- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-543-48-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romas Aikevičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- E. R.
- Advokatai
- Vladas Dičpetris
Įžanginė dalis
Teisėjas: R. Grigas Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.4.4.5.; 1.2.29.1; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.
2007 m. rugsėjo mėn. 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjui advokatui Vladui Dičpetriui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl 2007m.birželio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d. laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams, pagal LR BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimo devyniems (9) mėnesiams. vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems (1) metams ir penkiems (5) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, subendrinta su 2006-04-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu bei 2006-12-08 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2006-04-27 Kauno apygardos teismo nuosprendis, paskirtąja bausme, dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trylikai (13) metų ir dešimčiai (10) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. nuteistas už tai, kad 2004 m., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytam asmeniui pateikdamas savo fotonuotrauką ir V. V. anketinius duomenis bei sumokėdamas nenustatytą pinigų sumą, bendrininkavo dokumento-vairuotojo pažymėjimo suklastojime, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 24str. 6d., 300str. 1d.
Taip pat, E. R., žinodamas jog vairuotojo pažymėjimas , išduotas V. V. vardu, yra suklastotas, iki 2005-04-28 juo naudojosi, o 2005-04-28 apie 16:45 val. ties Pramonės pr.-Taikos pr. sankirta Kaune, važiuodamas automobiliu “Audi 100” v/n (duomenys neskelbtini) ir padaręs autoįvykį, šį žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą pateikė policijos darbuotojams, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d.
Nuteistasis savo skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka ir mano, kad jis yra per griežtas jo atžvilgiu, priimtas pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, neapklausus visų liudytojų ir prasilenkia su žmoniškumo kriterijais.
E. R. nesutinka su jam inkriminuojama veika, numatyta LR BK 24 str. 6d., ir teigia, esąs įsitikinęs, kad jam padėjėjo vaidmuo nusikaltimo padaryme pritaikytas neteisingai, nes nuteistasis nebuvo aktyvus nusikaltimo dalyvis ir ne nusikaltimo organizatorius, jis visiškai nesiruošė padaryti nusikaltimo ir nesiekė, kad jam kas nors pagamintų netikrą vairuotojo pažymėjimą V. V. vardu. Nuteistojo nuomone, baudžiamasis tyrimas atliktas remiantis menamais faktais ir prielaidomis, tokiomis kaip „tyrimo nenustatytu laiku“, „nenustatytam asmeniui“, „sumokėdamas nenustatytą sumą“, o tokiomis prielaidomis ir faktais negalima remtis , nes jie yra neįrodyti, juo labiau naudoti juos nuosprendyje. Pasak apelianto, jis į nusikaltimo padarymą buvo įtrauktas tuomet, kai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti asmenys jau buvo suformavę sumanymą padaryti nusikalstamą veiką.
E. R. įsitikinęs, kad pagal jam inkriminuojamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d., galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jo veika iki nuosprendžio priėmimo prarado pavojingumą ( LR BK 36 str.). Be to, teismo posėdžio metu, apeliantas prisipažino padaręs nusikaltimą, o tai yra, jo nuomone, lengvinanti aplinkybė.
Apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, turėjo vadovautis LR BK 39 str. bei 59 str. 1 d. ir galėjo pripažinti tokias lengvinančias aplinkybes, kaip: nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 24 str. 6 d., nuoširdžiai gailisi; veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nusikalstamos veikos organizatorių ir kurstytojų elgesys, siūlant nuteistajam pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą.
Nuteistasis teigia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstyti duomenys neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame nebuvo analizuojami liudytojų parodymai, ne visi liudytojai, žinoję apie tai kokiomis aplinkybėmis buvo pagamintas vairuotojo pažymėjimas V. V. vardu, buvo kviesti ir apklausti teismo posėdyje, apklaustų liudytojų teiginiai nepalyginti su kitais bylos įrodymais, baudžiamojo proceso numatytomis priemonėmis nenagrinėti prieštaravimai.
