Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-11-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1891-253/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-20
Bylos Nr.
2S-1891-253/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11071-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
E. L.

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1891-253/2015

Teisėja Lina Jociuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-11071-2015-9)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.3.2.4; 3.4.4.11; 3.5.1.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. lapkričio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė M. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės M. B. veiksmų dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0108/06/00908 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2006‑09-25 sprendimą Nr. 12.-19-11172 dėl 117,80 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininko E. L.. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti antstolės M. B. 2015-08-18 patvarkymą Nr. 3.5-15-007940 ir įpareigoti antstolę grąžinti 202 Eur pinigines lėšas bei kompensuoti su antstolės neteisėtais veiksmais susijusias 202 Eur išlaidas. Nurodė, kad pagrindiniam reikalavimui, kuriam buvo išduotas vykdomasis dokumentas (Klaipėdos AVMI 2006-09-06 Sprendimas Nr. 12-19-11172/2006) galioja Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. numatyta 5 metų ieškinio senatis. Antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos nuo išieškomų vykdymo išlaidų neskaičiuotinos. Nurodo, jog teismo sprendimo vykdymo išlaidos antstolės buvo apskaičiuotos pareiškėjui apmokėjus buvusį įsiskolinimą, todėl vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagal 2015-08-18 antstolės patvarkymą yra nepagrįstos ir neteisėtos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-22 nutartimi pareiškėjo E. L. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies – antstolės 2015-08-18 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0108/06/00908 panaikino ir įpareigojo antstolę vykdomojoje byloje Nr. 0108/06/00908 spręsti klausimą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo; kitą skundo dalį atmetė. Teismas nesutiko, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimui turėjo būti taikoma Mokesčių administravimo ir apskaičiavimo įstatymo senatis, kadangi šiuo atveju, taikytini civilinio proceso įstatymai, reglamentuojantys konkrečiai teismo sprendimo vykdymą ir su juo susijusias vykdymo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos vykdomojoje byloje yra nustatytos pagal 2008‑05-10 siūlymą susimokėti vykdymo išlaidas, kurios siekia 153,78 Eur. Antstolė 2015-08-18 paskaičiavo naujas vykdymo išlaidas, kuriose įtraukė patvarkymą dėl lėšų arešto, patvarkymą panaikinti lėšų areštą, patvarkymą paskirstyti pinigines lėšas, kurios, kaip vykdymo išlaidos, negali būti priskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijų 41 punktu. Pažymėta, kad antstolė nesiėmė aktyvių veiksmų išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininko nuo paskutiniojo raginimo susimokėti vykdymo išlaidas. Po paskutiniojo siūlymo praėjo daugiau nei 7 metai, todėl remtis naujai apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžiu būtų neteisinga. Antstolės 2008-05-10 siūlymas susimokėti vykdymo išlaidas nebuvo ginčytas, todėl tuo metu apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos. Į naująsias vykdymo išlaidas antstolė įtraukė išlaidas, kurios negali būti įtrauktinos. Teismo vertinimu, antstolė pasielgė neteisingai, kai tuo metu jau turėjo teisę išieškoti vykdymo išlaidas pagal 2008-05-10 siūlymą, to nepadarė. Atsižvelgta ir į tai, jog tuo metu, paskaičiuotos vykdymo išlaidos buvo mažesnės, todėl vertinti, jog 2015-08-18 antstolės patvarkymas pagrįstas, negalima. Antstolė siuntė siūlymą susimokėti vykdymo išlaidas 2008-05-10, skolininkui to neįvykdžius antstolė nesikreipė į vietos apylinkės teismą, dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Teismas vertino, antstolė nesilaikė vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkto nuostatos dėl antstolio pareigos užbaigiant vykdymo bylą išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimą. Tokie antstolės veiksmai (neveikimas) – nesikreipimas operatyviai į teismą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkų ir maksimalaus vartotojų kainų indekso taikymas – nelaikytini teisėtais, užtikrinančiais skolininkų teisėtų interesų apsaugą, nes dėl jų padidėjo vykdymo išlaidos. Vykdymo išlaidos apskaičiuotinos pagal 2008-05-10 vykdymo apskaičiavimą, atimant bylos duomenimis nepagrįstas išlaidas už 36 kopijas, todėl vykdymo išlaidos mažintinos nuo 153,78 Eur iki 147,63 Eur. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų įvykdęs prievolę sumokėti antstolės paskaičiuotas 2008-05-10 ir 2015-08-18 vykdymo išlaidas, todėl jam ši pareiga nedingsta. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo grąžinti antstolės išskaičiuotas vykdymo išlaidas bei kitas išlaidas, iš viso 404 Eur, teismas nenustatė, kad minėtos vykdymo išlaidos būtų nuskaitytos iš pareiškėjui priklausančių sąskaitų, todėl teismas konstatavo, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo grąžinti pareiškėjo nurodytas sumas. Teismas atmetė prašymą priteisti kitas pareiškėjo išlaidas, sudarančias 202,00 Eur, kaip neįrodytą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas E. L. prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, įpareigojančią antstolę spręsti klausimą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo naikinti ir įpareigoti antstolę grąžinti lėšas. Pareiškėjas nesutinka, kad 2008-05-10 apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos, nes nebuvo ginčytos, kadangi pagal tuo metu galiojusią vykdymo išlaidų priteisimo tvarką skolininko nesutikimas apmokėti vykdymo išlaidas turėjo būti išreiškiamas pasyviu būdu, t. y. neapmokant jų per antstolio raginime nustatytą terminą, raginimo apskundimas nebuvo numatytas. Teismas antstolės veiksmus pripažino neteisingais, tačiau atsakomybę už antstolės neveikimą perkėlė skolininkui. Pareiškėjo nuomone, prievolė sumokėti antstolės paskaičiuotas vykdymo išlaidas turėjo atsirasti tik po teisėtų antstolės veiksmų. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė argumentus dėl ieškinio senaties. Priėmęs nutartį, kad antstolės 2015-08-18 patvarkymas turi būti panaikintas, teismas privalėjo išspręsti ir lėšų, kurios buvo nuskaitytos iš pareiškėjo sąskaitos panaikintu patvarkymu, grąžinimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu suinteresuotas asmuo antstolė M. B. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Mano, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o skolininko teiginiai, jog antstolė pažeidė vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0108/06/00908 duomenų nustatyta, kad antstolė vykdė Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2006-09-25 sprendimą Nr. 12.-19-11172 dėl 117,80 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininko E. L.. Antstolė 2015-08-18 priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kurios sudaro 202 Eur. Prie patvarkymo pridėtame vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 3.5.-15-007942 nurodyta, kad vykdymo išlaidas sudaro 85,78 Eur pagal 2008-05-10 vykdymo išlaidų apskaičiavimą be atlyginimo antstoliui ir 2015‑08-18 vykdymo išlaidos, jų bendra suma – 202 Eur. Skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėjas E. L. prašė panaikinti antstolės M. B. 2015-08-18 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei įpareigoti antstolę grąžinti 202 Eur pinigines lėšas bei kompensuoti su antstolės neteisėtais veiksmais susijusias 202 Eur išlaidas. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutarties dalį, kuria antstolė įpareigota vykdomojoje byloje Nr. 0108/06/00908 spręsti klausimą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir įpareigoti antstolę spręsti klausimą dėl lėšų grąžinimo.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Mokesčių administravimo įstatymo 107 str. nurodyto 5 metų senaties termino netaikymo priverstiniam vykdomojoje byloje susidariusių vykdymo išlaidų klausimo išsprendimui ir jų išieškojimui, dėl to atmeta šiuo aspektu pareikštus atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, kad 2008-05-10 apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos, nes nebuvo ginčytos. Apeliantas nurodo, kad pagal tuo metu galiojusią tvarką raginimo apmokėti vykdymo išlaidas apskundimas nebuvo numatytas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolė nesilaikė vykdymo veiksmų atlikimo metu, t. y. 2008-05-10 siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas priėmimo metu, galiojusios CPK 611 str. 1 d. numatytos vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos. Nustatyta, kad antstolė siuntė skolininkui siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau skolininkui sumų nesumokėjus, antstolė nesikreipė į buvimo vietos apylinkės teismą. Kita vertus, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino 2008-05-10 priimtame vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytas išlaidas ir pažymėjo, kad išlaidų dydžiai nėra visiškai pagrįsti ir apskaičiuoti pagal realiai atliktus vykdymo veiksmus. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas vykdomojoje byloje Nr. 0108/06/00908 turi būti peržiūrėtas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas atskirajame skunde nemotyvuoja konkrečių 2008-05-10 vykdymo išlaidų apskaičiavime numatytų išlaidų dydžių nepagrįstumo. Šiais atskirojo skundo argumentais apeliantas iš esmės remiasi grįsdamas savo poziciją, kad nustačius antstolės nuo 2008 m. trukusį neveikimą pareiškėjui nekyla prievolė sumokėti vykdymo išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). Kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą pasibaigus raginime nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Skolininkui geranoriškai vykdymo išlaidų nesumokėjus, antstolis privalo taikyti priverstinio vykdymo priemones ir šias vykdymo išlaidas išieškoti (CPK 611 str. 1 d.). Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tokių aplinkybių susidarymas vykdymo procese skolininkui sukelia pareigą sumokėti vykdymo išlaidas. Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0108/06/00908 duomenų nustatyta, kad 2006-10-02 antstolė priėmė raginimą skolininkui įvykdyti vykdomąjį dokumentą iki 2006-10-18. Raginiams išsiųstas skolininkui, tačiau buvo grąžintas antstolei, pažymint, kad nurodytu adresu gavėjo nerasta. Iš vykdomosios bylos duomenų taip pat nustatyta, kad joje buvo atlikti vykdymo veiksmai. Be to, antstolės kontoroje 2008‑05-10 gautas išieškotojos 2008-05-07 raštas, jog mokestinė nepriemoka 246,13 Lt sumokėta 2006-11-16, likusiai mokestinei nepriemokai 160,60 Lt suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2015-08-18 patvarkymas, įtraukus naujas vykdymo išlaidas, yra nepagrįstas ir vykdymo išlaidos turėtų būti perskaičiuotos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui konstatavus minėtas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria nustatyta, kad vykdomojoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl vykdymo išlaidų pagrįstumo ir jų perskaičiavimo.

Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai neišspręstas lėšų, kurios buvo nuskaitytos iš apelianto sąskaitos panaikinto patvarkymo pagrindu, grąžinimo klausimas. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolei 2015-08-18 priėmus patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo taip pat 2015-08-18 buvo priimti patvarkymai areštuoti 202 Eur sumą skolininko banko sąskaitose. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, byloje nenustatė, kad nuo pareiškėjui priklausančių sąskaitų vykdymo išlaidos būtų nuskaitytos. Apeliantas, grįsdamas savo teiginius dėl lėšų nuskaitymo, kartu su atskiruoju skundu pateikė banko sąskaitos išrašą. Iš jo matyti, kad iš E. L. banko sąskaitos 2015-08-18 nuskaityta 202 Eur suma, antstolei atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0108/06/00908. Sprendžiant klausimą dėl lėšų grąžinimo pareiškėjui, atsižvelgtina į tai, kad 2015-08-18 antstolės M. B. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo yra pripažintas neteisėtu ir panaikintas, tačiau, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo antstolę spręsti klausimą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, vykdymo išlaidos turi būti perskaičiuojamos. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolei, vykdant teismo įpareigojimą, išsprendus klausimą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo bus nustatytas realus ir tikslus išieškotinų vykdymo išlaidų dydis. Šiuo metu nėra nustatyta tiksli vykdomojoje byloje išieškotinų vykdymo išlaidų suma ir antstolės pareigos grąžinti nuskaitytų lėšų apimtis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolė M. B., vykdydama teismo įpareigojimą apskaičiuoti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0108/06/00908, turės pareigą ir spręsti pareiškėjo prašymą dėl vykdymo išlaidų dalies grąžinimo. Dėl to šiuo metu, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, šio prašymo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.

Skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėjas E. L. taip pat prašė kompensuoti su, pareiškėjo teigimu, antstolės neteisėtais veiksmais susijusias išlaidas, tarp jų ir laiko sąnaudas, bei nurodė, kad jos sudaro 202 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kad tokių išlaidų realiai patyrė ir patyrė būtent nurodomo dydžio išlaidų, taip pat jų priežastinio ryšio sąsajos su nurodomais antstolės veiksmais (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiama nutartimi pagrįstai atmesta pareiškėjo prašymo dalis dėl nurodytų, iš viso 404 Eur, lėšų grąžinimo bei priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 str., apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė