Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas E. D. skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo tinkamai aprūpintas asmens higienos priemonėmis – dantų šepetėliais, dantų pasta, skutimosi peiliukais.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LR Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnyje numatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios LR higienos normas (1 dalis). Analogiška norma nuteistųjų atžvilgiu įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 8 dalyje pasakyta, kad nuteistųjų materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-10-31) 63 punkte buvo nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20]. Higienos normos HN 76:2010 4.20 punktas nukreipė į LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (galiojo iki 2017-01-01), pagal kurias suimtieji ir nuteistieji turi būti aprūpinami tualetiniu popieriumi (1 rulonas 1 mėn.), dantų šepetėliu (1 vnt. mėnesiui), dantų pasta (50 ml mėnesiui), vienkartiniais skustuvais (iki 4 vnt. mėnesiui). Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) asmenų aprūpinimo higienos priemonėmis nereglamentuoja.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas E. D. Šiaulių TI buvo beveik ištisai laikomas nuo 2015-07-10 iki 2016-02-19, t.y. 7 mėnesius (10 b. l.). 2015-11-11 E. D. užvesta Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninė sąskaita Nr. 2464, kurioje buvo daromi įrašai apie jo aprūpinimą patalyne, indais ir asmens higienos priemonėmis nuo 2015-11-11 iki 2016-02-19 (16-17 b. l.). Iš įrašų asmeninėje sąskaitoje matosi, kad pareiškėjui asmens higienos priemonės, dėl kurių trūkumo skundžiasi pareiškėjas, t.y., dantų šepetėlis, dantų pasta ir skutimosi peiliukai (po 1 vnt.) buvo išduoti tik du kartus – 2016-01-04 ir 2016-02-04 (17 b. l.). Atsakovas į bylą pateikė ir pareiškėjo rašytus prašymus Šiaulių TI direktoriui dėl higienos priemonių išdavimo, iš kurių matosi, kad 2015-06-30 pareiškėjas prašė skirti jam dantų pastos ir dantų šepetuką, 2015-07-30 – tualetinio muilo, tualetinio popieriaus, dantų pastos, dantų šepetuką ir skutimosi peiliuką, 2015-12-28 – skutimosi peiliuką, tualetinio popieriaus, dantų šepetuką ir dantų pastos, o 2016-01-29 – dantų šepetuką, skutimosi peiliuką, tualetinį popierių bei dantų pastos; pareiškėjo prašomos higienos priemonės jam buvo išduotos, tą patvirtina žyma „gavau“ , gavimo data ir pareiškėjo parašas (12-15 b. l.) bei duomenys Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitoje (17 b. l.). Tačiau pagal Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas asmenims dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml) ir vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.) turi būti išduodami kas mėnesį, tuo tarpu pareiškėjas šiomis higienos priemonėmis per visą jo laikymo Šiaulių TI laikotarpį (7 mėnesius) buvo aprūpintas tik keturis kartus ir tik pagal jo paties rašytus prašymus. Nei Suėmimo vykdymo įstatymas, nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei Aprūpinimo normos iki 2017-01-01 nenumatė, kad higienos priemonės turi būti išduotos tik esant asmens prašymui, tokia tvarka buvo nustatyta, kaip nurodo atsakovas, tik Šiaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos apraše, kuriame buvo numatyta, kad pageidaujantis gauti higienos priemones suimtasis (nuteistasis) rašo prašymą įstaigos direktoriui. Kadangi nurodytos Aprūpinimo normos įsakmiai numatė, kad asmenims dantų šepetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustuvai išduodami kas mėnesį, asmens prašymo nebuvimas negalėjo būti kliūtis joms išduoti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Šiaulių TI veikė pažeisdama nurodytą teisinį reguliavimą, nes pareiškėjui nebuvo išduotas toks higienos priemonių kiekis, koks priklausė pagal nustatytas normas. Taigi nurodytu aspektu egzistuoja pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą CK 6.271 str. prasme, tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2016-02-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-697-624/2016).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo nedidelis ir dėl neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio nesukėlęs žalos pareiškėjo fizinei būklei. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju nustatyto higienos priemonių kiekio neišdavimas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl dantų nepriežiūros pradėjo gesti dantys, tačiau iš įrašų pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje (18 b. l.) matosi, kad stomatologo apžiūra pareiškėjui buvo atlikta 2013 metais, o dantys gydyti tik 2018 m. birželio 22 d., jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, jog Šiaulių TI pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, dėl netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis Šiaulių TI direktoriui pareiškėjas nesiskundė (11 b. l.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgiama ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Atsižvelgus į šioje byloje nustatytą pažeidimo mastą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas, nors ir nežymiai, tačiau viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT 2016-02-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-697-624/2016 ir kt.), taip pat įvertinus bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, tai, kad pažeidimu pareiškėjo sveikatos sutrikdymo negalėjo būti ir nebuvo sutrikdyta, kad pareiškėjas prašomos priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos dydžio nepagrindė, kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kurios kompensavimui priteistina 50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. D. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50,00 Eur (penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.