- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-948-178/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00868-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- K. E.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei A. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. E. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. V. 52 725,24 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. ryte rado išlaužtas metalines rūsio duris, sulaužytą garažo vartų pakėlimo mechanizmą, sugadintus automatinius kiemo vartus, pakeliamus garažo vartus, šarvuotų rūsio lauko durų seifinę spyną. Ieškovas pasigedo 7 820 Eur vertės asmeninių daiktų ir veiklos priemonių (antikvarinio automobilio „Austin“ dalys, nuolatinės srovės suvirinimo aparatas su kontaktiniais kabeliais, kintamos srovės suvirinimo aparatas su kontaktiniais kabeliais, pusautomatis suvirinimo aparatas su argono mišinio balionu, reduktoriais, pajungimo žarnomis bei kontaktiniais kabeliais, drožlių siurblys „Bosch GAS25“ su žarnomis bei antgaliais, du gręžtuvai „Skil“, juostinis šlifuoklis „Skil“, dažų purkštuvas, sriegiklių komplektas, raktų galvučių komplektas, nešiojamas kompiuteris „HP“ ir kiti įrankiai, taip pat antikvarinio automobilio „Austin“ dalys), taip pat dengtame lauko baseine nebebuvo priešsrovinio plaukimo įrenginio „Badu Jet Action“. Ieškovas 2014 m. rugsėjo 26 d. vakare pastebėjo, kad buvo pakartotinai laužtasi į jo veiklos patalpas: tambūro, vedančio iš namo gyvenamosios erdvės į garažą, durys buvo išpjautos ir išneštos (jų nebuvo); kitos, metalinės priešgaisrinės, durys iš tambūro pusės buvo keliose vietose sudaužytos aštriais metaliniais daiktais, tačiau jų išlaužti nesugebėta. 2015 m. balandžio 23 d. atsakovė su pagalbininkais išvežė iš namų ieškovui priklausančius daiktus: metalo ruošinius, šiltnamio statybai paruoštus stiklus ir kitus daiktus, kurių vertė 1 462,50 Eur. Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaręs sutartį dėl automobilio „Austin 12/4“ restauravimo darbų atlikimo už 60 000 Lt; 2014 m. kovo 24 d. sutartį dėl automobilio „Lincoln Continental“ restauravimo darbų atlikimo už 90 000 Lt. Atsakovės sąmoningi veiksmai, dėl kurių dingo užsakovui priklausančio antikvarinio automobilio dalys, lėmė šių restauravimo darbų sutarčių nutraukimą, todėl ieškovas iš viso neteko 43 443 Eur pajamų. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą, nes patyrė pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės, buvo sumenkinta jo, kaip restauratoriaus, reputacija bei sužlugdytas verslas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jo asmeninės darbo priemonės ir įrankiai, kurie įvertinti 7 820 Eur, realiai egzistavo 2013 m. rugpjūčio 9-26 d., nes šie daiktai nebuvo nurodyti ir padalyti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimu, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir padalytas santuokos metu įgytas turtas. Be to, ieškovo pateiktos į bylą fotonuotraukos neįrodo faktinės aplinkybės, kad daiktai priklauso ieškovui ir jie fotografuoti iki ginčo įvykio. Teismas, pasisakydamas dėl baseino priešsrovinio įrenginio „Badu Jet Action“, sprendė, kad baseinas kartu su minėtu įrenginiu buvo įtrauktas į dalytino turto masę, jis priklauso atsakovei, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo teigti, jog minėtas baseino įrenginys yra jo asmeninė nuosavybė. Ieškovas neįrodė, jog žemės sklype Kaune, Samylų g. 3K, jis laikė metalo ruošinius ir šiltnamio stiklus (1 462,50 Eur vertės), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo įgyti daiktai dingo ir kad dėl jų dingimo yra kalta atsakovė. Ieškovas atsakovės neteisėtus veiksmus (durų išlaužimą) grindė Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pažeidimu. Kadangi Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas sprendė, kad 2013 m. rugpjūčio 9–26 d. atsakovei nebuvo uždrausta patekti į šalių bendro namo patalpas. Dėl ko atsakovės veiksmai patenkant į patalpas nebuvo neteisėti. Atsakovės neteisėti veiksmai dėl ieškovo negautų pajamų pagal restauravimo sutartis yra neįrodyti, nes jas sudarant ieškovas jau žinojo, jog yra dingusios ne tik automobilio detalės, bet ir darbo įrankiai bei priemonės, todėl sudarydamas sutartis (2014 m. vasario 19 d. ir 2014 m. kovo 24 d.) ieškovas elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai. Kadangi teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl netenkino ieškinio reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
III. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimų esmė
5. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. spalio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties dalį dėl ieškovo prašomo priteisti 7 820 Eur žalos atlyginimo ir šią bylos dalį perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
7. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą iš naujo, spręstina tik dėl ieškovo reikalavimo dėl 7 820 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, t. y. dėl darbo įrankių ir daiktų dingimo. Todėl toliau ir pasisakytina tik šiuo aspektu.
IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
8. Ieškovas (toliau ir - apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantas savo asmeninių darbo priemonių ir įrankių neprivalėjo nurodyti santuokos nutraukimo byloje, nes suprato, kad dėl jų ginčo nėra (CK 3.89 str., 3.118 str.).
8.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad daiktų įsigijimo dokumentai nepagrindžia fakto, kad apeliantas daiktus turėjo. Jeigu šalys santuokos nutraukimo metu nesidalino konkrečių daiktų, tai nereiškia, kad jų nebuvo ir kad jie neegzistavo. Apeliantas vykdė automobilių restauravimo veiklą, be profesinės veiklos įrankių jis to negalėjo daryti. Nei teismas, nei atsakovė neginčijo, kad šie daiktai priklausė ar galėjo priklausyti asmeninės nuosavybės teise. Dėl jų egzistavimo apeliantas pateikė įrodymus, tačiau teismas juos ignoravo.
8.3. Teismas turėjo vertinti visas bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo medžiagą, ikiteisminio tyrimo metu asmenų duotus parodymus, apelianto paaiškinimus, atsakovės konkrečių aplinkybių pripažinimą. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų parodymų, kurie buvo tirti teismo posėdžiuose, sprendime nepasisakyta. Tiek I. J., tiek D. K. patvirtino, kad matė ieškinyje nurodomus įrankius apelianto garaže. Be to, R. R. patvirtino, kad vagystės dieną jis matė, kaip apeliantui priklausantis suvirinimo aparatas kartu su balionu buvo kraunamas į automobilį, bei atpažino, kad vienas iš daiktus krovusių asmenų buvo atsakovės sugyventinis A. G..
8.4. Teismo sprendimas prieštaringas, nes vienoje jo dalyje nurodoma, kad apeliantas neturėjo darbo įrankių ir priemonių, tačiau kitoje dalyje (pasisakant dėl negautų pajamų dėl 2014 m. vasario 19 d. sutarties) nurodoma, kad šie daiktai buvo dingę.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Apeliantas nurodo melagingus faktinius duomenis, kad neva santuokos nutraukimo byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl apelianto profesinėje veikloje naudojamų įrankių padalinimo, nes teismų procesiniai sprendimai patvirtina, kad sutuoktiniai bendru sutarimu negalėjo pasidalinti net ir paprasčiausių namų apyvokos daiktų.
9.2. Šalys santuokos nutraukimo byloje į dalytino turto balansą neįtraukė šioje byloje nurodomų daiktų, todėl pagrįsta teismo išvada, kad iškeliant santuokos nutraukimo bylą apelianto minimų daiktų jau nebebuvo. Apeliantas negali reikšti reikalavimo iš naujo spręsti turto padalinimo klausimus, kai santuokos nutraukimo ir turto padalinimo byla yra išnagrinėta
9.3. Apeliantas neva dingusių veiklos įrankių egzistavimo faktą įrodinėjo ikiteisminio tyrimo byloje pateiktais daiktų įsigijimo dokumentais. Tačiau vien tik aplinkybė dėl 2007 m.–2008 m. įsigytų daiktų nepatvirtina, jog daiktai egzistavo iki 2013 m. jų neva dingimo. Į bylą pateiktos daiktų fotonuotraukos taip pat neįrodo šių daiktų priklausomybės apeliantui. Ikiteisminiame tyrime nebuvo tiriamas ir teisiškai vertinamas galimai dingusių daiktų teisinis statusas.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo argumentai nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
10. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi panaikino tik dalį Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties - dėl apelianto prašomo priteisti 7 820 Eur žalos atlyginimo ir šią bylos dalį perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Todėl šiame apeliaciniame procese bylos nagrinėjimo ribos yra 7 820 Eur žalos, susijusios su apelianto asmeninių profesinės veiklos priemonių netekimu, atlyginimo klausimas.
