Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui P. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M. B. dėl darbuotojo darbdaviui padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo M. B. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2023 m. rugpjūčio 3 d., vykdydamas darbo funkcijas, komandiruotės (duomenys neskelbtini) metu, atsakovas, vairuodamas ieškovės vilkiką Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuslydo nuo kelio ir atsidūrė griovyje. Vilkikui ištraukti buvo samdyta specialioji technika – evakuatorius, vilkikas buvo apgadintas. Dėl įvykusio įvykio ieškovė patyrė 8 594,75 Eur turtinę žalą (2 750,00 Eur už evakuatoriaus paslaugas, 5 844,75 Eur – išlaidos dėl transporto priemonės apgadinimų). Nuo (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iš darbo jo paties prašymu. 2024 m. gegužės 13 d. atsakovui buvo siunčiama pretenzija dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau jis žalos neatlygino. Ieškovė 2024 m. gegužės 28 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti iš atsakovo M. B. žalą, atitinkančią darbuotojo tris vidutinius darbo užmokesčio dydžius – 5 226,00 Eur. 2024 m. gegužės 25 d. Kauno darbo ginčų komisija sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą atsakovui M. B. dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškovei praleidus Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčų komisijai šio termino neatnaujinus.

Dėl reikalavimo atlyginti žalą

9. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).

10. Darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 32 straipsnio 1 dalis). Darbo funkcijoms vykdyti transporto įmonės patiki darbuotojams (vairuotojams) valdyti brangias transporto priemones (vilkikus, puspriekabes), vairuotojai apmokomi dirbti, instruktuojami prieš išvykstant į reisus, tačiau sunku eliminuoti situacijas, kai padaroma žala įmonės turtui. Darbo teisiniuose santykiuose galioja darbuotojo atsakomybė prieš darbdavį.

13. Dėl atsakovo argumento, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, teismas pažymi, kad kiekvienas vairuotojas privalo žinoti ir laikytis KET. Pagal KET 127 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Atsakovas yra profesionalus vairuotojas, kurio darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių, t. y. padidinto pavojaus šaltinio, vairavimu, todėl jis ypatingai rūpestingai privalo įvertinti visas eismo sąlygas ir pasirinkti tinkamą važiavimo greitį. Byloje yra pateiktas atsakovo paaiškinimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nesuvaldė jam patikėto vilkiko lyjant lietui ir esant šlapiai kelio dangai, dėl ko prasidėjo šoninis slydimas ir vilkikas nuvažiavo į griovį.

