Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-11206-504/2022 pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui J. J. dėl negrąžintos paskolos, palūkanų, vėlavimo palūkanų, administravimo mokesčio, nuostolių, sutarties sudarymo mokesčio, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalies, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai priteisti jai iš atsakovo sutarties sudarymo mokestį, dalį administravimo mokesčio, vėlavimo palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Byloje nustatyta, kad šalys 2022 m. vasario 21 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 95593995. Pagal Paskolos sutartį ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 2200,00 Eur paskolą (2030,60 Eur paskolos suma ir 169,40 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 69 mėnesių laikotarpiui. Paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt (toliau – Portalas). Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą atsakovo 169,40 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, o 2030,60 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Ieškovė atsakovui 2022 m. spalio 13 d. įteikė raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjimą, kad Paskolos sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta, jei šis įsiskolinimas nebus sumokėtas iki 2022 m. spalio 27 d. Tačiau atsakovas į nurodytą įspėjimą nereagavo ir įsiskolinimo nei per nurodytą terminą, nei iki šiol nepadengė. Ieškovė buvo priversta vienašališkai nutraukti Paskolos sutartį su atsakovu, vadovaudamasi Bendrųjų sąlygų 8.9 punktu.

Dėl sutarties administravimo mokesčio

19. Ieškovė ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovo 170,96 Eur administravimo mokestį. Teismas, nurodęs, kad administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki Sutarties nutraukimo, ieškovės reikalavimą dėl šio mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ieškovei iš atsakovo priteisė 21,54 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki 2022 m. spalio 27 d. (sutarties nutraukimo), atėmus atsakovo jau sumokėtą administravimo mokesčio sumą (12,29 Eur). Apeliantė nurodo su tokiomis išvadomis nesutinkanti, prašo priteisti 170,96 Eur sutarties administravimo mokesčio.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pažymėtina, jog vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Apeliantė, nutraukusi Sutartį, nebeturėjo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, kaip nurodyta Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių apeliantė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Pagal šalių pasirašytą sutartį administravimo mokestis yra Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, mokamas paskolos gavėjo organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą (Bendrųjų sąlygų 1.2 punktas). Apeliantė nepagrįstai bando praplėsti administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtina Bendrosiose sutarties sąlygose ir Sutartyje. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta administruojant su atsakove sudarytą Sutartį, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovės išlaidų, kurių apeliantė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir pan. Reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, nes ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei iš atsakovo yra priteistos kompensuojamosios palūkanos bei delspinigiai, kurie atlygina dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, todėl apeliantės padėtis nebus neproporcingai pabloginama, o apeliantei priteisus visą administravimo mokestį, skaičiuojamą ir po Sutarties nutraukimo, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

23. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo vertinto reikalavimo priteisti administravimo mokestį tik iki Sutarties nutraukimo, kadangi apeliantė neįrodė, kad yra pagrindas priteisti administravimo mokestį iki Sutarties termino pabaigos.

Dėl vėlavimo palūkanų

25. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).

26. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą palūkanos – pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki sutarties termino dienos.

27. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

28. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmokas. Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos teismo pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintos kompensuojamosiomis palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, pagrįstai kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Pažymėtina, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).

30. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

31. Minėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kartu pažymėtina, kad minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

32. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo vertinto reikalavimo priteisti vėlavimo palūkanas, kadangi apeliantė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir netesybas.

Dėl Paskolos sutarties sudarymo mokesčio

33. Pareikštu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo nesumokėtą 162,05 Eur sutarties sudarymo mokestį. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, ieškovei ieškinyje nurodžius, jog suteikdama atsakovui kreditą, atsakovo mokėtiną 169,40 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, o 2030,60 Eur sumą tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę jo banko sąskaitą.

34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės sąskaitą, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus argumentus bei į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs sutarties sudarymo mokestį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada.

35. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punktą, sutarties sudarymo mokestis – sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas Paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir Kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo Skolintojų paskolintos sumos (šiuo atveju 7,7 proc.). Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas Paskolos išmokėjimo metu. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, paskolos sutarties sudarymo mokesčio dydį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės išdėstytais argumentais, jog paskolos sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą, t. y. mokestis mokamas dėl sutarties sudarymo, o aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Byloje yra duomenys, kad buvo atliekamas kreditingumo vertinimas.

36. Pažymėtina, kad pagal mokėjimų grafiką sutarties sudarymo mokestis buvo sumokėtas ne sutarties sudarymo metu, o išdėstytas dalimis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio keistina, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovo 162,05 Eur Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, bei atsižvelgė į aktualią teismų praktiką, tačiau nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio keistina, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovo 162,05 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

38. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, taip pat perskirstytinos pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš viso 3895,87 Eur sumą. Tenkintina reikalavimų dalis iš viso sudaro 3743,37 Eur, t. y. patenkinta 96 proc. reikalavimų. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 88 Eur už žyminis mokestis ir 605 Eur už teisines paslaugas, taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 79,20 Eur žyminio mokesčio ir 580,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso – 660 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39. Apeliaciniu skundu ieškovė skundė teismo sprendimą dalyje dėl 314,55 Eur (dalies administravimo mokesčio, vėlavimo palūkanų ir sutarties sudarymo mokesčio). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju priteistina suma sudaro 162,05 Eur, taigi patenkinta 51,52 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 21 Eur (žyminis mokestis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei priteistina iš atsakovo 10,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą už akių pakeisti, papildomai iš atsakovo J. J. ieškovės UAB „Finansų bitė“ naudai priteisiant 162,05 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio, perskirstant ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir sprendimo už akių rezoliucinės dalies 2 pastraipą išdėstant sekančiai:

„Priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1990,15 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt eurų 15 ct) negrąžintos paskolos, 196,52 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 52 ct) palūkanų, 21,54 Eur (dvidešimt vieną eurą 54 ct) administravimo mokesčio, 31,81 Eur (trisdešimt vieną eurą 81 ct) nuostolių atlyginimo, 23 (dvidešimt trijų) procentų dydžio nuostolių atlyginimo, skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. lapkričio 23 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. lapkričio 20 d.), nuo pagal šią Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1331,30 Eur sumos, 10,00 Eur (dešimt eurų 00 ct) delspinigių, 162,05 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 5 ct) nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, naudai“.

Likusioje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistu.

Priteisti iš atsakovo J. J. 10,82 Eur žyminio mokesčio ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ naudai.