11. Kasacinio teismo nutartyje yra konstatuota, kad paminėtu aspektu teismai turėjo suteikti galimybę apeliantui įrodyti dingusių įrankių įsigijimo aplinkybes, jų turėjimą, naudojimą bei priklausymą asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi šalims buvo pasiūlyta pateikti papildomus argumentus bei įrodymus, pagrindžiančius jų pozicijas byloje. 2018 m. rugsėjo 17 d. abi šalys pateikė papildomus paaiškinimus bei įrodymus, jie priimtini bei pridėtini prie nagrinėjamos bylos.
12. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
13. Byloje keliamas atsakovės civilinės atsakomybės klausimas. Tokiu atveju nustatinėtinos tokios atsakomybės sąlygos: apeliantas privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, o šių sąlygų įrodymų atveju atsakovė privalo paneigti jos kaltės prezumpciją (CK 6.246 - 6.249 str.).
14. Atsakovės neteisėti veiksmai iš esmės jau yra konstatuoti paminėtoje kasacinio teismo nutartyje, o būtent tai, kad atsakovė nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos, neužtikrino, jog į ginčo patalpas negalėtų pateikti pašaliniai asmenys, ji savo veiksmais prisidėjo prie galimos žalos atsiradimo. Todėl teisėjų kolegija neteisėtų veiksmų įrodytumo aspektu išsamiau nebepasisako, o aktualiais nustatinėtinais klausimais išlieka kitos dvi apelianto įrodinėtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos faktas (jį nustačius – ir žalos dydis) bei jos atsiradimo priežastinis ryšys su neteisėtais veiksmais.
15. Kaip minėta, apeliantas ieškinyje yra nurodęs, jog pasigedo tokių asmeninių daiktų ir veiklos priemonių: antikvarinio automobilio „Austin“ dalys, nuolatinės srovės suvirinimo aparatas su kontaktiniais kabeliais, kintamos srovės suvirinimo aparatas su kontaktiniais kabeliais, pusautomatis suvirinimo aparatas su argono mišinio balionu, reduktoriais, pajungimo žarnomis bei kontaktiniais kabeliais, drožlių siurblys „Bosch GAS25“ su žarnomis bei antgaliais, du gręžtuvai „Skil“, juostinis šlifuoklis „Skil“, dažų purkštuvas, sriegiklių komplektas, raktų galvučių komplektas, nešiojamas kompiuteris „HP“ ir kiti įrankiai, taip pat dengtame lauko baseine neberado priešsrovinio plaukimo įrenginio „Badu Jet Action“. Nurodyta, kad minėto turto vertė 7 820 Eur.
16. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais netenkintas apelianto reikalavimas, o būtent tai, kad toks turtas nebuvo nurodytas šalių santuokos nutraukimo byloje ir dėl to yra pagrindas manyti, jog jo egzistavimas neįrodytas, kasacinio teismo pripažinti nepagrįstais ir nurodyta dėl šio turto įsigijimo, turėjimo aplinkybių aiškintis iš naujo. Atsižvelgiant į tai, išsamiau dėl skundžiamo sprendimo motyvų šiuo aspektu nepagrįstumo nebepasisakytina.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys, nepaisant to, kad atsakovė šioje byloje teigia, jog apeliantas nepateikė daiktų įsigijimo dokumentų, neįrodė aptariamo turto egzistavimo tariamos vagystės metu, vis tik leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad dalis apelianto nurodomų daiktų buvo ir atsakovės neteisėtų veiksmų (šio sprendimo 14 punktas) rezultate apeliantas jų neteko (CPK 185 str.). Tačiau teisėjų kolegija iš šio sprendimo 15 punkte nurodytų daiktų, visų pirma, pripažįsta neįrodytu reikalavimo dėl automobilio automobilio „Austin“ dalių vertės atlyginimo (CPK 178 str.). Apeliantas net ir paskutiniuose paaiškinimuose nekonkretizavo detalių, jokių konkretesnių įrodymų apie jų įgijimo aplinkybes nepateikė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, nurodė, jog apeliantas pripažino, kad dalys priklausė automobilio savininkui ir šis, esą kompensuodamas prarastų dalių vertę, tik nesumokėjo už darbus. Pažymėtina ir tai, kad pagal pateiktus įrodymus automobilio savininkas A. S. 2015 m. gegužės 25 d. pranešimu nutraukė 2010 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą ir 2014 m. vasario 19 d. pratęstą automobilio restauravimo sutartį nurodydamas vieną iš priežasčių 2013 m. rugpjūčio mėn., t. y. dar iki sutarties pratęsimo įvykusią detalių vagystę (ieškinio priedas Nr. 10) ir jam (o ne apeliantui) sukeltus nuostolius. Šiame kontekste apskritai pakankamai keistai atrodo tai, kad apelianto nurodomas detalių netekimo faktas nebuvo kliūtimi 2010 m. sutarties pratęsimui ir nebuvo net niekaip aptartas 2014 m. vasario 19 d. sutartyje. Antra, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dėl įrenginio „Badu Jet Action“ jau ir kasacinio teismo nutartyje yra konstatuota, jog šis įrenginys apeliantui nepriklauso. Todėl paminėto turto dalyje spręsti dėl žalos atlyginimo apelianto naudai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, žemiau pasisakoma tik dėl kito šio sprendimo 15 punkte nurodyto turto.
