Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, E. K. gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, E. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį I. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla E. K. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota iš E. K. 100 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma valstybės naudai.

Vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 2 ir 3 dalimis, E. K. paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos (2025 m. vasario 7 d.).

Dėl nuteistųjų G. K., E. A. ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, E. A. R. apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus baudžiamosios bylos aspektus, nepaisydamas to ar yra gautas dėl jų apeliacinis skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, E. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir jam neskirti (viešosios) teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių skiriamas pareigas atėmimo 3 metų laikotarpiui. Teisėjų kolegija skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nuosprendį tikrina apeliacinio skundo ribose, o kitus šioje baudžiamojoje byloje išspręstus klausimus vertina tik tiek, kiek tai susiję su apeliacinio skundo prašymu.

7. Šiuo metu galiojančioje BK 68¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam arba teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Asmeniui gali būti skiriamas vienos arba abiejų šių teisių atėmimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Viešosios teisės gali būti atimamos nuo vienerių iki penkerių metų, o už BK XXXIII skyriuje numatytus apysunkius (past. – E. K. padarė BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą) ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimamos nuo trejų iki septynerių metų (BK 68¹ straipsnio 4 dalis).

8. Pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą ir pripažinęs, kad E. K. padarė BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip pat nustatė visas BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas, todėl tenkino prašymą ir skundžiamu nuosprendžiu asmenį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatydamas minimalų vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą E. K. atžvilgiu nutraukė.

9. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taip pat ir pagal laidavimą), gali būti skiriama ir BK 68¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad atleidžiant pilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas nėra imperatyvus bei paliekamas spręsti teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018 ir kt.).

10. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus baudžiamosios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Be kita ko, baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 68¹ straipsnyje, skiriama siekiant, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturėtų galimybių daryti panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ateityje.

11. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad E. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (apysunkį nusikaltimą kyšininkavimą) valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarė būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) ir nusikalstamos veikos padarymo metu atlikdamas savo tiesiogines funkcijas bei pareigas. Pažymėtina, kad E. K., kaip valstybės tarnautojui, buvo suteiktos viešosios teisės, kuriomis jis privalėjo sąžiningai naudotis, tačiau padarydamas jam inkriminuotą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką šiomis teisėmis akivaizdžiai piktnaudžiavo.

12. Sprendžiant klausimą dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo pagrįstumo, įvertintina ir E. K. pozicija dėl jam inkriminuoto kaltinimo, taip pat ir paties asmens savo atliktų veiksmų vertinimas. Ikiteisminiame tyrime 2021 m. lapkričio 24 d. atliktos apklausos metu asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, E. K. (jį apklausiant įtariamuoju) kategoriškai neigė savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (8 t., b. l. 132–133), o 2023 m. gruodžio 20 d. apklausos metu savo pozicijos dėl kaltės aplamai neišsakė ir atsisakė duoti bet kokius parodymus (8 t., b. l. 139). Pirmosios instancijos teisme kaltinamuoju apklaustas E. K. nors savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą ir pripažino, bet neigė inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, jog su E. A. R. savo naudai tiesiogiai susitarė priimti 100 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – E. A. R. pateikto prašymo dėl perkamo žemės sklypo greitą išnagrinėjimą bei tenkinimą. E. K. nurodė, kad net nesuprato už ką buvo pinigai, kuriuos jam į delną įdėjo E. A. R. (10 t., b. l. 94). Tai reiškia, kad iš esmės E. K. nepripažino, jog priėmė kyšį, be to, kad dėl kyšio priėmimo būtų tiesiogiai susitaręs su E. A. R. bei atlikęs veiksmus (už kurį buvo gautas kyšis), dėl kurių prašymas buvo greičiau išnagrinėtas ir tenkintas. Svarbu ir tai, kad apeliaciniame skunde E. K. nenurodo, jog nuoširdžiai gailisi (to nenurodė ir pirmosios instancijos teisme) dėl savo veiksmų ir jų kritiškai nevertina, priešingai, realų jų pavojingumo laipsnį menkina ir minimalizuoja, akcentuoja mažą gautą kyšio sumą.

13. Pažymėtina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama E. K. padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika nelaikytina atsitiktinio pobūdžio ar netikėtai (nepalankiai) susiklosčiusių aplinkybių pasekme. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dar iki šioje baudžiamojoje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo pradžios (past. – likus 0,5-1 mėnesio iki nusikalstamos veikos padarymo) teisėsaugos institucijos disponavo kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, jog E. K. galimai su kitais asmenimis rengiasi daryti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką galimai pažadės ar susitars priimti kyšį ar priims kyšį būtent iš E. A. R. ar kitų asmenų, už tai, kad vykdydamas įgaliojimus ir pagal kompetenciją nagrinėdamas (duomenys neskelbtini) teikiamus prašymus, priims E. A. R. naudingus sprendimus dėl teikiamų prašymų (duomenys neskelbtini), o nesankcionuotais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais ir priemonėmis gauti asmenų kaltės įrodymų nėra galimybės, kadangi yra naudojama konspiracija (1 t., b. l. 100–102), todėl buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai ir asmenio, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, E. K. atžvilgiu (1 t., b. l. 137–139). Pažymėtina, kad atlikus sankcionuotus veiksmus teisėsaugos institucijos disponuota ir įvardijama kaip patikima kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija pasitvirtino, t. y. buvo gauta objektyvių duomenų dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, dėl kurios priimtas skundžiamas nuosprendis. Taip pat pažymėtina, kad E. K. korupcinio pobūdžio veiksmus atliko būtent su kriminalinės žvalgybos metu gautoje informacijoje įvardijamu E. A. R..

14. Tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad E. K. veiksmai (orientuoti į korupcinio pobūdžio veikimą) iš anksto buvo suplanuoti, žinant jų tikrąjį pobūdį ir tikslą, kas didina veiksmų pavojingumą, o asmens prisipažinimas (byloje surinkus pakankamai kaltę patvirtinančių įrodymų) tik teisiamojo posėdžio metu formaliai patvirtinant patį pinigų gavimo faktą bei nutylint svarbias inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vertintinas kaip formalus, nenuoširdus bei akivaizdžiu siekiu palankaus teismo sprendimo jo atžvilgiu priėmimo (šiuo atveju – laidavimo taikymo ir baudžiamosios bylos nutraukimo). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas laidavimo institutą taikė formaliai (skundžiamo nuosprendžio 42 ir 43 psl., iš kurių matyti, kad šio teisinio instituto taikymas buvo grindžiamas formalaus pobūdžio išvadomis paviršutiniškai įvertinus svarbias sprendžiamo klausimo aplinkybes), tačiau įvertinus, jog nagrinėjamas paties E. K. paduotas apeliacinis skundas, ir BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, draudžiančias pabloginti asmens padėtį, dėl šios aplinkybės toliau nepasisako, bet tokiu susiklosčiusiu atveju šioje nutartyje aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimas ne tik, kad būtų neproporcingas, tačiau akivaizdžiai pažeistų ir teisingumo principą.

15. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (maža priimto kyšio suma, nepadaryta didelė žala ar sukeltos sunkios pasekmės, E. K. amžius, darbdavio pateikta teigiama charakteristika, tų pačių pareigų užėmimas tebevykstant ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirta 2 000 Eur įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), jas įvertinus teisėjų kolegijos aptartų aplinkybių ir kitų byloje nustatytų svarbių aplinkybių visumoje, nors ir yra svarbios, tačiau nėra tos, kurios būtų pagrindas neskirti pirmosios instancijos teismo parinktos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad teigiamai darbdavio E. K. charakterizuojančios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai asmens nuo korupcinio pobūdžio veiksmų atlikimo nesulaikė. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad E. K. netekus darbo, nukentės jo šeimos finansinė padėtis, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, asmuo ikiteisminio tyrimo metu buvo nušalintas nuo pareigų, tačiau tai kritinės žalos jo šeimos finansinei padėčiai nepadarė, be to, tiek E. K., tiek jo sutuoktinė yra (duomenys neskelbtini), todėl gauna tam tikras išmokas iš valstybės bei galimai turi santaupų, kurių užtenka pragyvenimui ir minimaliems poreikiams patenkinti. Be kita ko, E. K. dabartinėje darbovietėje gali dirbti ir pagal darbo sutartį, kadangi skundžiamu nuosprendžiu tokia teisė iš jo nėra atimama, taip pat gali užimti ir kitas (pagal darbovietėje esantį poreikį) pareigas, kurioms nėra keliami specialūs kvalifikuoti reikalavimai, o taip pat rinktis ir kitą darbovietę. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu E. K. kurį laiką buvo nušalintas nuo einamų pareigų ir po to į jas buvo grąžintas bei dirba iki dabar, esminės reikšmės sprendžiamam klausimui neturi ir nesumažina realios tikimybės, jog asmuo ateityje nepadarys analogiškų veiksmų, todėl paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir bus realus galimų panašių veiksmų užkardymas. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad E. K. paskirta ir 2 000 Eur įmoka, kurios sumokėjimas netekus darbo bus didelė finansinė našta asmens šeimai, tačiau minėta pinigų suma nėra tokia, kuri iš esmės pakeistų asmenų gyvenimą, sukeltų didelės finansinės žalos, todėl tai negali būti svertas, dėl kurio nereikėtų skirti baudžiamojo poveikio priemonės. Be kita ko, tik vienos viešosios teisės neatėmimas, kuria, kaip pats teigia E. K. apeliaciniame skunde, asmuo nesinaudoja ir nežada to daryti ateityje, būtų neproporcinga priemonė padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumo ir galimo recidyvo ateityje kontekste.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. K. šioje nutartyje aptarta baudžiamojo poveikio priemonė skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paskirta vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 2 ir 3 dalimis. Pažymėtina, kad BK 68¹ straipsnio 3 dalis reglamentuoja teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, o ši teisė skundžiamu nuosprendžiu E. K. atimta nebuvo (atimtos tik straipsnio 1 dalyje numatytos viešosios teisės). Be kita ko, apie teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje BK 68¹ straipsnio 4 dalyje apibrėžtas viešosios teisės atėmimo terminas už BK XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus nurodytas kaip straipsnio 3 dalis (10 t., b. l. 133), t. y. padarytas rašymo apsirikimas, kuris šia nutartimi ištaisytinas.

17. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl E. K. paskirtos BK 68¹ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės laikytinas teisėtu ir pagrįstu, priimtu tinkamai vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir nepadarant teisės taikymo klaidų, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas 3 metų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68¹ straipsnio 2 ir 4 dalimis.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.