Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-01-12 · Civilinė byla Nr. 2-64-186/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-12
Bylos Nr.
2-64-186/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Egidijus Žironas
Atsakovas
V.G., R.G.
Ieškovas
UAB S, UAB B.A
Kategorijos
  • 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-64-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01241-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų V.G. ir R.G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-5141-656/2015 pagal ieškovų UAB S ir UAB B.A ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) F, V.G., R.G., J.G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, patenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovų turtą bendrai 64 783,87 Eur sumai.

Ieškovai UAB „S“ ir UAB „B.A.“ pareiškė ieškinį atsakovams BUAB „F.L.“, V.G., R.G., J.G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir 5 proc. „procesinių“ palūkanų priteisimo iš atsakovų V.G. ir R.G.. Tarp kitų reikalavimų ieškovai prašė pripažinti negaliojančia mainų sutartį, pagal kurią LUAB „F.L.“ atsakovams V.G. ir R.G. perleido 223.685,76 litų vertės reikalavimo teisę. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepranešus atsakovams areštuoti butą, esantį <duomenys neskelbtini> bei areštuoti atsakovų V. ir R. G. 64783,87 Eur vertės turtą, nustatant, kad pirmiausiai areštuojamas nekilnojamasis turtas, o jo nesant arba nepakankant, areštuojamas kilnojamasis turtas ir kitas turtas bei turtinės teisės, priklausančios atsakovams ar esančios pas trečiuosius asmenis, o jų nesant ar nepakankant, areštuojamos piniginės lėšos, leidžiant atsakovams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo iš areštuotų lėšų per mėnesį kiekvienam naudoti 1 MMA neviršijančią sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-08-03 nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino. Teismas, įvertinęs pareikštą reikalavimą, kuriuo prašoma taikyti restituciją, grąžinant BUAB „F.L.“ nuosavybėn butą, esantį <duomenys neskelbtini>, sprendė, kad atsakovui J.G. galimai pasinaudojus teise disponuoti ginčo objektu ir galimai jį perleidus, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Pasisakydamas dėl antrosios laikinosios apsaugos priemonės taikymo – solidarių atsakovų turto arešto 64 783,87 Eur sumai – teismas vadovavosi teismų praktika, kuri numato, jog aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas preziumuojama tuomet, kai ieškinio suma yra didelė. Teismas įvertino, kad atsakovai yra fiziniai asmenys ir teismui neturint kitų duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, preziumuojama, kad reikalavimo suma jiems yra itin didelė, todėl netaikius atsakovų turto arešto teismo sprendimo įvykdymas dėl 64 783,87 Eur sumos priteisimo BUAB „F.L.“ naudai galėtų pasunkėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai V.G. ir R.G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015-08-03 nutartį panaikinti dalyje dėl solidaraus atsakovų 64 783,87 vertės turto arešto ir nustatyti naujas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovams V. ir R. G. disponuoti 2009-06-15 mainų sutartimi įgyta 64 783,87 Eur reikalavimo teise į skolininkę D.F. Apeliantai nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

ieškovai laikinosios apsaugos priemonės taikymą grindžia tuo, kad atsakovai neva realizavo savo 64 783,87 Eur reikalavimo teisę, todėl nėra galimybės grąžinti mainų sutarties šalis į buvusią padėtį, tačiau šio teiginio nepagrindžia įrodymais;teismui pateikti antstolių informacinės sistemos duomenys įrodo, kad atsakovai iki šiol nėra realizavę ieškovų ginčijama 2009-06-15 mainų sutartimi perimtos 64 783,87 Eur reikalavimo teisės į BUAB „F.L.“ skolininkę D.F.;antstolių informacinės sistemos duomenys yra pakankamas pagrindas konstatuoti reikalavimo teisės nerealizavimą, nes 2009-06-15 mainų sutarties 1.4 punkto 1.41–1.4.4. papunkčiuose, 2.3. punkte, atsakovams perleistą reikalavimo teisę patvirtina 4 vykdomieji raštai, kurių pagrindu reikalavimo teisės perleidėjas – atsakovas BUAB „F.L.“ jau buvo pradėjęs priverstinius skolų išieškojimus iš D. F.;kadangi atsakovai dar nėra realizavę ginčijama 2009-06-15 mainų sutartimi įgytos turtinės teisės, byloje galimas tik restitucijos taikymas natūra, kadangi CK 6.146 straipsnis jam teikia pirmumą. Pasirinktas restitucijos taikymo būdas yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „F.L.“ prašo jo netenkinti ir teigia, kad apeliantų pateikti duomenys įrodo tik tai, jog atsakovai V. ir R. G. nesikreipė į antstolį su prašymu dėl 4-ių vykdomųjų dokumentų vykdymo, tačiau ne tai, kad atsakovai per šešerius metus taip ir nerealizavo 64 783,87 Eur reikalavimo teisės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovai UAB „S“ ir UAB „B.A.“ prašo jo netenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir išdėsto šiuos svarbiausius argumentus:

atskiruoju skundu apeliantai iš esmės neginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau prašo pakeisti ginčijama nutartimi taikytą abstraktaus 64 783,87 Eur vertės apeliantų turto areštą į kitą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą apeliantams disponuoti mainų sutartimi įgyta reikalavimo teise;apeliantų pateikti duomenys neįrodo, kad jie nerealizavo reikalavimo teisės ar, kad ši teisė vis dar yra realizuotina. Klausimas dėl restitucijos taikymo natūra arba dėl piniginio ekvivalento priteisimo sprendžiamas priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Z.V., dalyvaujantis byloje atsakovų pusėje, padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame prašo skundą tenkinti, nubausti ieškovus dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo išdėsto tokius svarbiausius argumentus:

ieškinys nepagrįstas, nepateikti įrodymai, kad ginčijamais sandoriais pažeistos jų kaip kreditorių teisės, yra praleistas senaties terminas ieškiniui paduoti.ieškovai neturėjo teisės reikalauti pritaikyti ginčijamą laikinąją apsaugos priemonę, kadangi tik atsakovas BUAB „F.L.“ gali reikalauti iš teismo priteisti jo naudai šią sumą, pateikęs įrodymus, kad ji atsakovų V. ir R. G. yra gauta, tačiau toks reikalavimas nėra šios bylos dalykas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas

Apeliantai V. ir R. G. po atskirojo skundo pateikimo padavė prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimo. Prašymas netenkinamas, kadangi įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir nėra pateikta duomenų, jog būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo vėliau (CPK 314 str.), o pasibaigus skundo padavimo terminui papildyti jį yra draudžiama (CPK 323 str.).