Apeliantas nurodo, kad, priimant nuosprendį pagal LR BK 300str.1d., teismas rėmėsi V. Š. parodymais, kuriuose liudytojas kalba apie nuteistojo draugę V. A., tačiau pačios V. A. teismas neapklausė. Iš kur liudytojui V. Š. buvo žinoma apie padirbtą vairuotojo pažymėjimą byloje neatskleista. Taip pat, nuteistojo nuomone, byloje nėra duomenų, kokiomis aplinkybės padirbtas vairuotojo pažymėjimas atsidūrė pas jį, bei duomenų, kad V. V. būtų domėjęsis apie savo vairuotojo pažymėjimą. Pasak E. R., jis nesinaudojo padirbtu vairuotojo pažymėjimu iki 2005-04-28 d., nors skundžiamame nuosprendyje, jo teigimu, nurodyta, kad jis ir prieš tai juo naudojosi. Nuteistasis teigia, kad šį pažymėjimą pirmą kartą panaudojo tik padarius autoįvykį 2005-04-28d., kuomet vairavo išgėręs ir po auto įvykio išsigandęs pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą bei prisistatė jame nurodyto V. V. vardu. Savo kaltės neneigė viso tyrimo metu ir gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką.
Apeliantas prašo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką pagal epizodą numatytą LR BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., o už nusikaltimą, numatytą LR BK 300str. 1d. skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, to paties straipsnio ribose numatytą, bausmę, t.y. piniginę baudą.
Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras-atmesti.
E. R. apeliacinis skundas atmestinas. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo-BK bendrosios dalies normos, nustatančios bausmių skyrimo taisykles ir neteisingai paskirtos subendrintos bausmės.
Teisėjų kolegija nurodo, kad E. R. nusikalstama veika pagal LR BK 24str. 6d. ir 300str. 1d. kvalifikuota teisingai. Nuteistajam teisingai taikytas LR BK 24str. 6d., kadangi jis padėjo padaryti nusikaltimą, teikdamas priemones jo padarymui, t.y. pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims savo nuotrauką ir V. V. anketinius duomenis, tuo išreikšdamas savo aktyvų ir valingą dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Pateikdamas savo nuotrauką ir kito asmens anketinius duomenis jis siekė galutinio tikslo, ko rezultate įgijo padirbtą vairuotojo pažymėjimą kito asmens vardu ir juo disponavo, tuo padarydamas nusikalstamą veiką.
Nuteistojo skunde nurodyta, kad teismas rėmėsi menamais faktais ar prielaidomis, tokiomis, kaip „tyrimo nenustatytu laiku“, „nenustatytam asmeniui“, „sumokėdamas nenustatytą sumą“, tačiau šios aplinkybės, nustatant jo kaltę, nėra reikšmingos. E. R. prisipažinęs kaltu, padaręs nusikalstama sveikas nurodė, kad 2004 m. (tikslios datos pats nenurodė), jam būnant savo daugės V. A. bute, pas pastarąjį atėjo keli jam nepažįstami studentai, kurie buvo V. A. kurso draugai. Bekalbant šie pasakė, kad eksperimentuoja klastodami įvairius dokumentus. E. R. paprašė, kad šie jam pagamintų vairuotojo pažymėjimą, padavė savo buvusio klasioko V. V. anketinius duomenis, o po kiek laiko jis gavo suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Šių faktų, kurie yra pagrįsti kitais įrodymais, pakanka nustatyti E. R. kaltę ir jos formą.