14. Nors atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei teismo posėdžio metu nurodė, kad vilkikas iki eismo įvykio buvo netvarkingos techninės būklės, t. y. jį traukė į dešinę pusę, apie ką jis pranešė ieškovei, jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Pažymėtina, kad byloje esanti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita patvirtina, kad automobilis Mercedes Benz Actros, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo techniškai tvarkingas, iš pateikto sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo tikrintas ir vilkiko su priekaba vairo mechanizmas. Atkreiptinas dėmesys, kad savo rašytiniame paaiškinime, pateiktame ieškovei, atsakovas nurodė, kad įvykis įvyko išskirtinai dėl prastų oro sąlygų, lietaus, dėl ko buvo šlapia kelio danga, vilkikas prarado sukibimą su asfaltu. Šiame paaiškinime atsakovas visiškai neužsiminė apie tai, kad įvykis įvyko dėl vilkiko gedimo, netinkamos techninės būklės (stiprios traukos į vieną pusę). Abejonių dėl tokių atsakovo argumentų kelia ir tai, kad jis nenutraukė kelionės pajutęs, jog automobilį traukia į veną pusę, be to, kitą dieną po įvykio, vilkikui neatlikus jokio remonto, jis vėl jį vairavo iš Lenkijos į Lietuvą. Pažymėtina, kad pagal KET 15 punktą vairuotojams yra draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, todėl atsakovas, būdamas profesionalus vairuotojas, esant vilkiko techniniams gedimams, privalėjo ne tik informuoti ieškovę, bet ir atsisakyti vairuoti tokią transporto priemonę. Esant tokioms aplinkybėms ir nesant jokių atsakovo kaltę dėl eismo įvykio paneigiančių įrodymų, teismas daro išvadą, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, t. y. tinkamo greičio vairuojant vilkiką nepasirinkimo tinkamai neįvertinus visų eismo sąlygų, ypatingai buvusių nepalankių klimato sąlygų. Atsakovo neteisėtus veiksmus ir ieškovės patirtą žalą sieja priežastinis ryšys, kadangi atsakovui vilkiku nenuvažiavus nuo kelio, jo nebūtų reikėję traukti iš griovio bei remontuoti. Atsakovas yra kaltas dėl įvykio, kadangi jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek to reikalavo situacija ir eismo sąlygos (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovei dėl vilkiko apgadinimų ir ištraukimo iš griovio padarytą turtinę žalą.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad vairuotojas, vairuodamas jam patikėtas transporto priemones, nepakankamai atidžiai, kaip to reikalaujama iš vairuotojo, pats sau prisiima galinčių kilti padarinių riziką. Pažymėtina, kad neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų nevykdymas arba jų vykdymas netinkamai. Darbuotojas yra įpareigotas tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jo aplaidumas darbe gali būti pripažįstamas neteisėta veika. Teismo vertinimu, atsakovas yra vairuotojas profesionalas, todėl jis privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, gerai valdyti automobilį bei mokėti pasirinkti saugiausią važiavimo trajektoriją, greitį, atsižvelgiant į eismo judrumą, oro ir kelio sąlygas, vairuotojas privalo užtikrinti jam patikėtos transporto priemonės, vežamų krovinių, kito jam perduoto įmonės turto išsaugojimą. Šiuo atveju atsakovas netinkamai atliko savo pareigas, kadangi transporto priemonę, kuri yra sunkiasvorė, valdė netinkamai, nepakankamai atidžiai ir saugiai, todėl vilkikas su priekaba nuvirto į griovį.

16. Nors atsakovas teismo posėdžio metu aiškino, kad jis negalėjo viršyti leistino greičio, kadangi buvo tik pradėjęs važiuoti nuo šviesoforu reguliuojamos sankryžos, byloje esančiame jo rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad buvo šlapia kelio danga, lietus lijo nemenkai, pasijuto šoninis slydimas, transporto priemonė prarado sukibimą su kelio danga dėl slidaus asfalto. Šios aplinkybės rodo, kad M. B. įvykio vietoje neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nors ir nenustatyta, kad jį viršijo, neatsargiai manevravo, todėl nuslysdamas nuo kelio į griovį apgadino automobilį. Atsakovas privalėjo įvertinti eismo sąlygas, transporto priemonės tipą, meteorologines sąlygas, pasirinkti tinkamą važiavimo greitį ir trajektoriją, kad galėtų laiku sustabdyti ar tinkamai manevruoti transporto priemonę.

17. DK 153 straipsnyje reglamentuojamos darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribos – nustatyta, kad, išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnio nuostatose, pagal kurias darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai, be kitų atvejų, žala padaryta tyčia (nurodyto straipsnio 1 punktas).