18. Tikėtinai pagrįstą manymą, kad dalį iš ieškinyje nurodyto turto apeliantas turėjo, suponuoja visų pirma jau pats apelianto veiklos pobūdis – automobilių restauravimas ir remontas. Antra, pačios atsakovės aiškinimai dėl šio turto egzistavimo nagrinėjamoje byloje iš dalies prieštarauja jos pačios ikiteisminiame tyrime teiktam aiškinimui, kuris patvirtina, jog bent jau dalis apelianto nurodomo turto egzistavo: 2013 m. rugsėjo 2 d. apklausta liudytoja ji nurodė, kad tuomet, kai įėjimas į patalpas jai nebuvo apribotas (prieš ketverius metus) yra mačiusi suvirinimo aparatus, siurblį „Bosh“ (kurį esą pirko ji pati), skyrybų byloje ji ir buvo nurodžiusi tuos daiktus (išskyrus kompiuterį, dažų purkštuvą, automobilio detales), bet tuomet dėl jų teismo nebuvo pasisakyta (ikiteisminio tyrimo medžiaga b.l. 34-35). Dar daugiau, apklausta 2014 m. kovo 14 d. atsakovė nurodė, kad „visi K. E. pareiškime išvardinti daiktai, išskyrus automobilio detales bei kompiuterį, yra pirkti už mano tėvo A. V. dovanotus pinigus“ (ikiteisminio tyrimo medžiaga b.l. 218). Trečia, tai, kad apeliantas turėjo suvirinimo aparatus, autogeną, patvirtina ir liudytojo R. R. parodymai Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013, šis liudytojas taip pat nurodė matęs, kaip 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo kraunamas į automobilį suvirinimo aparatas (ikiteisminio tyrimo medžiagos b.l. 145). Paminėti įrodymai leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad apelianto nurodomo turto dalis egzistavo ir jo apeliantas neteko dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.
19. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas ikiteisminio tyrimo byloje 2013 m. rugsėjo 3 d. pateikė daiktų įsigijimo dokumentus: 2008 m. liepos 30 d. UAB „Senukų prekybos centras“ drožlių siurblio pardavimo pasiūlymą, kasos 2008 m. liepos 31 d. kvitą 1275 Lt sumai, elektrinio įrankio garantinį taloną, 2008 m. spalio 24 d. smūginio gręžtuvo kasos kvitą 147,90 Lt sumai, smūginio gręžtuvo instrukciją, 2008 m. birželio 4 d. perforatoriaus kasos kvitą, patvirtinantį, kad sumokėta 260,93 Lt, instrukcijų pirmą puslapį, 2007 m. kovo 13 d. juostinio šlifuoklio kasos kvitą 215 Lt vertės, t. y. dokumentais yra pagrindžiamas 1 898,83 Lt vertės turtas (ikiteisminio tyrimo medžiagos b.l. 43-50). Kitos apelianto nurodomo turėto ginčui aktualaus turto vertės nėra pagrįstos dokumentais, jis nurodo, kad daiktai pirkti turguose ar pasigaminti paties bei teikia įrodymus apie panašių daiktų kainas, kurios yra ženkliai aukštesnės už jo nurodytas ikiteisminio tyrimo metu (žr. ikiteisminio tyrimo medžiagos b.l. 19, 20, 41-42). Todėl teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo manyti, kad apelianto nurodoma nepagrįsto dokumentais turto vertė yra pernelyg padidinta bei nereali ir dėl to negalima būtų ja vadovautis. Pagal ikiteisminiame tyrime teiktus duomenis matyti, kad iš viso (dokumentais pagrįsta ir nepagrįsta) su profesine veikla susijusio ieškinyje nurodyto turto vertė yra 9 223,83 Lt (2 671,40 Eur). Tačiau nėra pakankamo pagrindo sutikti su apeliantu, kad šie daiktai, nors ir gali būti pripažinti asmeninio naudojimo, turėtų būti pripažinti asmenine jo nuosavybe - nors jis ir deklaruoja, bet nepateikia įtikinamų įrodymų, kad šie daiktai jo įgyti dar iki santuokos, kuri sudaryta prieš daugiau nei 10 metų iki nagrinėjamo įvykio (o dėl dalies turto tai akivaizdžiai paneigiama pirmiau paminėtų įgijimo dokumentų datomis) arba įgyti tik jo asmeninėmis lėšomis santuokoje. Dėl to bei nepaneigus sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos, teisėjų kolegija sprendžia, kad žalos dydis dėl aptariamo turto netekimo nustatytinas turto vertės 1/2 dalimi – 1 335,70 Eur (CK 3.117 str. 1 d., 6.249 str. 1 d.).
20. Teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas sutikti su apeliantu ir dėl to, kad netekus profesinei veiklai svarbių įrankių, jis patyrė tam tikrus nepatogumus dėl atsiradusių kliūčių veiklai vykdyti ir dvasinius išgyvenimus tiek dėl to apskritai, tiek dėl turto netekimo konkrečiai. Kitaip tariant, yra pagrindas pripažinti, kad jam padaryta ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 1 d.). Tačiau jos poveikis nelaikytinas ilgalaikiu ir neatstatomu, nes įrankius yra galimybė įsigyti. Iš bylos duomenų negalima spręsti ir apie apelianto (tik deklaruojamus) reikšmingus reputacinius praradimus, įrodyta turtinė žala nėra itin reikšminga. Atsakovės kaltė dėl atsiradusios žalos pasireiškia neatsargumo forma, t. y. nėra nustatyti jos neteisėti tyčiniai veiksmai dėl žalos atsiradimo (žr. šio sprendimo 14 punktą). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 400 Eur neturtinės žalos dydis yra tinkama satisfakcija apeliantui.
21. Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį aptariamoje ginčo dalyje, netinkamai pagrindė savo sprendimą, neįvertino įrodymų viseto ir dėl to padarė klaidingas išvadas. Todėl skundžiamas sprendimas iš dalies naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
22. Ieškinys tenkinamas 3 proc. Atsižvelgiant į tenkintą ir atmestą (97 proc.) ieškinio dalis, atitinkamai paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).
23. Apeliantas sumokėjo 330 Eur žyminio mokesčio (50 Eur už ieškinį, 30 Eur už apeliacinį skundą, 250 Eur už kasacinį skundą), o 335,82 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už ieškinį jam buvo atidėtas Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi. Jis yra pateikęs įrodymus apie pirmosios instancijos teisme turėtas išlaidas už advokato pagalbą – 350 Eur.
24. Taigi, apeliantas patyrė iš viso 680 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė visų instancijų teismuose patyrė 2 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą (1 000 Eur pirmosios instancijos teisme, 800 Eur apeliacinės instancijos teisme, 500 Eur kasacinėje instancijoje). Atsižvelgiant į tenkintą ieškinio dalį (3 proc.), apeliantui iš atsakovės priteistina 9,90 Eur žyminio mokesčio ir 10,50 Eur už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į atmestą ieškinio dalį (97 proc.), atsakovei iš apelianto priteistina 2 231 Eur už advokato pagalbą. Įskaičius šalių tarpusavio išlaidas, atsakovei priteistina 2 210,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui K. E. iš atsakovės A. V. 1 335,70 Eur turtinės bei 400 Eur neturtinės žalos.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo K. E. 2 210,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. V., 335,82 Eur žyminio mokesčio valstybei.