Dėl BK 36str. taikymo
Nuteistojo įsitikinimas, kad teismas galėjo remtis LR BK 36 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jo veika iki nuosprendžio priėmimo prarado pavojingumą, yra nepagrįstas. Asmuo gali prarasti pavojingumą dėl jo padarytos veikos, jeigu padarius nusikalstamą veiką pasikeitė faktinės aplinkybės ir dėl tokio aplinkybių pasikeitimo asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nebekelia pavojaus. Tokios aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvių išorinių sąlygų, nepriklausančių nuo asmens valios, arba pasikeitimų, kuriuos įtakoja asmens aktyvūs veiksmai, priklausančių nuo jo valios. Tačiau šios aplinkybės turi taip paveikti kaltininką ir nulemti tokius jo individualių savybių pasikeitimus, kad teismas visiškai pagrįstai galėtų įsitikinti, jog dėl šių aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos.
Tačiau akivaizdu, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo E. R. nebuvo paveiktas nei nuo jo priklausančių, nei nepriklausančių išorinių ar vidinių faktinių aplinkybių, kurios šalintų jo pavojingumą visuomenei, nepakeitė savo asmeninių savybių, t.y. polinkio nusikalsti, todėl teismas nemato pagrindo laikyti nuteistąjį nepavojingu. Remiantis tuo, LR BK 36 str. taikymas šiuo atveju negalimas.
Nors apeliantas nurodė, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nurodo, kad tai yra jo veiką privilegijuojanti aplinkybė, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistasis prisipažino tik bylos teisminio nagrinėjimo metu, kuomet buvo pateiktos akivaizdžios ir neginčijamos jo kaltę įrodančios faktinės aplinkybės. Viso ikiteisminio bylos tyrimo metu jis savo kaltę neigė ( baudž. bylos Nr.1-241/2007, pirmas tomas, 52psl. įtariamojo apklausos protokolas), nepadėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams operatyviau išnagrinėti šios bylos, Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. R. prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos padarymo laikė ne nuoširdžiu, o formaliu, siekiant pagerinti savo, kaip nuteistojo padėtį bei išvengti griežtesnės bausmės.
Dėl BK 39str. taikymo
LR BK 39 str. aiškiai nurodyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei savo nusikalstamais veiksmais padaro baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą bei atitinka šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t.y. jis turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką ir yra ne mažiau kaip dvi LR BK 59 str. 1 d. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip matyti, E. R. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, todėl vien šios aplinkybės buvimas, panaikina galimybę taikyti nuteistajam LR BK 39 str., o be to, nuteistasis iki šių nusikalstamų veikų buvo padaręs kitas nusikalstamas veikas, už ką buvo nuteistas, taip pat nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Įtariamojo teiginys, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nusikalstamos veikos organizatorių ir kurstytojų elgesys, siūlant nuteistajam pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, taip pat yra nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nėra nustatyta duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys provokavo ar siūlė nuteistajam pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą V. V. vardu. Bet kokie prieštaravimai ar nesutapimai byloje buvo paneigti pačio E. R. prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos padarymo bei liudytojų parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir nekito viso tyrimo metu.
Nors E. R. teigia, kad teismas neapklausė kai kurių liudytojų, o apklaustųjų informacijos šaltiniai buvo migloti, tačiau nuteistasis galėjo pateikti klausimus teisminio nagrinėjimo metu, bet to nepadarė. Apelianto prielaidos, dėl liudytojų parodymų ir jų informacijos gavimo šaltinių patikimumo, neturi nieko bendro su E. R. kaltės klausimu. Liudytojų V. V., S. V., V. Š. parodymai nekito viso tyrimo metu, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti ar kelti papildomų klausimų jų atžvilgiu.
Nors nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kaip padirbtas vairuotojo pažymėjimas atsidūrė pas jį, tačiau teisiamojo posėdžio metu (teisiamojo posėdžio protokolas 2t.b.l. 23) jis pats nurodo, kad šį dokumentą jis įsigijo iš studentų (tyrimo metu asmenybės nenustatytos), kurie ateidavo pas jo draugę V. A.. E. R. prašymu šie asmenys pagamino ir pateikė jam šį padirbtą dokumentą.
Nuteistasis teigia, kad jis prieš tai nesinaudojo padirbtu vairuotojo pažymėjimu, o panaudojo jį tik vienintelį kartą 2005-04-28 padaręs auto įvykį. Teisėjų kolegija pažymi, kad užtenka vieną kartą savo aktyvia veikla atlikti baudžiamus veiksmus, t.y. pateikti padirbtą vairuotojo pažymėjimą, kad kiltų atsakomybė ir pareiga atsakyti už nusikalstamą veiką su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Jau vien pats faktas, kad nuteistasis turėjo ir laikė jam žinomai suklastotą dokumentą užtraukia baudžiamąją atsakomybę. E. R. tik suklastoto dokumento turėjimu neapsiribojo, jis dar juo ir pasinaudojo, todėl jo nusikalstama veika atitinka LR BK 300str.1d. dispozicijai. Tiesa, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad E. R. iki 2005-04-28 naudojosi padirbtu vairuotojo pažymėjimu, todėl iš kaltinimo šalinama „iki 2005-04-28 juo naudojosi“, o vietoje to įrašoma „iki 2005-04-28 jį laikė“, tačiau tai esmės nekeičia, nes LR BK 300str.1d. dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, liudytojų parodymus ir surinktus faktinius žodinius bei rašytinius įrodymus, liudijančius apie neginčijamą E. R. kaltę šių nusikaltimų padaryme, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisingai inkriminavo nuteistajam nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., 300 str. 1 d.
Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, vadovavosi LR BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad E. R. padarė nesunkius nusikaltimus, anksčiau teistas 5 kartus, iki suėmimo niekur nedirbo, kaltu padaręs šiuos nusikaltimus prisipažino tik po to, kai teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsintos jo rašysenos ekspertizės akto išvados, nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d., padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Kadangi nuteistajam jau atimta laisvė už vėlesniu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, kuri siejama su ilgu laisvės atėmimo terminu, nes E. R. padarė labai sunkų nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas teisingai jam parinko bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, nes kitos rūšies bausmės, numatytos LR BK 300str.1d. sankcijoje, nebūtų galima įvykdyti.
Pirmos instancijos teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę po devynis mėnesius už kiekvieną nusikalstamą veiką, paskyrė mažesnes laisvės atėmimo bausmes, nei nustato šio straipsnio sankcijos, susijusios su laisvės atėmimo bausme, vidurkis, o pastarąsias bausmes subendrinus, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant bausmių dalinio sudėjimo principą, galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą (1) vieneriems metams ir (5) penkiems mėnesiams. Teisėjų kolegija mano, kad ši galutinė bausmė nėra per griežta ir nemato pagrindo ją mažinti ar keisti į švelnesnę.
Tačiau šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, subendrinant su Kauno apygardos teismo 2006-04-27 nuosprendžiu bei 2006-12-08 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2006-04-27 Kauno apygardos teismo nuosprendis, paskirtąja bausme, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė LR BK 63 str. 4 d., t.y. bausmes iš dalies sudėjo ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą trylikai (13) metų ir (10) dešimt mėnesių.
Nagrinėjamojoje byloje E. R. nuteistas už nesunkius nusikaltimus, o 2006-04-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2006-12-08 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu, nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, t.y. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, todėl, bendrinant bausmes pagal šiuos du nuosprendžius, teismas turėjo vadovautis LR BK 63str.1d., 5d. 2p., 9d. ir bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, todėl 2007-06-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl bausmių subendrinimo keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326str.1d.1p., 326str.2d.2p. ir 328str.1p. ir 2p.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.
2007-06-22 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis LR BK 63str.1d., 5d.2p., 9d., Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-22 nuosprendžiu nuteistajam E. R. pagal LR BK 24str.6d., 300str.1d. ir 300str.1d. paskirtą ir pagal LR BK 63str.1d. ir 4d. subendrintą bausmę, apėmimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2006-04-27 nuosprendžiu bei 2006-12-08 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2006-04-27 Kauno apygardos teismo nuosprendis, paskirta bausme ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvylikai (12) metų šešiems (6) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.