18. Dideliu nerūpestingumu, prilygintu tyčiai, Lietuvos teismų praktikoje laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Transporto veikla gabenant krovinius yra susijusi su pastoviai keliama rizika eismo dalyviams, tarp jų – nuolatinė autoavarijų ir gabenamų krovinių sugadinimo rizika, todėl paprastos autoavarijos, nesant šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo, neturėtų būti vertintinos tyčiai prilygintu dideliu vežėjo neatsargumu. Žala padaryta dėl didelio neatsargumo turėtų būti laikoma tik tuo atveju, kai vežėjas šiukščiai pažeidžia kelių eismo taisykles, o vairuotojo veiksmai akivaizdžiai prieštarauja paprastam atsargaus ir rūpestingo vairuotojo standartui. Vienintelis tokio standarto matas – KET pažeidimo sunkumas ir pobūdis. Paprasčiausią kelių eismo taisyklių pažeidimą vertinti kaip vežėjo didelį neatsargumą reikštų pernelyg aukštą vairuotojo veiksmų vertinimo standartą, tokie vairuotojui keliami reikalavimai objektyviai būtų neįgyvendinami. Dideliu neatsargumu, kuris prilygintinas tyčiai, laikytini sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė vairuojamai transporto priemonei, aplinkiniams, ar krovinio išsaugojimui. Tai galėtų būti „aiškių kelių eismo taisyklių nurodymų esminis pažeidimas – ribojimų, draudimų, kitokių aiškių nuostatų nepaisymas, kaip antai leistino greičio aiškiai nustatytas ir didelis viršijimas, važiavimo draudimų nepaisymas, esant draudžiamiesiems signalams, nepaisymas reikalavimų sustoti prie linijų ar pervažų, transporto priemonės eksploatavimo draudimų pažeidimas.“ Prie didelio nerūpestingumo veiksmais padarytų pažeidimų teismas neturi pagrindo priskirti neatsargumo požymių turinčius veiksmus, tokius kaip saugaus vairavimo būdo ar greičio nepasirinkimas, jeigu šie veiksmai susiję su konkrečios situacijos vertinimu ir sprendimo priėmimu konkrečiu metu, bet neturi akivaizdžių ir šiurkščių pažeidimo elementų. Dėl epizodiškumo ir vertinamojo pobūdžio tokie vežėjo vairuotojo veiksmai netraktuotini kaip didelis neatsargumas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-04-16 nutartį civilinėj byloje Nr. 3K-3-219/2014, 2013-05-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo visą jo padarytą turtinę žalą – 8 594,75 Eur, t. y. 5 844,75 Eur už vilkiko remontą ir 2 750,00 Eur už evakuatoriaus paslaugas. Ieškovė mano, kad eismo įvykis įvyko ir ieškovei žala kilo dėl atsakovo didelio neatsargumo, nes jis neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nuslydo nuo kelio.

20. Sprendžiant dėl žalos atlyginimo dydžio šiuo konkrečiu atveju, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti neginčytiną išvadą, kad vilkiko vairuotojas viršijo leistiną greitį, kelyje nesaugiai manevravo, jo vairavimas būtų buvęs itin neatsargus. Priešingai, atsakovas buvo tik pajudėjęs iš vietos nuo šviesoforo, jo greitis nebuvo didelis. Byloje esančios įvykio fotonuotraukos patvirtina, kad vilkiko apgadinimai nebuvo itin dideli, nėra duomenų, kad dėl nuslydimo nuo kelio kas nors kitas būtų nukentėjęs. Teismo vertinimu, šioje situacijoje vilkiko vairuotojas tinkamai neįvertino klimato sąlygų, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Nors pripažintina, kad atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė ieškovei žalą, teismas neturi pagrindo sutikti, kad eismo įvykis įvyko dėl didelio atsakovo M. B. neatsargumo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina žala, lygi trijų vidutinių atsakovo darbo užmokesčių dydžiui, t. y. iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 5 226,00 Eur turtinė žala (1 742,00 Eur x 3 mėn.) (DK 153 straipsnio 1 dalis).

21. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 1 800 Eur žalos ieškovė iš jo išieškojo, už 2023 m. rugsėjo-spalio mėnesius pervesdama mažiau darbo užmokesčio. Sprendžiant dėl šios atsakovo nurodytos aplinkybės teismas pažymi, kad atsakovo pozicija nebuvo nuosekli ir aiški. Iš pradžių atsakovas nurodė, kad visus mėnesius dirbo panašų darbo laiką, vėliau jau teigė, kad buvo išėjęs atostogų, jam paklausus apie mažesnį pervestą darbo užmokestį, buvo atsakyta, kad buhalterė padarė klaidą ir pinigai jam buvo pervesti, vėliau teigė vėl išėjęs atostogų. Atsakovo į bylą pateiktas jo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2023 m. balandžio-rugpjūčio mėnesiais jo darbo užmokestis svyravo nuo 647,92 Eur iki 976,76 Eur, tačiau šiais mėnesiais atsakovas papildomai gavo komandiruotės avansus. Už 2023 m. rugsėjo mėnesį atsakovui pervestas 670,11 Eur darbo užmokestis ir 1 017,00 Eur komandiruotės avansas, už 2023 m. spalio mėnesį – 637,49 Eur darbo užmokestis ir 1 144,00 Eur komandiruotės avansas, už 2023 m. lapkričio mėnesį atsakovui pervestas 835,36 Eur darbo užmokestis, o už 2023 m. gruodį – dviem pavedimais pervestas 805,83 Eur ir 905,59 Eur darbo užmokestis, už 2024 m. sausio mėnesį – 687,13 Eur darbo užmokestis, o 2024 m. kovo 4 d. išmokėta 1379,45 Eur atostogų kompensacija. Iš pateikto įrodymo matyti, kad nei vieną mėnesį, kaip teigė atsakovas, jam nebuvo pervestas tik 200-300 Eur siekiantis darbo užmokestis. Be to, įvertinus paties atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis ilgą laiką buvo kasmetinėse atostogose, darytina išvada, kad jo pajamos sumažėjo negavus komandiruočių avanso. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, kad įvykio metu iš transporto priemonės išbėgo kuras, už kurį iš jo buvo ieškotas nuostolių atlyginimas. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, ieškovės atstovui nurodžius, kad žalos atlyginimas iš atsakovo nebuvo išieškotas, o atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad buvo priešingai, teismas neturi pagrindo mažinti priteistinos žalos dydžio. Pažymėtina, kad darbuotojui laikant, kad su juo buvo nepilnai atsiskaityta, jis turi teisę dėl to inicijuoti bylą Darbo ginčų komisijoje ir išsiieškoti nepagrįstai darbdavio neišmokėtas sumas.

22. Taip pat atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių nurodė, jog yra ieškovė, prašydama priteisti žalą, neįvertino nusidėvėjimo, nors pats nepateikė jokio nusidėvėjimo apskaičiavimo. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė nusidėvėjimo skaičiavimus, kurie nebuvo ginčyti. Teismas sutinka, kad nusidėvėjimas šiuo atveju gali būti taikomas tik vilkiko detalėms, todėl įtakos kainai už suteiktas evakuavimo bei remonto paslaugas neturi. Vien už šias suteiktas paslaugas ieškovė sumokėjo 7 718,04 (4 968,04 Eur už remontą + 2 750,00 Eur už evakuavimą), t. y. sumą, viršijančią iš atsakovo sprendimu priteisiamą turtinę žalą, todėl spręstina, kad nusidėvėjimo paskaičiavimas šioje byloje neturi jokios reikšmės.

23. Atsakovo argumentus, kad ieškovė galimai yra padraudusi vilkiką Kasko draudimu ir nori tik papildomai pasipelnyti, o jei nėra apdraudusi – privalėjo tai padaryti, teismas taip pat vertina kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad Kasko yra savanoriško draudimo rūšis, kurią vairuotojai renkasi siekdami užsitikrinti finansinį stabilumą nelaimės atveju. Ieškovė pareigos apdrausti visus automobilius šios rūšies draudimu neturėjo, o teismo posėdžio metu jos atstovas paaiškino, kad ieškovė Kasko draudimu draudžia tik dalį automobilių, ginčo vilkikas yra senesnis, todėl nebuvo draustas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo priešingai. Tuo pačiu pažymėtina, kad jo prašymas įpareigoti ieškovę pateikti įrodymus, jog vilkikas nebuvo draustas Kasko, buvo netenkintas kaip neįvykdytinas, be to atsižvelgus į tai, kad jokių realių duomenų apie ieškovės galimą piktnaudžiavimą nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

25. Ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. tenkinus 61 procentą ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad iš viso byloje už advokato suteiktas teisines paslaugas patyrė 2 662 Eur išlaidas, be to yra sumokėjusi 118 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 2 780 Eur. Šios išlaidos yra realios, pagrįstos rašytiniais įrodymais, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos eigą, sudėtingumą, yra protingo dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 1 695,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (2 780 Eur x 61 proc.).

26. Valstybės naudai iš atsakovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 18,29 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini):

- 5 226,00 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų) žalą;

- 1 695,80 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,29 Eur (aštuoniolikos eurų 29 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.