Byloje nagrinėjamas procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovų turto arešto – taikymo pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).

Nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas sprendė atsižvelgęs, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, o ieškovų reikalavimas dėl restitucijos taikymo ir jos taikymo būdo yra iš esmės galimas. Ieškovai pasinaudojo savo procesine teise ieškiniu reikalauti restitucijos, pasirinkti jos būdą ir teismas šioje proceso stadijoje galėjo spręsti tik dėl tokio reikalavimo įvykdymo užtikrinimo. Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad ieškovų reikalavimas nepagrįstas, kadangi atsakovai įsigytos reikalavimo teisės nerealizavo, o teisės aktai (CK 6.146 str.) teikia pirmenybę restitucijos natūra būdui. Toks argumentas nėra pagrindas pakeisti skundžiamą nutartį, nes apeliantai jau skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių ginčija ieškovų prašomą taikyti restitucijos būdą. Tačiau šis ginčas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, o svarstant laikinąsias apsaugos priemones, preliminariai aptariama ieškiniu pareikšto reikalavimo patenkinimo galimybė ir jo įvykdymo užtikrinimas patenkinimo atveju.

Šiuo atveju, pritartina atsakovo BUAB „F.L.“ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytai pozicijai, kad atsakovų V. ir R. G. pateikti duomenys pagrindžia tik tai, kad reikalavimo suma nebuvo išieškota antstolio, o ne tai, kad reikalavimo teisė nebuvo realizuota iki šiol. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie akivaizdžiai pagrįstų ar paneigtų ginčijama sutartimi atsakovų įgytos reikalavimo teisės nerealizavimą ir aplinkybę, kad ieškovų pateiktas reikalavimas taikyti restituciją piniginio ekvivalento būdu nagrinėjamoje byloje yra iš esmės negalimas. Konstatavus, kad pareikštas ieškinio reikalavimas dėl restitucijos yra prima facie pagrįstas, toliau laikinųjų apsaugos priemonių klausimas sprendžiamas aptariant kitas susijusias aplinkybes.

Jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tuomet sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, sprendė, jog ieškovų reikalaujama suma (64 783,87 Eur) atsakovams yra didelė, todėl galima grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas bus neįvykdytas. Atsakovai V. ir R. G. į bylą nepateikė duomenų, jog jų finansinė padėtis yra tokia gera, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jie būtų pajėgūs įvykdyti ieškovams palankų teismo sprendimą.

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Nors atskirajame skunde apeliantai teigia, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis jų teisės neproporcingai suvaržomos, tačiau to nedetalizuoja, nepateikia jokių tai įrodančių duomenų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Trečiasis asmuo Z. V., nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir byloje dalyvaujantis atsakovų pusėje, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad ieškovų ieškinys nepagrįstas, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog ginčijamais sandoriais pažeistos jų kaip kreditorių teisės, kad yra praleistas terminas ieškiniui pareikšti. CPK 47 straipsnio 2 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, taip pat ir teisę skųsti teismo nutartis, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. CPK 318 straipsnio 1 dalis numato, kad ginčo šalys privalo pateikti išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę tai padaryti. Šiuo atveju, trečiasis asmuo nusprendė realizuoti savo procesinę teisę pareikšti nuomonę dėl paduoto atskirojo skundo argumentų, o ne procesinę teisę pačiam pateikti atskirąjį skundą. Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Dalyvaujantis byloje asmuo nepateikęs savarankiško skundo, atsiliepime į kito dalyvaujančio asmens skundą išdėsto savo nuomonę dėl paduoto skundo, tačiau negali keisti atskirojo skundo pagrindo (CPK 318 str. 1 d., 3 str. 5 d., 309 str. 1 d.). Apeliacinėje instancijoje nagrinėjant trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus papildomus argumentus būtų peržengtos atskirojo skundo nagrinėjimo ribos, todėl šioje nutartyje papildomi argumentai, išdėstyti trečiojo asmens atsiliepime, nesvarstomi.

Trečiasis asmuo Z. V. taip pat pateikė prašymą ieškovams UAB „S“ ir UAB „B.A.“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikiant byloje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neatitinkančių ieškinio reikalavimų, kurių nereikia užtikrinti, skirti baudas, jų dydį nustatant teismui, ir 50 % jų priteisti lygiomis dalimis atsakovams ir trečiajam asmeniui. Išnagrinėjus bylos medžiagą, ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių nenustatyta, kadangi ieškovai pateikė prima facie pagrįstą ieškinį, suformulavo įstatymuose numatytus ir tikėtinai galimus reikalavimus, pareiškė įstatyme įtvirtintą prašymą.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., CPK 337 str. 1 d. 1.).

Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. CPK 93 ir 98 straipsnių 1 dalyse įrašyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kurios naudai priimamas spendimas, CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad teisingiau yra visas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti priimant galutinį teismo sprendimą, todėl šioje nutartyje atstovavimo išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas