikti ieškovei E. V. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. I tomas, b.l. 120, 159-160; II tomas, b.l. 8, 67, 112). Iš pateiktų pažymų matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų paruošimu ir advokato atstovavimu teisme, sudarė 1.280,29 litų, taip pat 2.058,97 Lt už ekspertizės atlikimą (I tomas, b.l. 130; II tomas, b.l. 113). Šios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d., priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir į valstybės biudžetą teismo iniciatyva išieškotinos iš ieškovo proporcingai patenkintų pareikštų reikalavimų daliai – šiuo atveju visa suma (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš UAB „Šakių Nemunas“ juridinio asmens kodas 274279050, buveinės adresas Beržų g. 28, Šakių mieste, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT8804010 0421 0002 0280, keturiasdešimt tris litus (43 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt litų 29 ct (1.280,29 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, du tūkstančius penkiasdešimt aštuonis litus 97 ct (2.058,97 Lt) išlaidų už ekspertizę į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660, įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir ekspertizę – 5630).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.